Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-222-417/2011

Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr.1-33-1-01078-2010-7

2011 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 138 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 253 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis M. K. įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš M. K. nukentėjusiojo R. C. naudai priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 114,13 Lt Valstybinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Revolveris ,,ME 38 Compact-G“, Nr. 101149, kaip nusikalstamos veikos priemonė, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas Lietuvos ginklų fondui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. ir 253 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.00 val., autobusų stotelėje ,,Kaunas“, prie UAB ,,Neapolis”, Taikos pr. 52C/Agluonos g.1, Klaipėdoje, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą iš revolverio šovė į R. C. ir jį sužalojo padarydamas šautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su svetimkūnio įstrigimu žaizdos kanale, dėl to nesunkiai sutrikdė R. C. sveikatą.

Be to, 2006 metais, tiksli data nenustatyta, UAB ginklų parduotuvėje „Oksalis“, S. Nėries g. 8/26, Telšiuose, įgijo 3 fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinius (signalinius) šovinius ir 3 fabrikinės gamybos guminius šratus, iš jų tą pačią dieną prie ginklų parduotuvės, neturėdamas leidimo, pagamino savadarbius užtaisus, kurių kinetinė energija viršija ,,D“ kategorijos šaudmenims keliamus energetinius reikalavimus, juos laikė bei nešiojo 9 mm kalibro revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. 101149 iki 2010 m. rugpjūčio 2 d., apie 23.00 val., kol Klaipėdos m., Taikos pr. prie autobusų stotelėje „Kaunas“, prie UAB „Neapolis“, Taikos pr. 52C/ Agluonos g. 1, Klaipėdoje, vieną savadarbį užtaisą iššovė sužalodamas R. C., o likusius du savadarbius užtaisus laikė bei nešiojo 9 mm kalibro revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. 101149 iki 2010 m. rugpjūčio 3 d., 8.00 val., kol juos prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro, esančio Taikos pr.76, Klaipėdos m., kartu su revolveriu paėmė policijos pareigūnas.

Apelianto manymu, nepagrįstai posėdyje nebuvo apklausta liudytoja A. P., kuri, anot nuteistojo, būtų parodžiusi jam priklausančių daiktų iškritimo aplinkybes iš kuprinės.

Taip pat mano, kad aplinkybė, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, nėra įrodyta. Todėl negalima teigti, kad jis pažeidė Ginklų ir šaudmenų įstatymo nuostatą, kurioje draudžiama ginklą nešioti neblaiviam asmeniui.

Be to, anot nuteistojo, byloje nėra įrodyta, kad jis suvokė, jog neteisėtai pasigamino, laikė ir nešiojo šaudmenis, nes šiais šaudmenimis yra prekiaujama ginklų parduotuvėse be įspėjimo apie galimų pasekmių pavojų.

Taip pat, apelianto manymu, nepagrįstai apylinkės teismas konfiskavo jo ginklą. Kadangi ginklas buvo naudojamas pagal paskirtį, mano, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes perkant ginklą buvo informuotas, jog jį gali naudoti viešoje erdvėje.

Nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas nurodė motyvus, kuriais grindė savo sprendimą M. K. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Jeigu pavojingo kėsinimosi realiai nebuvo, tačiau, klaidingai įvertinęs aplinkybes, asmuo jį įžvelgia ir pradeda gintis, susidaro tariamosios būtinosios ginties situacija. Tariamoji būtinoji gintis neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir traktuojama kaip būtinoji gintis, jeigu, nors realaus pavojingo kėsinimosi ir nebuvo, tačiau susidariusios įvykio aplinkybės leido pagrįstai manyti, kad kėsinimasis prasidėjo ar tiesiogiai gresia, o besiginantysis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad šias aplinkybes suvokė klaidingai. Jeigu besiginantysis turėjo ir galėjo numatyti, kad klysta vertindamas šias aplinkybes, jo veiksmai, esant kitiems būtiniems požymiams, gali būti kvalifikuojami kaip neatsargi nusikalstama veika. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei tariamosios būtinosios ginties, nei būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus apie konkrečias 2010 m. rugpjūčio 2 d. įvykio aplinkybes, konflikto tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, paties nuteistojo M. K. parodymus apie jo subjektyvų konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat nukentėjusiojo R. C. parodymus, daro išvadą, jog M. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą R. C. padarė tyčia siekdamas nukentėjusįjį „pamokyti“ už tariamą netinkamą elgesį su jo turtu – kuprinėje buvusiais daiktais, o ne gindamasis nuo menamos nukentėjusiojo agresijos. Kolegijos įsitikinimu, nuteistojo veiksmai neatitiko nukentėjusiojo veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Tiesiog dėl apsvaigimo nuo alkoholio M. K. neadekvačiai sureagavo į susidariusią situaciją ir nepagrįstai R. C. veiksmus įvertino kaip pavojingą kėsinimąsi į jį. Ir šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad M. K. turimas revolveris „ME 38 Compact- G“ buvo panaudotas viešoje vietoje, neleidžia sutikti su apelianto skundo argumentu, kad ginklas buvo panaudotas teisėtai ir jo veika neturi būti vertinama kaip nusikalstama.

Pažymėtina, kad M. K. turėtas ginklas yra „D“ kategorijos šaunamasis ginklas (specialisto išvada, 2010-08-20 Nr. 614, b. l. 50–53), pritaikytas šaudyti į taikinį iš gana nedidelio atstumo, todėl akivaizdu, kad M. K. aiškiai suvokė, jog šaunant į nukentėjusįjį iš apie 2 metrų atstumo, pataikyti yra tikrai realu, to siekė ir realizavo savo sumanymą. Todėl nesutikti su apylinkės teismo konstatavimu, kad šaunant į žmogų iš nedidelio atstumo tikimybė nepataikyti yra žymiai mažesnė nei pataikyti, nėra teisinio pagrindo.

Apelianto manymu, byloje neįrodyta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Tačiau, kolegijos įsitikinimu, šį M. K. teiginį paneigia faktiniai bylos duomenys.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu pats M. K. parodė, kad įvykio vakarą pas pažįstamas merginas su nukentėjusiuoju R. C. gėrė alkoholiniu gėrimus – apie 2 litrus alaus ir apie 0,5 litro brendžio. Tai, kad įvykio vakarą buvo vartojamas alkoholis, nurodė ir nukentėjusysis R. C., o liudytojas A. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą abu vyrai – M. K. ir R. C. – buvo neblaivūs. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog byloje yra įrodyta, kad nusikaltimo darymo metu M. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Taip pat atmestinas apelianto skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai neapklausė liudytojos A. P.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prieštaravimo nagrinėti bylą neatvykus minėtajai liudytojai nuteistasis neišreiškė, priešingai, sutiko su gynėjo pozicija nagrinėti bylą minėtajai liudytojai nedalyvaujant. Ir tai teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėti bylą neatvykus A. P. teisėtas ir pagrįstas, nes, kaip minėta, M. K. pats sutiko, kad liudytojos A. P. dalyvavimas nėra būtinas, nes kaltę dėl R. C. sužalojimo nuteistasis pripažino visiškai.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas R. C. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad be patirto fizinio skausmo R. C. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgąstį, pažeminimą ir stresą, kurie dar labiau padidino nusikalstama veika R. C. sukeltus neigiamus išgyvenimus. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, jog M. K. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas šaunamąjį ginklą ir sąmoningai siekdamas, kad nukentėjusysis patirtų fizinį skausmą. Taip pat įvertintos aplinkybės, kad M. K. dirba, neturi materialiai išlaikomų asmenų, yra jauno amžiaus, yra sveikas ir darbingas asmuo, šiuo metu turintis darbą, oficialias pajamas. Be to, atsižvelgta ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant žalos dydžio klausimą tokio pobūdžio bylose. Todėl esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos manymu, R. C. priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta ir teisėta, neprieštaraujant teisingumo ir protingumo principams.

Kaltininkui darant nusikalstamą veiką tiesiogiai naudojamas daiktas ar priemonė yra vertinamas kaip nusikalstamos veikos įrankis, kuris vadovaujantis BK 72 str. 2 d. laikytinas konfiskuotinu turtu ir turi būti konfiskuotas.

Kaip matyti iš byloje konstatuotų bylos aplinkybių, R. C. 2010-08-02 naktį buvo padaryta šautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su svetimkūnio įstrigimu žaizdos kanale. Šis sužalojimas buvo padarytas M. K. panaudojant jam priklausantį 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“ Nr. 101149. Todėl akivaizdu, kad minėtasis šaunamasis ginklas buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai padaryti, jis buvo nusikalstamos veikos įrankis, kuris, kaip minėta, laikytinas konfiskuotinu turtu ir turi būti konfiskuotas. Todėl apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti 9 mm kalibro revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 101149 teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiu, jog pastarasis nesuvokė, jog pasigamino, laikė, nešiojo neteisėtus šaudmenis.

M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirkdamas revolverį nusipirko tris garsinius šovinius bei tris gumines kulkas. Pardavėjui patarus, jog įsigytus šaudmenis sudėjus kartu bus didesnis efektas, jų galia, išėjęs į lauką iš parduotuvės sudėjo šiuos šaudmenis kartu (b. l. 74). Analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. K. veiksmai – guminių šratų ir garsinių šovinių sudėjimas kartu – ir suponavo M. K. suvokimą, jog jis padidina turėtų šovinių ir šratų galią, ir taip pagamina naują savadarbį užtaisą. Kartu įgyvendina savo tikslą turėti ir esant reikalui panaudoti galingesnius šaudmenis. Ir teigti, kad M. K. nesuvokė savo paminėtų veiksmų rezultato, nėra teisinio pagrindo.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.