Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-05 · Civilinė byla Nr. e2-8625-937/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-05
Bylos Nr.
e2-8625-937/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04268-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-8625-937/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04268-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui M. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. B. 220,60 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 2,99 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 19,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise nuo 2006-08-04 priklauso atsakovui. Ieškovė teigia, kad atsakovo skola ieškovei susidarė už laikotarpį nuo 2021-03-01 iki 2021-12-31. Ieškovė taip pat prašo priteisti 0,02 proc. delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2022-01-31, t. y. 2,99 Eur, nes atsakovas laiku nevykdė prievolės atsiskaityti (CK 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka apmokėti įsiskolinimą, susidariusį iki kreipimosi datos į ieškovę dėl laikino paslaugų sustabdymo (ne visiško atjungimo) bei visus kitus fiksuotus mokesčius iki šios dienos. Nurodo, jog nesutinka su paskaičiuotais ir butui priskirtais mokesčiais už suvartotą energiją, kurios nenaudojo. Atsakovas teismo prašo įpareigoti ieškovę perskaičiuoti mokėtinas sumas. Pažymi, kad 2021 metų pavasarį atsakovas kreipėsi į ieškovę, prašydamas laikinai sustabdyti šilumos tiekimą atsakovui priklausančiam butui, nes tuo laikotarpiu minėtas butas nebuvo tinkamas gyventi – buvo atliekamas jo kapitalinis remontas. Ieškovė netenkino atsakovo prašymo, nurodžiusi, kad atsakovas nesilaikė tokio prašymo teikimo tvarkos. Atsakovas pažymi, kad jis neturi teisinių žinių, todėl negeba suprasti ieškovės nurodytų teisės aktų turinio, be to, jis siekė skubiai eliminuoti ginčo buto žalos priežastis, todėl jis neturėjo laiko laikytis teisės aktuose įtvirtintų procedūrų.

Teismas 2022-04-04 rezoliucija nustatė 7 dienų terminą ginčą spręsti taikiai.

Šalies argumentai

Ieškovė 2022-04-13 teismui pateikė poziciją dėl taikos sutarties sudarymo nurodydama, jog atsižvelgus į kardinaliai priešingas šalių pozicijas, šioje stadijoje nėra galimybės ginčo spręsti sudarant taikos sutartį, tačiau neatmetama galimybė ginčą spręsti taikiai ateityje. Nurodo, jog ieškovė neprieštarautų ginčo spręsti mediacijos būdu.

Teismo 2022-04-13 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdį šalys informuotos tinkamai.

Šalies argumentai

Ieškovė 2022-05-03 pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad, vadovaujantis teismų praktika, šilumos vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrųjų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins tokį atjungimą. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atjungimas nuo centralizuotų šildymo sistemų buvo teisėtas, todėl atsakovas privalo sumokėti už ieškovės ginčo laikotarpiu patiektą šilumos energiją.

Atsiliepimas

Atsakovas 2022-05-03 pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentuoja, kad šilumos tiekimą jis ketino stabdyti tik laikinai, atsijungimo nuo šilumos tinklų jis neplanuoja. Taip pat nurodo, kad radiatorių atjungimas jo bute sąlygotas būtinojo reikalingumo, nes dėl avarinės buto sienos žala buvo daroma ne tik pačiam butui, bet ir bendroms daugiabučio namo konstrukcijoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise nuo 2006-08-04 priklauso atsakovui. Už butui suteiktą šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2021-12-31 ieškovė priskaičiavo atsakovui 220,60 Eur skolą. Atsakovas teigia, kad nuo 2021 metų pavasario šilumos energija į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai nebuvo tiekiama, kadangi 2021-05-18 įvykus ginčo buto apliejimui, bute yra atliekamas kapitalinis remontas, be kita ko, yra išmontuoti jame buvę radiatoriai. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas į bylą pateikė 2021-05-21 AB „Lietuvos draudimas“ raštą dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką už buto adresu (duomenys neskelbtini), apgadinimą, dvi nuotraukas ir momentinę ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuota, kad atsakovas per savitarnos svetainę rašė ieškovei pranešimus.

Nors tarp ieškovo ir atsakovų skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su juo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo–pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą. Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 104 punktu, pastato ar jo dalies patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų vykdomas teisės akte (Taisyklių 1 priedo 4 punktas) nustatyta tvarka. Pastato, sekcijos (bloko) arba daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto statinio statybos užbaigimo dokumento išdavimo, kurio kopija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikiama atsakingam už šilumos ūkį asmeniui ar prižiūrėtojui ir šilumos tiekėjui. Vartotojai ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki Taisyklių 104 punkte nurodytų darbų pabaigos ir faktinio atjungimo dienos privalo raštu pranešti šilumos tiekėjui apie numatomą atjungimą (šilumos pirkimo-pardavimo arba šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą) (Taisyklių 105 punktas).

Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad šilumos energijos vartojimo sutartis dėl savo specifikos gali būti teisėtai nutraukta vartotojui faktiškai atsijungus nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją. Tam reikia pertvarkyti daugiabučiame name esančią inžinerinę įrangą, atskirose patalpose esančias jos dalis (tiekimo vamzdynus, šildymo baterijas ir kt.). Tokios įrangos pakeitimas reiškia statybos darbų vykdymą ir turi būti atliekamas pagal įrangos pakeitimo projektą ir gavus leidimą šiems darbams, o po darbų atlikimo pakeitimai turi būti nustatyta tvarka priimti naudoti. Taigi tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). Svarbu pažymėti, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga laikytis Taisyklių reikalavimų egzistuoja nepaisant to, ar nuo bendrųjų šilumos tinklų atsijungiama visam laikui, ar terminuotai (žiūrėti pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių kad atsakovas nuo bendrų šilumos tinklų atsijungė laikydamasis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Priešingai, pats atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis neketino laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų, nes šie reikalavimai yra jam nesuprantami ir jis neturi laiko įvykdyti teisės aktuose nurodytų įpareigojimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neatjungė jam priklausančio buto nuo daugiabučio namo šildymo sistemos, todėl atsakovas turi prievolę sumokėti ieškovei už ginčo laikotarpiu į jam priklausantį butą tiektą šilumos energiją. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 220,60 Eur skolą, susidariusią už suteiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 371 punkte įtvirtinta, kad, nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (nuo 2018-01-01 galiojanti redakcija). Nagrinėjamu atveju už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2021-08-01 iki 2022-01-31 ieškovė paskaičiavo atsakovui 2,99 Eur dydžio delspinigius (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo piniginės prievolės atsiskaityti už patiektą šilumos energiją tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 2,99 Eur delspinigius laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas. Iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo 2022-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 19,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2,13 Eur patikra valstybės registruose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirta 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tenkinus ieškovės materialiuosius reikalavimus visa apimtimi iš atsakovo valstybei priteistina 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 220,60 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 60 ct) skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį, 2,99 Eur (du eurus 99 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 223,59 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 19,13 Eur (devyniolikos Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja