Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-01-03 · Administracinė byla Nr. A-438-1710-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-03
Bylos Nr.
A-438-1710-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas
A.K.
Atsakovas
Telšių apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
V.S.
Kategorijos
  • 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-438-1710/2010Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

rašytinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.K. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Telšių teritorinis skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui V.S. dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atsakovui įtraukti pareiškėją į pretendentų eiliškumo sąrašus bei kitų prašymų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A.K. 2009 m. gegužės 4 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė:

1) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 dalį – 1.3 punktą, kuriuo A.K. yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų sąrašų gauti žemę rengiamame žemėtvarkos projekte pagal priedą Nr. 2;

2) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 P1.Ž-499 dalį, kurios 1.2 punte, pagal priedą Nr. 1, 15-ojo eiliškumo grupėje 1,3 ha žemės sklypas projekto plane nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas V.S.;

3) įpareigoti atsakovą įtraukti jį į pretendentų eiliškumo sąrašus bei parduoti jam žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Pareiškėjas A.K. nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. liepos 1 d. pateikė prašymą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo. Toliau nurodė, kad 2009 m. sausio 19 d. buvo gautas Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. RM.2-34 (1.24), kuriuo jis buvo informuotas, kad pageidaujamas pirkti žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildyme 2008 m. pareiškėjui nebus parduodamas, motyvuojant tuo, jog A.K. nepateikė paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m., kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1437 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos pakeitimo“ 9.17 punkto reikalavimus tokį dokumentą jis privalėjo pateikti. Dėl atsisakymo parduoti jam žemę – 2009 m. sausio 29 d. jis padavė skundą atsakovui. Vėliau, 2009 m. vasario 27 d. gavus iš atsakovo raštą Nr. S.8-437, kuriame nurodyta, jog vadovaujantis Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.17 punkto nuostatomis, 2008 m. liepos 1 d. pateikdamas prašymą pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m. kopiją turėjo pateikti savo vardu, todėl Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius, nustatęs minėtus pažeidimus, išbraukė jį iš pretendentų eiliškumo sąrašų teisėtai.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas jį išbraukė iš pretendentų eiliškumo sąrašų be jokio teisinio pagrindo. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktame protokole nurodyta, kad A.K. 15-os eiliškumo grupės pretendentas, į eiliškumo sąrašą buvo įrašytas nesilaikant Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio ir Laikinojo žemės ūkio paskirties žemės pardavimo įstatymo 2 straipsnio nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Žemės sklypų pardavimo taisyklių, t.y. jis nepateikė paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Pareiškėjas akcentavo, kad ūkį tvarko abu su žmona, žemė, žemės ūkio naudmenys ir pasėliai priklauso jiems abiems bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui pateikta paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m. jo žmonos R.K. vardu atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1437 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 ,,Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 9.17 punkto nuostatoms.

Šalies argumentai

Atsakovo Telšių apskrities viršininko administracija nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo pateikti dokumentai neatitiko reikalavimų dėl įtraukimo į eiliškumo valstybinės žemės ūkio paskirties įsigijimui lengvatinėmis sąlygomis. Paaiškino, kad pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo, turėjo pateikti prašymą abiejų pasirašytą, nes gyvena santuokoje, vienas deklaravo turtą, o kitas buvo įsteigęs ūkį arba galėjo pateikti vieno iš jų notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems pirkėjams, t.y. turėjo turėti notaro patvirtintą žmonos įgaliojimą.

Atsakovo atstovas pripažino, kad darbuotojai priiminėję iš pareiškėjo dokumentus klaidingai padarė išvadą, jog pakanka, kad buvęs trūkumas dėl pasėlių deklaracijos formos pašalinamas parašius paaiškinimą, tai vertinama, kaip nekompetenciją tų darbuotojų, kurių padarytą klaidą vėliau pastebėjo 2009 m. vasario mėnesį, ir dėl to atsirado šis dokumentas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo V.S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Paaiškino, kad ji ir pareiškėjas buvo pretendentai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, ir kai K. sklypas nebebuvo projektuojamas, ji liko pretendente, nes jų žemės ribojasi. Taip pat nurodė, kad K. buvo pirmas susitvarkęs dokumentus, todėl jos prašymas buvo atmestas, ir ji nebuvo įtraukta į sąrašus, tačiau jai nuėjus į žemėtvarką ir sužinojus, kad K. dokumentai blogai sutvarkyti, ji parašė prašymą dėl minėto sklypo įsigijimo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo A.K. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismo vertinimu, esminis dalykas, dėl ko nesutinka pareiškėjas su atsakovo priimtu ginčijamu įsakymu yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtinto Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3 ir 9.17 punkto reikalavimų neatitikimu. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 9 punktas nurodė, kokius dokumentus turėdamas žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimą. Šio punkto 9.3 papunktyje nurodyta, kad jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų pirkėjų (arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems pirkėjams).

Kaip pabrėžė teismas, šiuo atveju pareiškėjas 2008 m. liepos 1 d. Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą įtraukti į (duomenys neskelbtini) k.v. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą pirkti 1,3 ha žemės esančius Žiogaičių kaime Mažeikių apylinkės seniūnijoje Mažeikių r., kurį pasirašė tik pareiškėjas A. K.. Šios Tvarkos 9.17 punktas nurodo, kad turi būti pateikta paraiškų, pateiktų ne ankščiau kaip prieš vienerius metus iki prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo, tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos (kai fizinis asmuo pageidauja gauti valstybės paramą įsigyjant žemės sklypą), pagal šią nuostatą pareiškėjas turi savo vardu pateikti paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenas ir pasėlius gauti, tačiau toks dokumentas nebuvo pateiktas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, be aukciono parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus už rinkos kainą turi teisę pirkti Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, kuriais pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikomas fizinis asmuo, ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Šiuo atveju ūkis yra įregistruotas A. K. vardu, o paraiška pateikta K. vardu.

Teismo vertinimu, pareiškėjo motyvas, kad turtas priklauso jam ir jo žmonai bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui pateikta paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m. jo žmonos vardu atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236, 9.17 punkto nuostatoms, todėl yra atmetamas kaip nepagrįstas. Išnagrinėjęs šias teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, jog pateiktas prašymas turėjo būti pasirašytas arba abiejų sutuoktinių, arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems, ir paraiška turėjo būti pateikta pareiškėjo vardu. Įvertinęs šiuos argumentus, teismas padarė išvadą, jog atsakovo priimtos ginčytinos 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 dalys: 1.2 ir 1.3, laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 9.17 punkto nuostatas. Pareiškėjo nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti jam parduoti žemės ūkio paskirties žemę, nes Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo prasme, pateikiant paraišką, kartu buvo pateikti ir visi įstatymo numatyti būtini dokumentai, suteikiantys teisę gauti valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

2. Pareiškėjas akcentuoja, jog negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateiktas prašymas dėl valstybinio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo turėjo būti pasirašytas arba abiejų sutuoktinių, arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam. Anot pareiškėjo, atsakovas nei viename rašte, kuriuo jam buvo teikiama informacija, nenurodė, kad pageidaujamas pirkti žemės ūkio paskirties sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildyme 2008 m. jam nebus parduodamas. Be to, Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. P1.Ž-499, kuriuo nuspręsta pareiškėją išbraukti iš patvirtintų pretendentų sąrašų gauti žemę rengiamame žemėtvarkos projekte sąrašo, nebuvo motyvuotas tuo, kad pateiktas prašymas dėl žemės sklypo pirkimo turėjo būti pasirašytas arba abiejų sutuoktinių, arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam.

3. Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo, niekaip nepagrindęs ir neargumentavęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas), atmetė pareiškėjo skunde nurodytą motyvą, kad turtas priklauso pareiškėjui ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl 2007 m. žmonos vardu pateikta paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus atitiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskrities žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, neprieštaravo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 9.17 punkto nuostatoms.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti jį kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas tinkamai ir objektyviai įvertino galiojančius teisės aktus dėl valstybinės žemės įsigijimo, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, juridines ir faktines aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo teisinių santykių srityje. Pareiškėjo reikalavimas įtraukti jį į pretendentų eiliškumo sąrašus bei parduoti jam žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, yra susijęs su Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 1.3 punkto teisėtumu bei pagrįstumu. Šiuo įsakymu atsakovas pareiškėją išbraukė iš patvirtintų pretendentų sąrašų gauti žemę rengiamame žemėtvarkos projekte, šį sprendimą grįsdamas tuo, kad pareiškėjas nepateikė paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2007 m., o jo žmonos, K. vardu pateikta tokia deklaracija, neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236, patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.17 punkto reiklavimų.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo teisinius santykius, nagrinėjamos bylos kontekste, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas bei jį įgyvendinantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 236, kuriuo buvo patvirtintos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas vienų iš tikslų, kurių siekiama šiuo įstatymu – „užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai“.

To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-762 redakcija) nustatyta, kad „Teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi <...> fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti“.

Iš šių įstatyminių nuostatų matyti, kad įstatymo leidėjas, nustatyto tikslo – racionaliai, konkurencingai naudoti žemės ūkio paskirties žemę, įgyvendinimą sieja su žemės ūkio paskirties žemę įsigijančio fizinio asmens profesiniais įgūdžiais ir gebėjimais tinkamai naudoti šią žemę.

Vienas iš požymių, kuris apibūdina tokio asmens profesinius įgūdžius ir gebėjimą tinkamai naudotis žemės ūkio paskirties žeme, kaip minėta, yra nustatytmas aplinkybės, kad jis ne mažiau kaip metus laiko, laikydamasis nustatytų reikalavimų tinkamai naudojo žemės ūkio naudmenas ir (ar) prižiūrėjo pasėlius. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236, patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.17 punktą, ši aplinkybė nustatoma pagal fizinio asmens žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių deklaravavimo (paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti) duomenis.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir jo žmonai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius nustatyta tvarka deklaravo (pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti) jo žmona 2007 m.. Byloje duomenų, kad uždeklaruoti žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotai būtų naudoti pažeidžiant nustatytus reikalavimus, ar kad šių plotų būtų nenaudojęs pats pareiškėjas, o kitas asmuo ar tik jo žmona, nesurinkta. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovas.

Todėl vertinant šias aplinkybes Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto tikslo aspektu, darytina išvada, kad byloje yra nepaneigta pareiškėjo teisė nustatyta tvarka įsigyti valstybei priklausančios žemės ūkio paskirties žemės.

Šiuo atveju tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas prarado tokią subjektinę teisę, nes ne jis pats, o jo žmona deklaravo žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius, yra nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato tokios imperatyvios nuostatos, kuri atimtų iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdančių žemės ūkio paskirties žemės sklypą, vienam iš jų uždeklaruoti žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotus.

Be to, vadovaujantis gero administravimo nuostatomis, paaiškėjus formalaus pobūdžio trūkumams, atsakovas privalėjo pareiškėjui ir jo žmonai išaiškinti bei suteikti galimybę atitinkamai šiuos trūkumus ištaisyti, sudarant galimybę abiems sutuoktiniams ar tik žmonai pateikti prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, pataisyti nustatyta tvarka deklaraciją ir pan..

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškinęs materialinės teisės normas bei netinkamai jas pritaikęs, priėmė neteisngą sprendimą (ABTĮ 143 str.).

Tačiau pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, netenkinant jo reikalavimų - įpareigoti atsakovą įtraukti jį į pretendentų eiliškumo sąrašus bei parduoti jam žemės ūkio paskirties sklypą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nes ginčijamų įsakymų panaikinimas savaime reiškia buvusios padėties atkūrimą (ABTĮ 92 str.), o įpareigojimas - parduoti jam ginčo žemės ūkio paskirties sklypą, šioje stadijoje taip pat negalimas, nes valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo procesas yra tęstinio pobūdžio, kuriame (procese) gali atsirasti kitų aplinkybių trukdančių pareiškėjui įsigyti ginčo žemės sklypą, kurios (aplinkybės) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo A.K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti: Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 dalį – 1.3 punktą, kuriuo A.K. yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų sąrašų gauti žemę rengiamame žemėtvarkos projekte pagal priedą Nr. 2 bei Telšių apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. P1.Ž-499 P1.Ž-499 dalį, kurio 1.2 punte, pagal priedą Nr. 1, 15-ojo eiliškumo grupėje 1,3 ha žemės sklypas projekto plane nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas V.S..

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas