Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-04-06 · Byla Nr. A2.6.-1751-963/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
A2.6.-1751-963/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01336-2016-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
V. V.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1751-963/2016Proceso Nr. 4-06-3-01336-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
Registro objektas ROIK: 16056315423KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. kovo 22 d., apie 17.30 val., H. Manto g. 84, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir atstumo, neatsižvelgė į kelio dangą ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir susidūrė su kitu automobiliu, nepranešęs apie įvykusį eismo įvykį policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. V. V. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

V. V. į teismo posėdį atvyko. Dėl padarytų pažeidimų kaltu prisipažino, gailėjosi. Paaiškino, kad jis tik nesunkiai prisilietė prie kito automobilio. Paišalino iš įvykio vietos, nes labai išsigando, nes vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Vairavo jo mamai priklausantį automobilį, kurį jis pasiėmė savavališkai, nieko jai nežinant. Prašo nekonfiskuoti automobilio bei išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą, nes šiuo metu jis neturi jokių pajamų, yra moksleivis, o jo tėvų pajamos irgi nėra didelės.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai. KET 220 punkte numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į priešais pristojusį automobilį Volkswagen Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie autoįvykį V. V. policijos pareigūnams nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. teismo posėdžio metu neneigė sukėlęs eismo įvykį. Jis paaiškino, kad nespėjęs sustabdyti savo automobilio prilietė priešais buvusį automobilį, išlipęs iš automobilio apžiūrėjo apgadinimus, iš įvykio vietos pasišalino, nes labai išsigando. D. B. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. kovo 22 d., 17.30 val., ji vairavo automobilį Volkswagen Beetle H. Manto gatve, Girulių link, prie šviesoforo buvo automobilių spūstis, tuo metu į jos automobilį įvažiavo automobilis BMW žalios spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio išlipęs vairuotojas apžiūrėjo apgadinimus ir pasakė pasitraukti nuo automobilių kamščio, kad netrukdyti eismui, vairuotojas sėdo į automobilį ir išvažiavo. D. B. vijosi vairuotoją, tačiau nepavijo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Analizuojant V. V. pateiktą versiją, matyti, jog jo veiksmuose buvo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

V. V. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinės teisės pažeidimus įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties prisipažinimu teisme, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis bei kita bylos medžiaga. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Jam skirtinos administracinės nuobaudos.

V. V. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir labai gailisi dėl to. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nagrinėjamojoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad V. V. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu yra šiurkštūs, nors sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, jo veiksmais reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai, padaryti kitam automobiliui, yra nežymūs, tačiau visos šios aplinkybės nepašalina V. V. padarytų teisės pažeidimų pavojingumo ir nesumažina jo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, ši aplinkybė patvirtina, kad V. V. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygoti jo atsainaus požiūrio į teisės ir visuotinai priimtinas moralės normas į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. V. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalias baudas be transporto priemonės konfiskavimo, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Transporto priemonė BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. V. tėvui A. V.. V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį buvo pasiėmęs tėvams nieko apie tai nežinant, neatsiklausęs jų, todėl administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas neskiriama, kadangi automobilį BMW316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. vairavo be transporto priemonės savininko žinios ir sutikimo.

ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgiant į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgiant į V. V. šiuo metu esamą finansinę situaciją – į tai, kad jam yra 18 metų, jis mokosi gimnazijoje 12 klasėje, pats jokių pajamų šiuo metu neturi, teismas daro išvadą, kad dėl materialinės padėties visos baudos iš karto V. V. negali susimokėti, todėl paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

V. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. V. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1158,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 1158,00 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimties mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog kas mėnesį turi būti mokama po 57,90 Eur.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16056315423 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Stonkuvienė