Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato I. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje 2015-04-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00103-15 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., kuris atlikti pavestas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro 2015-06-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00103-15 nutrauktas paaiškėjus, kada padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 407 str., tai yra esant privataus kaltinimo bylai.

Šis prokuroro nutarimas buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, kuris 2015-08-05 nutarimu atmetė nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato I. R. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-006-30 nutarimą.

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nutartimi J. T. atstovo advokato I. R. skundas dėl pirmiau nurodyto aukštesniojo prokuroro 2015-08-05 nutarimo, kuriuo šis atsisakė tenkinti atstovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro 2015-06-30 nutarimo, buvo atmestas.

Skundu aukštesniajam teismui nukentėjusiosios J. T. atstovas advokatas I. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2015-08-25 nutartį ir perduoti skundą Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš esmės. Atstovas tvirtina, jog skundu ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo prašoma įvertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą ar joje nustatytos faktinės aplinkybės nėra kvalifikuotinos pagal tas baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies normas (atviroji vagystė ar savavaldžiavimas), apie kurias nei prokuroras, nei aukštesnysis prokuroras visiškai nepasisakė savo priimtuose sprendimuose ir šis nukentėjusiojo keliamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo netinkamo teisinio įvertinimo liko neišnagrinėtu. Tuo tarpu, pasak atstovo, iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas formaliai konstatavo, kad byloje proceso pažeidimų nenustatyta, pasikartojo skundžiamuose nutarimuose nurodytu prokuroro išimtinės kompetencijos vaidmeniu ikiteisminiame tyrime dėl veikų kvalifikavimo ir iš esmės skundo neišnagrinėjo, t.y. nevertino byloje užfiksuotų aplinkybių kaip galimai atitinkančių vagystės ar savavaldžiavimo požymių turinčių veikų.

Skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, prokurorų nutarimais bei pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Perduoti skundą Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėti iš esmės, kaip to prašo atstovas, nėra jokio pagrindo, tuo labiau, kad atsižvelgiant į BPK 442 str. 1 d. nuostatas, toks sprendimas net negalėtų būti priimamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 164 str. 1 d. pagrindu ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Būtent prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo krypties bei apimties ir sprendžia, kokie konkrečiai tyrimo veiksmai turi būti atlikti, siekiant išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamą veiką. Taigi prokuroras yra atsakingas už nusikalstamos veikos išaiškinimą, įtariamųjų nustatymą bei tinkamą ikiteisminio tyrimo medžiagos parengimą ją perduodant į teismą arba surašant nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. BPK 417 str. 1 d. numato, jog jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad įtariamojo veika turi šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas išaiškina nukentėjusiajam šio teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, o dėl šios nusikalstamos veikos bendra tvarka pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Šioje dalyje pažymėtina, kad būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas yra tik prokuroro kompetencija (BPK 170 str.) bei teismas neturi jokio teisinio pagrindo nurodyti prokurorui, kaip vertinti surinktus duomenis.

Analizuojant skundui nagrinėti pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., požymius. Tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiosios J. T. protokolą – pareiškimą, kuriame ji nurodė, jog 2015-02-26 apie 17 val. ją, važiuojančią dviračiu (duomenys neskelbtini), automobiliu prisivijo pažįstama V. F., sustojusi ėmė ją „kolioti“, grasino, kad užmuš, grumtynių metu J. T. buvo sužalota. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad tiek nukentėjusioji J. T., tiek V. F. viena kitą kaltina necenzūrinių žodžių vartojimu ir fizinio smurto panaudojimu viena kitos atžvilgiu tuo pačiu metu – 2015 m. vasario 26 d., apie 17 val., ir toje pačioje viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), kelio atkarpoje su metaliniais atitvarais, galimai matant pašaliniam asmeniui – S. Č.. Taip pat nustatyta, kad fizinio smurto panaudojimas ir įžeidžiančių žodžių vartojimas buvo sąlygotas asmeninių paskatų, t. y. dėl galimai netinkamo elgesio rašant nepadorias SMS žinutes. Tuo tarpu apklausta liudytoja S. Č. parodė, jog įvykio metu jokio fizinio smurto tarp J. T. ir prie jos buvusios jai nepažįstamos moters nematė, negirdėjo necenzūrinių žodžių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes prokuroras konstatavo, jog konflikto, kuris įvyko dėl asmeninių paskatų, o ne siekiant pažeisti viešąją tvarką, tarp J. T. ir V. F. metu nebuvo realiai sutrikdyta konflikte nedalyvavusių asmenų, t. y. visuomenės, rimtis ar tvarka bei esant veikoje nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., būtinųjų šio nusikaltimo požymių – tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką ir pasekmių (visuomenė rimties ar tvarkos sutrikdymo), nėra ir nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., sudėties. Taip pat atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo duomenis prokuroras padarė išvadą, jog galimai galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 2 d., dėl kurių ikiteisminis tyrimas bendra tvarka nėra atliekamas, išskyrus BPK 409 str. numatytas išimtis.

Pagal BPK 407 str. nuostatas baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, tarp kurių yra ir BK 140 str. 1 d. bei 155 str. 2 d., ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o remiantis BPK 417 str., atvejais, kai ikiteisminis tyrimas visgi buvo atliekamas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad įtariamojo veika turi nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 str., požymių, pradėtas ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Aukštesnysis teismas su pirmiau nurodytu veikos juridiniu vertinimu visiškai sutinka. Papildomai pažymėtina, jog nuo 2015 m. liepos 10 d. BK 155 str. numatytos veikos buvo dekriminalizuotos.

Atstovas tvirtina, jog jo teismui pateiktas skundas visiškai nebuvo išnagrinėtas bei jame nėra atsakyta į skunde keliamus klausimus. Aukštesnysis teismas su šiais teiginiais iš dalies sutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje yra pasisakyta dėl prokurorų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo ir tik dėl tų veikų, kurios buvo nagrinėjamos prokurorų priimtuose sprendimuose. Tuo tarpu, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nukentėjusiosios atstovas skunde, pateiktame aukštesniajam prokurorui, bei vėliau teismui kėlė klausimus ir dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų – vagystės bei savavaldžiavimo.

Kaip jau ir minėta, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmiau minėtuose procesiniuose sprendimuose išdėstytu įvykių teisiniu vertinimu bei sprendimu šiuo atveju nutraukti ikiteisminį tyrimą, taigi ir motyvų šiais klausimais nebekartoja. Dėl atstovo nurodomų kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų pažymėtina, jog atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis nėra pagrindo tvirtinti V. F. veiksmuose buvus tyčią įvykdyti vagystę (V. F. teigė, jog po to kai J. T. pripurškė jai į akis dujų, ji sėsdamasi į automobilį, sunkiai įžiūrėdama, paėmė jai po kojomis pasimaišiusį daiktą (manydama, jog jis jos), J. T. pradėjus šaukti, kad tai jos rankinė iš karto ją atidavė), ar savavaldžiauti, be to, BK 194 str. (Savavaldžiavimas) numatyta nusikalstama veika reikalauja didelės žalos asmens teisėms ar jo teisėtiems interesams atsiradimo, kas šiuo atveju nėra nustatyta (atstovo skunde nurodomi veiksmai – kėsinimasis atimti telefoną didelės žalos kriterijaus jokiu būdu neatitinka).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuotina, jog skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nutartis, kuria buvo netenkintas nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato I. R. skundas, yra teisėta bei iš esmės pagrįsta ir ją naikinti bei perduoti skundą nagrinėti iš naujo, remiantis skundo motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiosios J. T. atstovo advokato I. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.