- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- B2-2929-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00130-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- BUAB „Deginys“
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Ieškovas
- Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovo (kreditoriaus) Kauno apskrities VMI atstovei G. Gervinei, atsakovo BUAB „Deginys“ administratoriaus įgaliotam atstovui A. Gadeikiui, kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei B. Stakionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo Kauno apskrities VMI skundą atsakovui BUAB „Deginys“ su trečiaisiais asmenimis (kreditoriais) AS Parex banka ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriumi dėl 2011 m. birželio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo 1) panaikinti 2011-06-21 BUAB „Deginys“ kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nutarta UAB „Deginys“ priklausančio 3,29 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimą sustabdyti iki 2012-05-31 bei suteikti įgaliojimus BUAB „Deginys“ akcininkams, savo lėšomis rengti sklypo detalųjį planą ir keisti sklypo paskirtį (toliau – nutarimas); 2) įpareigoti BUAB „Deginys“ administratoriaus įgaliotą asmenį sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų pakartotinai svarstomas klausimas dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Ieškovo nurodo, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja imperatyviai Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 str. 6 d., kurioje numatyta, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto turto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. 2010 m. liepos 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Deginys“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, todėl iki 2012 m. liepos 7 d. turi būti parduotas įmonės turtas, priešingu atveju bus nurašytas. Taigi dėl priimto nutarimo sustabdyti turto pardavimą iki 2012-05-31, gali būti nespėta šio turto parduoti laiku, dėl ko būtų prarastas turtas ir nukentėtų kreditorių interesai. Be to skundžiamas nutarimas nepagrįstas ekonominiais skaičiavimais, jis pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo, skaidrumo principus, gali padidėti administravimo išlaidos.
Atsakovo atstovas ir trečiojo asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovė su skundu sutinka, nurodo, kad dėl skundžiamo sprendimo gali užsitęsti bankroto procedūros, nėra garantijų, kad žemės sklypo paskirtis bus pakeista iki 2012-05-31.
Tretysis asmuo AS Parex banka skundą prašo atmesti. Nurodo, kad UAB „Deginys“ priklausantis 3,29 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), kurio pardavimas nutarimu sustabdytas yra įkeistas AS Parex banka, todėl pardavus šį ginčo sklypą pirmiausia bus tenkinami įkaito turėtojo finansiniai reikalavimai (patvirtintas finansinis reikalavimas – 1 335 086,71 Lt). Per varžytines turtas nebuvo parduotas (antrose varžytinėse kaina buvo 1 591 586 Lt), nes nebuvo pirkėjų. Pagal UAB „Nidulus apraisal“ 2011 m. vasario 2 d. turto vertės nustatymo pažymą, ginčo sklypo vertė – 277 000 Lt. Iš bankroto administratoriaus pateiktos kreditorių susirinkimui medžiagos (kreditorių susirinkimo nutarimų projektai) matyti, kad aplink ginčo sklypą yra vykdomos namų statybos, yra privažiavimo keliai, apžvelgus šalia esančių analogiškų žemės sklypų kainas (nuo 4583 Lt iki 12 000 Lt už arą), ginčo sklypo vertė pakeitus paskirtį turėtų būti nuo 1 527 006 Lt iki 3 998 400 Lt. Taigi atsižvelgiant į turto vertintojo nustatytą mažą turto kainą, į tai, kad nepavyko parduoti turto per varžytines, į gautą akcininkų pasiūlymą savo lėšomis keisti ginčo sklypo paskirtį tokiu būdu padidinant sklypo vertę, kreditorių nutarimas sustabdyti turto pardavimą yra protingas ir pagrįstas, atitinkantis kreditorių interesus. Priimtas nutarimas nepadidins administravimo išlaidų, nes administravimo išlaidų sąmata (35 000 Lt) yra patvirtinta iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės neparduoto dvejose varžytinėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas šį klausimą kreditorių susirinkimas, neįvykus dvejoms varžytinėms, nutarė - UAB „Deginys“ priklausančio 3,29 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimą sustabdyti iki 2012-05-31 bei suteikti įgaliojimus BUAB „Deginys“ akcininkams, savo lėšomis rengti sklypo detalųjį planą ir keisti sklypo paskirtį. Įpareigoti akcininkus kas trys mėnesiai teikti ataskaitas apie atliktus darbus. Iki 2012-05-31 d. akcininkams nepakeitus sklypo paskirties, šaukti kreditorių susirinkimą dėl žemės sklypo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.
Pagrindinis bankroto proceso tikslas yra kuo labiau (pilniau) patenkinti visų kreditorių turtinius interesus, t. y. kuo didesne apimtimi patenkinti jų patvirtintus finansinius reikalavimas, todėl bankrutuojančios įmonės turtas turi būti pardavinėjamas kiek įmanoma didesne kainą. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas nebuvo parduotas dvejose varžytinėse (antrose kaina buvo 1 591 586 Lt), turto vertintojas sklypą įkainavo tik 277 000 Lt, todėl akivaizdu, kad vykdant toliau ginčo sklypo pardavimą, nekeičiant jo paskirties, nebus patenkinti net įkaito turėtojo (kreditoriaus AS Parex banka) finansiniai reikalavimai (1 335 086,71 Lt). Įkaito turėtojas pritaria ginčo sklypo paskirties keitimui, tam, kad būtų padidinta sklypo vertė, nors būtent jis ir turėtų būti labiausiai suinteresuotas greitesniu sklypo pardavimu, nes bet kokiu atveju atgautų bent dalį lėšų, tuo tarpu kai prieštaraujantys sklypo paskirties keitimui kreditoriai, nekeičiant sklypo paskirties, neturi jokių galimybių pretenduoti į už sklypo pardavimą gautas lėšas. Priešingai, pakeitus sklypo paskirtį (į 30 gyvenamosios paskirties sklypų), sklypo kaina aiškiai padidėtų, kas suteiktų galimybę kitiems kreditoriams, atgauti dalį lėšų. Taigi, skundžiamas sprendimas ne tik, kad nepažeidžia kreditorių teisių, bet juo siekiama pagerinti kreditorių padėtį. Tai, kad priimat skundžiamą nutarimą, nebuvo pateiktas ekonominis paskaičiavimas, nesudaro pagrindo panaikinti priimtą ir vykdomą (pradėtos ginčo sklypo paskirties keitimo procedūros, b. l. 48-62) nutarimą, nes visuotinai žinoma, kad žemės ūkio paskirties žemė yra žymiai pigesnė už žemę skirtą gyvenamiesiems namams statyti, juo labiau, kad šiuo atveju visas ginčo sklypo paskirties keitimo išlaidas prisiima akcininkai.
Ieškovo ir trečiųjų asmenų nurodomi lygiateisiškumo, skaidrumo principų pažeidimai, tai, kad gali užsitęsti bankroto procedūros, laikytini nepagrįstais, nes tam pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi teismas sprendžia, kad nesant į bylą pateiktų tokių įrodymų, dėl minėtų pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas, pažeidžiantis kreditorių interesus.
Laikytinas nepagrįstu skundo argumentas, jog yra pažeidžiama imperatyvi ĮBĮ 33 str. 6 d. nuostata, dėl ko kreditoriai gali prarasti (nurašyti) ginčo sklypą. Pirmiausia pažymėtina, kad netgi praradus šį ginčo sklypą nei ieškovas, nei kiti kreditoriai iš esmės nenukentėtų, nes pardavus šį sklypą (kaip žemės ūkio paskirties) vis tiek neliktų lėšų jų finansiniams reikalavimams tenkinti, kadangi visos lėšos atitektų kreditoriui įkaito turėtojui, kuris vienintelis šiuo atveju galėtų nukentėti, praradus šį turtą. Antra, minėta įstatymo nuostata skirta tam, kad būtų galimybė nurašyti turtą, kuris neturi rinkos vertės, t. y. kurio nėra galimybės realizuoti, bet ne turtui, kuris turi rinkos vertę, t. y. galimas parduoti. Ieškovas nepagrįstai formaliai aiškina šią įstatymo nuostatą, nutylėdamas šiame įstatyme numatytą galimybę šį terminą pratęsti (ĮBĮ 33 str. 6 d. - <...>. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti). Vien dėl to, kad nespėjama parduoti turto, turinčio rinkos vertę, negalima būtų nurašyti, nes tuo būtų pažeisti kreditorių interesai ir aiškiai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjas sprendžia, kad naikinti skundžiamą 2011-06-21 BUAB „Deginys“ kreditorių susirinkimo nutarimą nėra pagrindo, nes jį įgyvendinus galėtų būti apsaugoti ne tik kreditoriaus įkaito turėtojo interesai, bet ir kitų kreditorių interesai (galėtų būti padengta dalis finansinio reikalavimo).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., CPK 290 str., 291 str.,
nutaria:
Ieškovo (kreditoriaus) Kauno apskrities VMI skundą amesti.
Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.