Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-1778-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
2S-1778-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08330-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Amber promotions“
Kreditorius
A. M.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. b. Nr. 2S-1778-178/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08330-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 110.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Laimos Gerasičkinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Amber promotions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-11648-466/2011 pagal kreditorės A. M. pareiškimą dėl teismo įsakymo skolininko UAB „Amber promotions“ atžvilgiu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė pateikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 1725 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- atsakovo turto areštą už 1725 Lt sumą. Nurodė, kad atsakovas vengia sumokėti skolą, jo turtinė padėtis nežinoma, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kylą grėsmė, kad teismo įsakymas negalės būti įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės- už 1725 Lt sumą areštuotas atsakovo turtas ir/ar piniginės lėšos.

Teismas atsižvelgęs į kreditorės nurodytus motyvus, į tai, kad pareiškimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma didelė, ir kad nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo įsakymo įvykdymas, tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų, jog skolininkas vengs įvykdyti teismo įsakymą. Skundo padavimo metu skolininkas vykdė savo veiklą. Skolininkas nevengia savo įsipareigojimų kreditorei, o juos ginčija. Prašoma priteisti pinigų suma šioje byloje yra 1725 Lt, todėl negali būti laikoma didele. Skolininkas, atsižvelgus į jo finansinę padėtį, yra pajėgus ją sumokėti ir neturi jokio pagrindo vengti tai padaryti. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, jos buvo pritaikytos nepagrįstai ir dėl turi būti panaikintos.

Atsiliepimas

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes skolininkas ne tik vengė grąžinti pinigus kreditorei, bet apkritai neatsakinėjo į kreditorės pretenzijas. Be to, skolininkas yra skolingas ne tik kreditorei, bet ir daugeliui kitų savo klientų, kurie yra kreipęsi į teismą dėl skolų priteisimo. Kitose bylose teismas dėl panašių sumų atsakovui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o apeliacinės instancijos teismas jas paliko galioti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje – tokios priemonės gali būti taikomos, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką <...>. Ši prezumpcija nėra besąlyginė, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis c.b. Nr. 2-1615/2011 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindiniai skolininko nurodomi atskirojo skundo argumentai yra tai, kad jis sėkmingai vykdo veiklą, jo turtinė padėtis yra gera, jis pajėgus atsiskaityti su kreditore, o prašoma priteisti suma nėra didelė. Tačiau šiuos skolininko argumentus paneigia jo paties į bylą pateiktas 2010 m. gruodžio 31 d. balansas (b.l. 19), taip pat kitos nustatytos aplinkybės. Iš šio balanso matyti, kad jau 2010 m. gruodžio 31 d., t.y. gerokai prieš skundžiamos nutarties priėmimą, skolininko finansinė padėtis nebuvo gera- skolininkas turėjo turto už 1 276 879 Lt, tačiau didžiąją turto dalį sudarė trumpalaikis turtas, iš kurio net 1 207 207 Lt per vienerius metus gautinos sumos. Be to, skolininkas turėjo nemažai finansinių įsipareigojimų- per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo net 1 265 304 Lt. Taigi, 2010 metų pabaigoje UAB „Amber promotions“ trumpalaikiai įsipareigojimai buvo beveik tokio paties dydžio kaip ir įmonės turimas turtas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nemažai asmenų jau buvo kreipęsi į teismus su ieškiniais UAB „Amber promotions“ atžvilgiu ir jų reikalavimų užtikrinimui (daugeliu atveju panašioms sumos kaip ir šioje byloje) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gegužės 17 d. jau buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Amber promotions“ iškėlimo (c.b. Nr. B2-5816-565/2011), o 2011 m. birželio 27 d. atsakovui iškelta bankroto byla. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo metu UAB „Amber promotions“ jau buvo susidūrusi su dideliais finansiniais sunkumais, jos atžvilgiu iškelta nemažai civilinių bylų, inicijuota bankroto procedūra, apie kurią įmonė pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas turėjo būti perspėta (ĮBĮ 6 str. 2, 4 d.).

Esant tokiai situacijai skolininko turtinės padėties negalima buvo laikyti stabilia. Todėl yra pagrindas manyti, kad bet kuriuo atveju – esant ieškiniui dėl didesnės ar mažesnės sumos – netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kreditorei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas galėjo būti apsunkintas. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymu yra sudaryta galimybė įmokėti į teismo sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą ar įkeisti turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis), kas šiuo atveju apeliantui, jei jo turtinė padėtis iš tikrųjų buvo gera ir prašoma priteisti suma nebuvo jam reikšminga, neturėjo būti neproporcingu suvaržymu. Dėl išvardintų priežasčių buvo didelė tikimybė, jog skolininkas UAB „Amber promotions“ gali siekti išvengti teismo įsakymo įvykdymo. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės UAB „Amber promotions“ atžvilgiu buvo pritaikytos pagrįstai. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas būtų esmingai pažeidęs CPK normas ar nukrypęs nuo teisminės praktikos. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko UAB „Amber promotions“ 5,70 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ona GasiulytėLaima GerasičkinienėAlvydas Poškus