Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. smurtaudamas sukėlė mažamečiui šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2025-01-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, kambaryje, adresu, (duomenys neskelbtini) panaudojo mažametes sesers M. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį smilkinį, dėl ko mažametė nukentėjusiąją M. R. patyrė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas pokalbis tarp BPC darbuotojo bei skambinančios moters balso garso įrašas. Garso įrašo data 2025-01-11, laikas 11:57:02, trukmė 02:21. Pokalbis vyksta lietuvių kalba. Skambučio ID92350342662.

Moteriškas balsas: Taip, taip. Šiandien paskambino mama, kad ji pas tėtį. O tėtis man nekelia ragelio.

BPC: Kas ten tokia bus, patikslinkit.

Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250111-131917UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 30.00 min. Vaizdo įraše matomi atvykę vaikų teisių specialistai. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas ketvirtas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250111-134917UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 17.59 min. Vaizdo įraše girdimas vyriškas balsas kuris sako, kad M. jam pasakojo, kad brolis V. B. 8-tą dieną sudavė jai į galvos sritį, smilkinį, skundžiasi galvos skausmu. Nusprendžiama kviesti medikus. M. nurodo, kad brolis V. ryte apie 10 val. jai trenkė mamos namuose ir tai matė močiutė. M. papildo, kad ji atėjo pas mamą paprašyti pinigų, o tuo metu namuose buvo brolis V. su draugu vardu E. S., tačiau E. įvykio nematė. V. trenkė iš dešinės rankos kumščiu vieną kartą. Močiutė tik sakė, kad jie apsiramintu. Atvykę medikai apžiūri M. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Apžiūrimas penktas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20250111-141042UTC+0200“. Vaizdo įrašo trukmė 09.09 min. M. nurodo, kad jai skaudėjo 9-niems balais iš 10-ties. Mama nurodo, kad sūnus V. praleidžia pamokas ir dažnai pas ją ateina. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota.

Nepilnametė M. R. atsisakė vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrių.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, šio straipsnio 3 dalyje atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Be paties V. B. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad fizinį skausmą jai sukėlė brolis V. B., įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys įrodymai. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad V. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, smurtaudamas sukėlė mažamečiui šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2025-01-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, panaudojo mažametes sesers M. R. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį smilkinį, dėl ko mažametė nukentėjusioji M. R. patyrė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis, dalyvaujant atstovei pagal įstatymą J. B., įgaliotajam atstovui advokatui Faustui Vrubliauskui, sutiko su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešus V. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo nepilnamečiui V. B. teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61, 90–91 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skiriant bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

V. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei M. R., t. y. vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairį smilkinį, dėl ko mažametė nukentėjusiąją patyrė fizinį skausmą, t. y. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad V. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, SODROS duomenimis nedirba. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai nagrinėjamos bylos atveju gali būti pasiekti V. B. paskyrus 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

V. B. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam V. B. tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skiri 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64 ¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per šešis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.