Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 2013-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį 8 mėnesiams laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1.70 promilės alkoholio), konflikto metu ranka tyčia sudavė vieną kartą G. B. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. B. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso jo motinai R. B., bute yra trys kambariai. Bute taip pat gyvena jo sesuo J. B. su savo dviem pilnamečiais vaikais – dukra G. B., kuriai yra (duomenys neskelbtini) m., sūnumi R. B., kuriam yra (duomenys neskelbtini) m., ir nepilnamete dukra L. B., kuriai yra (duomenys neskelbtini) m. 2019 m. vasario 14 d., apie 11.00 val. jis grįžo namo. Dieną prieš tai vakarojo, vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali. Jam grįžus namo, jo dukterėčia G. pradėjo jam priekaištauti, „mokė gyvenimo“. Jam tai nepatiko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jų konfliktą matė sesers sūnus R. B.. Konflikto metu pastūmė į dešinį petį G., tačiau per veidą jai nesudavė. Po jų konflikto G. paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko po kurio laiko ir pristatė jį į policijos komisariatą, o vėliau į areštinę (b.l. 22).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. B. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai. Konflikto metu, kai stūmė Gabrielę, tikrai galėjo ranka užkabinti jai žandikaulį ir taip sukelti jai skausmą. Dėl tokio poelgio gailisi. Nereikia prie jo lįsti ir jis bus ramus. Su G. B. neveda bendro ūkio, tiesiog tik gyvena tame pačiame name, G. B. yra jo dukterėčia (b.l. 29, 31).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2019 m. vasario 14 d., apie 13.00 val., jų namuose, žodinio konflikto metu, be jokios priežasties, dėdė K. B. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, tada rankos riešu trenkė vieną kartą į veidą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Medicininės pagalbos nereikia, apžiūros nesikreips. Ankščiau dėdė yra smurtavęs prieš ją, naudojo psichologinį smurtą ištisai, buvo kreiptasi į policiją. Konflikto metu viską matė brolis R. B., kuris matė, kaip dėdė sudavė jai ranka į veidą. Konflikto metu ji buvo blaivi, dėdė išgėręs, grasino susidorojimu (b.l. 3).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jo sesė, močiutė, mama su sugyventiniu ir jo dėdė (močiutės sūnus), jo jauniausia sesuo. Dėdė K. B. nuolat geria, dėl to dažnai kyla konfliktai. Jo sesuo G. rūko. 2019 m. vasario 14 d., apie pietus, ji ėjo į virtuvę rūkyti. Jai būnant virtuvėje, dėdė K. B. atėjo, pradėjo iš niekur nieko vartoti necenzūrinius žodžius, rėkė, kad jie visi „šmaros“, „debilai“, „papjaut visus“, sesuo prašė, kad dėdė nusiramintų. Išgirdęs, kad dėdė rėkia, jis tai pat atėjo į virtuvę. Dėdė pasakė seseriai nusiimti akinius, ji pasakė, kad nenusiims. Sesuo G. atsistojo ir tuo metu dėdė puolė ją, užsimojo ir rankos riešu (išorine puse) trenkė jai į veidą, labiau į žandikaulį, į kairę pusę. Sprendžia, kad smūgis buvo stiprus ir seseriai skaudėjo, nes jos net akiniai nukrito. Po to sesuo pasakė, kad iškvies policiją ir taip padarė. Po smūgio bandė atitraukti dėdę, kad nebūtų antro smūgio. Ramino dėdę, kad jis baigtų. Dėdė niekur nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, jį išlaiko močiutė. Po to, kai dėdė sudavė smūgį, sesers žandikaulis buvo paraudęs, sesuo medikų atsisakė, teismo ekspertizės irgi nedarė (b.l. 15).

Iš nukentėjusiosios G. B. pareiškimo matyti, kad 2019 m. vasario 14 d., apie 13.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos dėdė K. B. prieš ją smurtavo, t. y. dešinės rankos riešu trenkė jai į veido sritį (b.l. 3).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. vasario 14 d. 13.18 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėjos mamos brolis konfliktuoja, grasina, puola muštis. Yra vienas 17 m. nepilnametis. GMP nereikia (b.l. 2)

Alkotesterio duomenimis nustatyta, kad K. B. 2019 m. vasario 14 d. 14.51 val. užfiksuotas 1,70 promilės girtumas (b.l. 33).

K. B. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 40-41, 42).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog K. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jis baustinas, nes pats K. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios G. B. ir liudytojo R. B. parodymai, nukentėjusiosios G. B. pareiškime, BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina, kad K. B. 2019 m. vasario 14 d., apie 13.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ranka sudavė vieną kartą G. B. į veidą, sukeldamas G. B. fizinį skausmą.

K. B. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas K. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, anksčiau yra vieną kartą teistas, bausmę atlikęs (b.l. 36), baustas administracine nuobauda (b.l. 37), nusikalstamos veikos padarymu metu paskirta nuobauda negaliojo, kaltinamasis nedirbo (b.l. 38), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 39).

Dėl aptartų aplinkybių K. B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje.

Be to, K. B. skirtini įpareigojimai – būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje, be to skirtinas draudimas visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, K. B. jam paskirtą bausmę mažina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, K. B. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. vasario 14 d. 14.50 val. iki 2019 m. vasario 15 d. 10.22 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Nukentėjusiajai apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b.l. 43).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždraudžiant per nurodytą laikotarpį vartoti alkoholinius gėrimus; įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, K. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 14 d. 14.50 val. iki 2019 m. vasario 15 d. 10.22 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. B. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.