Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja D. U., sekretoriaujant S. B., dalyvaujant ieškovo atstovėms V. B., advokatei J. V., atsakovui G. M., jo atstovei advokatei S. Č., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui G. M., institucija, duodanti išvadą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai N. S. ir D. S. parodė, kad jie dirba Olandijoje, žvėrelių fermoje, pas tą patį darbdavį kaip ir ieškovė, žino, kad ieškovė turi dvi nepilnametes dukras, vyresnioji (duomenys neskelbtini) lanko mokyklą, į mokyklą važiuoja autobusu apie 20 km. Ieškovė su dukrom ir draugu nuomojasi gyvenamąjį būstą, moka nuomos mokestį. Ieškovė sunkiai verčiasi, nes gauna mažas pajamas, ji negali dirbti pilną darbo dieną, kadangi reikia prižiūrėti mažametį vaiką. Ieškovė stengiasi patenkinti būtiniausius dukros (duomenys neskelbtini) poreikius, tačiau ji viena, be draugo materialinės paramos, neįstengtų išlaikyti dukros, kuri yra jau paauglė ir jos poreikiams tenkinti reikia nemažų išlaidų.

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovei su nepilnamete dukterimi A. M. gyvenant kitoje valstybėje, skyriaus darbuotojai dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybių ištirti nepilnamečio vaiko poreikius, jo tėvų materialinės padėties, tačiau vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, institucijos nuomone vaiko poreikiai būtų užtikrinti, abiems tėvams teikiant išlaikymą po 500 Lt, tokia suma yra pakankama nepilnametės poreikiams tenkinti. Taip pat Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametė A. M., gim. 0., yra ieškovės ir atsakovo duktė (b. l. 8). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2006 m., šalys gyvena skyrium (b. l. 9). Nepilnametė A. M. nuo 2013 m. liepos mėn. gyvena Olandijoje kartu su ieškove, nuo 2013 m. spalio 1 d. ji lanko V. O. vidurinę mokyklą, mokosi 8-e klasėje (b. l. 36-38). Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu iš atsakovo G. M. priteistas išlaikymas dukrai A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sumažintas nuo 225 Lt iki 130 Lt (b. l. 10). Ieškovė ieškiniu prašo padidinti išlaikymo dydį dukrai A. M. iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas pripažino, kad dukters A. M. būtinieji poreikiai padidėjo, todėl sutiko, kad teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydis būtų padidintas iki 250 Lt, teikti didesnį išlaikymą atsakovas nurodė neišgalintis.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą aiškinant sistemiškai su CK 3.201 str. 2 d., seka, kad priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008, Nr. 3K-3-495/2009, Nr. 3K-3-331/2009 ir kt.) Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-341/2006, 3K-7-24/2013).

Ieškovė, prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai A. M., savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai. O būtent, kad mergaitė paaugo, yra jau paauglė, jos poreikiai žymiai didesni, nei buvo prieš ketverius metus, nuo 2013 m. vasaros ji su ieškove gyvena užsienyje - Olandijoje, o ten pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis nei Lietuvoje. Teismas sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, taip pat kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, drabužių, avalynės ir kt. kainos, todėl padidėjo išlaidos vaikui išlaikyti. Tačiau kartu teismas pažymi, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis negali būti orientuotas į užsienio šalies, kurioje gyvena ieškovė, pragyvenimo lygį. Ieškovės teisė yra pasirinkti, kokioje šalyje jai ir jos nepilnamečiams vaikams gyventi, ji gali keisti gyvenamąją vietą, jeigu šalyje, kurioje dabar gyvena, kainų lygis yra ženkliai aukštesnis. Ieškovės argumentai, kad išlaikymas turi būti padidintas dėl užsienio šalyje esamo aukštesnio pragyvenimo lygio, negali būti nukreiptas prieš nepilnamečio vaiko tėvą – atsakovą, kadangi jo pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką negali priklausyti nuo to, kokioje šalyje gyvena ar ateityje gyvens ieškovė su nepilnamete išlaikytine, juolab, kad kaip nurodo ieškinyje pati ieškovė, Olandija yra laikina jos ir vaiko gyvenamoji vieta. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą jo būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kartu pažymima, kad šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Ieškovė, pareiškusi reikalavimą padidinti kas mėnesį teikiamo vaiko išlaikymo dydį nuo 130 Lt iki 500 Lt, pateikė į bylą nepilnametės dukros A. M. poreikių apskaičiavimo lentelę (b. l. 48-51), pagal kurią vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 950,64 eurai, kas atitiktų ~3282 Lt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra realios galimybės nustatyti, ar visi ieškovės sudarytoje lentelėje nurodyti duomenys patvirtina būtinuosius vaiko poreikius ir išlaidų jiems patenkinti dydį, nes į bylą nepateikti nurodytas išlaidas pagrindžiantys duomenys, todėl remtis poreikių lentelėje nurodytais skaičiais, kaip pagrindu nustatant išlaikymo dydį, teismas negali. Kartu teismas įvertina ieškovės atstovės paaiškinimus apie ieškovės patiriamas išlaidas gyv. būsto nuomai, mokamus komunalinius mokesčius, išlaidas, susijusias su nepilnametės A. M. vykimu į mokyklą, kuriuos patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 16-26, 45-46), ir sprendžia, kad nekyla abejonės, jog vaiko poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui per mėnesį reikia skirti ne mažesnę nei vienos minimalios mėnesio algos (MMA) pinigų sumą, kuri nuo 2014 m. spalio 1 d. lygi 1035 Lt.

Pagal CK 3.192 str. nuostatas abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-37/2010, Nr. 3K-3-419/2010).

Ieškovė Lietuvos Respublikoje neturi registruotino nekilnojamojo turto (b. l. 11), transporto priemonių (b. l. 12), Olandijoje su draugu nuomoja gyv. būstą (b. l. 20). Tačiau ieškovė nepateikė duomenų, ar ji, gyvendama užsienio valstybėje, neturi ten registruoto kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Ieškovė 2012 m. susilaukė antro vaiko – dukters (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė dirba ir jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 783 eurus, kas atitinka ~2703 Lt (b. l. 14). Ieškovė teigia, kad gauti didesnį darbo užmokestį ar susirasti geriau apmokamą darbą ji šiuo metu negali, nes augina mažametį vaiką, tai patvirtino ir liudytojai D. S. ir N. S.. Iš minėtų liudytojų parodymų taipogi seka, kad prie nepilnametės A. M. išlaikymo prisideda su ieškove kartu gyvenantis jos draugas, nors įstatymas jam nenumato pareigos rūpintis svetimu vaiku. Apibendrinus tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė savo turtinės padėties esminio pasikeitimo, tačiau akivaizdu tai, kad gimus antram vaikui, ieškovė savo gaunamas pajamas turi paskirstyti daugiau išlaikytinių.

Atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis yra iš esmės nepasikeitusi ir jis, gaudamas nedideles pajamas, neturi galimybės skirti nepilnametei dukrai daugiau nei 250 Lt per mėnesį. Su tokiais atsakovo argumentais teismas nesutinka. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vertinant, ar pasikeitė atsakovo turtinė padėtis, po to, kai 2010 m. nepilnametės A. M. išlaikymas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties buvo sumažintas nuo 225 Lt iki 130 Lt, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovo darbo užmokestis per mėnesį buvo tik 400 Lt, kitų pajamų ar turto jis neturėjo (teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimas, b. l. 10), o šiuo metu atsakovo darbo užmokestis Sodros duomenimis per mėnesį sudaro 1 100 Lt (b. l. 129), atsakovo pateiktais duomenimis ~910 Lt (b. l. 66), kas rodo, kad atsakovo pajamos lyginant su 2010 m. išaugo dvigubai. Atsakovo sutuoktinė 2010 m. nedirbo, o dabar Sodros duomenimis buvo įsigijusi verslo liudijimą ir dirbo nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. liepos 2 d., o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ji dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 130, 131). Taip pat atsakovas turi automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be to, pagal 2012 m. gruodžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį jis įsigijo negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 116, adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 69-70, 71), kurį nurodė naudojantis savo ir giminaičių automobilių remontui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo ir jis turi galimybę teikti dukrai A. M. didesnį išlaikymą nei 130 Lt, kuris akivaizdžiai yra per mažas tenkinti net ir minimalius vaiko poreikius. Tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, gim. 2009 m., ir jį išlaiko, moka komunalinius ir kitus mokesčius už būstą, darželį, nepaneigia būtinybės didesne dalimi prisidėti prie dukros A. M. išlaikymo. Be to, atsakovas neginčijo, kad jis yra sveikas ir darbingas, dirba autošaltkalviu, remontuoja automobilius. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali susirasti labiau apmokamo ar papildomo darbo ir taip gauti didesnes pajamas, reikalingas nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Tokiu būdu, teismas, nustatęs, kad vaiko A. M. poreikiai padidėjo, atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei siekdamas nepažeisti išlaikymą teikiančių ieškovės ir atsakovo teisėtų interesų ir proporcingumo principo, sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, padidinant priteisto išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dydį nuo 130 Lt iki 380 Lt nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 29 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė (CK 3.185 - 3.186 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.201 str., 3.208 str.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.), taip pat, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar atsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 str. 1 d.).

CPK 93 str. 2 d. nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pradinė ieškinio suma buvo 4 400 Lt (500 Lt - 130 Lt = 370 Lt x 12 mėn. = 4400 Lt) (CPK 85 str. 1 d. 6 p.). Teismas tenkino ieškovės reikalavimus už 3000 Lt sumą (380 Lt -130 Lt = 250 Lt x 12 mėn. = 3000 Lt). Ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti 68,2 %. Ieškovė už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1200 Lt (b. l. 117), už kitas paslaugas - 459,20 Lt (b. l. 118, 119, 120, 121), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 818,40 Lt už advokato teisines paslaugas (1200 Lt x 68,2 %) ir 313,17 Lt kitų išlaidų (459,20 Lt x 68,2 %), iš viso 1131,57 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu. CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl valstybei iš atsakovo priteistinas 90 Lt žyminis mokestis (250 Lt x 12 mėn. x 3 % = 90 Lt) ir 37,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 127,88 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2892-292/2010 iš G. M., gim. (duomenys neskelbtini)., priteistą 130 Lt išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 380 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt litų) (110 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki vaiko A. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė E. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovo G. M. 1131,57 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną litą ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. M. 127,88 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.