Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1458-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e1-1458-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28409-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
R., K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1458-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28409-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. (R.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 17 d. apie 23.00 val. iki 2020 m. liepos 18 d. apie 01.10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini), brolio A. (A.) K. nuomojamame bute, užėjęs į kambarį, kur miegojo A. K., iš spintelės stalčiaus ištraukė pastarojo piniginę, iš kurios pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 500 eurų: 7 kupiūros po 50 eurų, 5 kupiūros po 10 eurų ir 5 kupiūros po 20 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis R. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje ir psichiatrinėje įskaitose įrašytas nėra, galvos traumų neturėjo. 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. kartu su broliu A. K. grįžo į namus po darbo į (duomenys neskelbtini). Dirbo statybose, neoficialiai, jiems sumokėjo už darbą atskirai. Kiek broliui sumokėjo, jis nežino. Kiek jam sumokėjo, jau nepamena. Prieš grįžtant namo, buvo parduotuvėje. Bendro ūkio su broliu neveda. Kiekvienas gyvena sau, perka sau produktus ir visą kitą savarankiškai. Grįžę namo su broliu išgėrė alaus. Tada brolis nuėjo miegoti į savo kambarį, o jis į savo. Jis kurį laiką pagulėjo lovoje, tada nuėjo į brolio kambarį, kur iš spintelės stalčiaus paėmė 500 eurų ir išėjo iš namų. Brolis tuo metu miegojo, nieko nematė. Broliui visus pinigus jau atidavė, jie susitaikė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 43–44).

Kaltinamojo R. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

2020 m. liepos 18 d. VAVPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 17 d. apie 23.00 val. iki 2020 m. liepos 18 d. apie 01.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas savo brolio A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), bute iš pastarajam priklausančios piniginės pavogė 400 (įvairiomis kupiūromis po 10, 20, 50 banknotais) eurų grynųjų pinigų bei pasišalino iš mano namų kol jis miegojo (b. l. 10–11).

Iš 2020 m. liepos 18 d. A. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2020 m. liepos 17 d. apie 23.00 val. iki 2020 m. liepos 18 d. apie 01.10 val. adresu (duomenys neskelbtini), jo brolis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas jo bute, iš jam priklausančios piniginės pavogė 400 eurų (įvairiomis kupiūromis po 10, 20, 50 banknotais) grynųjų pinigų bei pasišalino iš jo namų, kol jis miegojo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įstatymų nustatyta tvarka nubausti jo brolį už įvykdytą vagystę (b. l. 5–7).

Iš 2020 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas dviejų kambarių butas esantis (duomenys neskelbtini). Buto durys metalinės, uždarytos, spyna nepažeista. Užėjus į butą, patenkame į koridorių. Koridoriaus kairėje atidarytos medinės durys į tualeto-vonios kambarį, bendra tvarka nepažeista. Koridoriaus dešinėje ant sieninės pakabos sukabinti rūbai. Iš koridoriaus patenkame į svetainę. Svetainės kairėje ant spintelės stovi televizorius, už jo yra praėjimas į virtuvę, prie kairės sienos stovi šaldytuvas, šaldytuvo dešinėje yra staliukas, jo dešinėje yra kampinė sofa, sofos dešinėje stovi spintelė, svetainės dešinėje palei sieną stovi sekcija, prie jos stovi kaminas. Virtuvėje palei sienas sustatyti virtuviniai baldai. Praėjus svetainę tiesiai, pro atidarytas medines duris patenkame į kambarį. Kambario kairėje stovi dvigulė lova, patalynė sujaukta, palei dešinę sieną stovi spinta. Bute bendra tvarka nepažeista, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nenustatyta, nieko nepaimta (b. l. 14–20).

Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Šiuo metu gyvena vienas, jo sugyventinė su vaikais gyvena pas savo motiną. Maždaug prieš savaitę laiko jis leido kartu su juo pagyventi savo broliui R. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Jo brolis niekur nesimoko, kartu su juo uždarbiauja padedant žmonėms atlikti įvairius darbus. Brolis neturi jokio kito pinigų šaltinio, negauna nei pašalpų nei kitų pajamų, yra daug kartų teistas dėl vagysčių ir kitų nusikalstamų veikų. 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. kartu su broliu grįžo į namus po darbo, darbe tądien jiems sumokėjo už atliktus darbus 500 eurų (įvairiomis kupiūromis), visus pinigus visą laiką laikė savo piniginėje. Prieš atvažiuojant namo, jie užvažiavo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Namuose jis išgėrė du buteliukus alaus, viso jų nupirko 12 vnt. Kiek išgėrė brolis, nežino. Apie 00.00 val. nuėjo miegoti į savo kambarį. Jo asmeniniai daiktai ir jo piniginė buvo jo kambaryje, spintelės stalčiuje. Brolis galimai matė, kur jis padėjo savo piniginę su pinigais. Jam nuėjus į savo kambarį, brolis liko kitame kambaryje. Ar šis nuėjo miegoti, nežino. Jis užmigo ir nieko negirdėjo. Maždaug 01.10 val. jis prabudo ir pastebėjo, kad bute brolio nėra. Nedelsiant patikrino savo piniginę ir pamatė, kad joje nėra pinigų. Jis suprato, kad brolis pavogė pinigus ir pasišalino, kol jis miegojo. Viso piniginėje buvo 500 eurų, 100 eurų buvo jo brolio o kiti 400 eurų buvo jo. Jis žinojo, kad jo brolis gali jį apvogti, tačiau jis brolio pagailėjo ir priėmė gyventi kartu su juo. Aptikęs pinigų vagystę apie tai pranešė policijai. Daugiau jo bute nieko nebuvo, tik jie dviese. Visi buto raktai liko namuose, o įėjimo durys buvo tiesiog užtrenktos. Niekas kitas negalėjo patekti į jo butą ir jį apvogti. Kur gulėjo pinigai, žinojo tik jo brolis, todėl įvykdyti vagystę galėjo tik brolis. Kur brolis yra šiuo metu nežino, galimai pas tėvus ar gimines, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), tikslių adresų nurodyti negali, kadangi neprisimena. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą bei įstatymų nustatyta tvarka nubausti jo brolį už įvykdytą vagystę. Jam padaryta 400 eurų turtinė žala. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 23–25).

Iš 2020 m. liepos 18 d. nutarimo matyti, kad A. K. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 26).

Nukentėjusysis A. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo ankščiau duotus parodymus papildė tuo, kad 2020 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. kartu su broliu R. K. grįžo į namus po darbo į (duomenys neskelbtini), pirmoje apklausoje sakė, kad jiems sumokėjo, iš tiesų, tai jam sumokėjo 500 eurų. Kiek sumokėjo broliui, jis nežino, pasakyti negali. Jis dirba neoficialiai, dėl to patvirtinančių dokumentų dėl minėtų pinigų neturi, pateikti negali, visus 500 eurų padėjo į savo piniginę, o grįžęs namo į spintelės stalčių. Prieš atvažiuojant namo su R. užvažiavo į parduotuvę, kur R. nupirko alaus bei maisto, jie neveda bendro ūkio, R. pats sau perka maistą, jis sau pats. Namuose abu gėrė R. alų, išgėrė 6 litrus alaus dviese, 5,3 laipsnių stiprumo. Jis visą laiką savo piniginę su pinigais laiko stalčiuje. R. vienintelis žino, kur jis laiko piniginę su pinigais. Kai tik grįžo namo, jis padėjo piniginę į stalčių. O kai išgėrė alų, apie 00.00 val. jis nuėjo miegoti į savo kambarį. 500 eurų piniginėje buvo sekančiomis kupiūromis: 7 kupiūros po 50 eurų – viso 350, 5 kupiūros po 10 eurų – viso 50 eurų ir 5 kupiūros po 20 eurų – viso 100 eurų. Kai atsibudo 01.10 val. ir pastebėjo, kad bute jo brolio nėra, nedelsiant patikrino savo piniginę ir pamatė, kad joje nėra pinigų ir brolio nėra. Iš karto suprato, kad brolis pavogė pinigus, daugiau niekas pinigų pavogti negalėjo, nes nieko nebuvo su jais, ir kai kas nors išeina iš buto, durys buto automatiškai užsidaro ir niekas jau užeiti negali. 2020 m. liepos 20 d. jam paskambino brolis R. pasakė, kad tai jis pavogė jo pinigus ir jam grąžins pinigus, jau yra jam gražinęs 280 eurų dar sakė grąžins 220. Jis broliui kaip ir atleido, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Daugiau neturi, ką pasakyti (b. l. 30–32).

Nukentėjusysis A. K. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad brolis atlygino jam visą žalą, grąžino visus pavogtus pinigus. Jie susitaikė, pretenzijų broliui neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 33–34).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis iš A. K. piniginės pagrobė 500 eurų. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu ir įpareigojimais sutinka (b. l. 71–72).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. K. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 2020 m. gegužės 25 d. bausmė atlikta) už tyčinį nusikaltimą ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę R. K. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą 500 eurų turtinę žalą, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veika teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad R. K. teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 51–54), paskirtą bausmę atlikęs, teismo nuosprendžiu skirtus įpareigojimus įvykdęs, tačiau nepraėjus dviem mėnesiams po paskirtos bausmės įvykdymo padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes, paskirtų piniginių nuobaudų nemokantis (b. l. 55–62), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 50). Kartu pažymėtina, kad nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, pastarajam atleido. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant didesnį nei baudžiamojo įstatymo numatytas vidurkis.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45–46), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. (R.) K., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. (R.) K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme ir jos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas