- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 2S-1154-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42468-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė R. B., AB DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. veiksmų. Nurodė, kad 2014-11-12 pareiškėjas iš notarės gavo 2014-11-07 vykdomąjį įrašą, išduotą pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2008-06-06 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B., notarinio registro Nr. 14-6621, hipotekos sandorio reg. Nr. 14-3051, hipotekos registro Nr. 01120080015496. Pažymėjo, kad 2006-02-09 buvo sudaryta kreditavimo sutartis su AB DNB banku. Bankas sutartį nutraukė ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, dėl tos pačios sutarties buvo išduoti keli vykdomieji įrašai. Už kiekvieną vykdomąjį įrašą, pagal tą pačią prievolę, notarui reikės sumokėti atskirai, todėl padidės pareiškėjo išlaidos, o tai prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Pareiškėjo nuomone, pagal vieną prievolę – kredito sutartį, turėtų būti vienas vykdomasis dokumentas. Notarė neįvertino ir neįsitikino dėl skolos dydžio. Pareiškėjas iki šiol vykdė ir vykdo dalinius mokėjimus bankui. Prašo panaikinti notarės 2014-11-07 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-6621 (b.l. 1-3).
Teisme gautas suinteresuoto asmens AB DNB banko atsiliepimas į pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriame nurodyta, kad su skundu nesutinka. Skolininkai įsipareigojo Sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal kreditavimo sutartyje nustatytas sąlygas, tačiau įsipareigojimus Bankui vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nedengė kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl Bankas nutraukė Sutartį ir kreipėsi dėl vykdomojo įrašo atlikimo į notarę. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra sumokėjęs nedidelę dalį skolos, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti vykdomąjį įrašą, priešingu atveju būtų įteisina situacija, kad skolininkui dengiant po nedidelę dalį skolos ir įpareigojus kreditorių kaskart tikslinti reikalavimo dydį po kiekvienos įmokos, vykdomasis įrašas gali būti ilgą laiką arba apskritai neišduodamas, o tai neatitiktų hipotekos instituto esmės ir paskirties.
Teisme gautas suinteresuoto asmens Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. atsiliepimas į pareiškėjo skundą dėl notarinių veiksmų, kuriame nurodyta, kad su skundu nesutinka. 2014-11-07 vykdomasis įrašas, reg. Nr. 14-6621 buvo išduotas patikrinus būtinus duomenis, atlikus visas reikiamas procedūras, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo J. P. skundą dėl notaro veiksmų atmetė. Konstatavo, kad notaras, vadovaujantis CK 4.192 straipsniu bei Aprašo 10 punktu, patikrino nurodytus duomenis ir įsitikino, kad kreditoriaus prašymas dėl vykdomojo įrašo atlikimo atitinka Notariato įstatymo ir Aprašo nustatytus reikalavimus, todėl pagal nurodytus hipotekos kreditoriaus prašymus (b.l. 51-52) išdavė notaro vykdomuosius įrašus. Taigi, notarė, turėdama hipotekos registro duomenis, išviešinusius skolininko įsipareigojimą, pagrįstai išdavė vykdomąjį įrašą, nes kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitiko Hipotekos registre nurodytus duomenis. Hipotekos lakštas yra speciali sandorio forma, todėl vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 1 dalimi kreditorius turi kreiptis atskirai dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal kiekvieną hipotekos (įkeitimo) lakštą.
Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad dėl kelių vykdomųjų įrašų išdavimo padidėjo jo išlaidos, tačiau tai nesudarė teisinio pagrindo pripažinti notaro veiksmus, išduodant vykdomąjį įrašą, neteisėtais. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo pareiškime nurodyta aplinkybė, jog skolininkas po vykdomojo rašto išdavimo, esant nutrauktai kreditavimo sutarčiai, įvykdo mokėjimus padengdamas dalį skolos nesudaro pagrindo panaikinti vykdomojo įrašo. Notaro išduotą vykdomąjį įrašą vykdys teismo antstolis ir vykdymo procese atitinkamai įvertins skolos dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-24 nutartį ir išspręsti klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pareiškėjas ir prieš, ir po sutarties nutraukimo atlikdavo mokėjimus, tačiau išduotose vykdomuosiuose įrašuose to nesimato.
2. Už vieną išduotą vykdomąjį įrašą paimtas 873,60 Lt atlyginimas. Kadangi už vieną prievolę yra įkeista keletas nekilnojamo turto objektų, tokių atlyginimų bus paimta tiek, kiek yra hipotekos lakštų, t. y. septyni. Tokiu būdu nauja teisinio reguliavimo reforma sudarė galimybę pasipelnyti notarams skolininko sąskaita. Teismai turėtų formuoti įstatymų taikymo praktiką, nes dabartinis skolų išieškojimo reglamentavimas ženkliai apsunkina ne tik jo, bet ir visų kitų skolininkų turtinius interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė R. B. prašo skundą atmesti, paliekant skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Paaiškina, kad priešingai nei nurodo apeliantas, kreditorius turi kreiptis atskirai dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal kiekvieną hipotekos (įkeitimo) lakštą, o taip pat ir pagal kiekvieną po 2012 m. liepos 1 d. sudarytą hipotekos (įkeitimo) sandorį. (Taisyklių 25⁷ p.). Apie tai, kad tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui yra sudaryti ir kiti hipotekos lakštai, pagal kuriuos yra atlikti vykdomieji įrašai, yra nurodyta išduotame vykdomajame įraše. Kadangi kreditoriaus prašyme buvo visi būtini duomenys, nurodyti Notariato įstatyme bei Aprašo 6 punkte, o už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako kreditorius, todėl nebuvo pagrindo neišduoti vykdomojo dokumento. Tuo tarpu kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis i teismą ieškinio teisenos tvarka.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DNB bankas su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Paaiškina, kad atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių teisės normų pažeidimų, kurie būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Apeliantas nepagrindžia, kodėl jo ir kitų skolininkų turtiniai interesai yra viešasis interesas, o apeliantui nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą (CPK 49 str.). Apelianto pamąstymai apie teisinę reformą nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamos nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d. ir 2 d., 329 str., 338 str. ).
Nagrinėjamam ginčui aktualios nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusios papildytos ir pakeistos Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatos, kurios pakeitė iki tol galiojusias išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūras. Apelianto kritiškas pasikeitusio teisinio reguliavimo vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais (CPK 3 str. 1 d.). Šiuo atveju remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir forma. Taigi hipotekos kreditorius, teikdamas prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, privalo pateikti CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 7 punkte nurodytus duomenis. Notaras, nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 str. 4 d.). Byloje nepaneigta, kad hipotekos kreditorius pateikė visus CK 4.192 straipsnio 3 dalyje ir Aprašo 6 punkte nustatytus dokumentus ir duomenis, o pateikti duomenys atitiko Aprašo 7 punkto reikalavimus, todėl, papildomai atlikęs Aprašo 10 punkte nustatytus reikalavimus (išsiuntę skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą), notaras pagrįstai priėmė vykdomąjį įrašą.
Kaip jau minėta, išskyrus CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir Aprašo 7 punkte nurodytus duomenis, notaras netikrina (ir nevertina) jokių kitų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ str. 2 d.), nes už prašyme nurodytų duomenų teisingumą, įskaitant duomenis apie likusios skolos dydį, atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 str. 3 d.). Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Notariato įstatymo 49¹ str. 3 d.), tačiau tokių reikalavimų apeliantas (pareiškėjas) nėra pareiškęs.
Apeliantas ginčija vykdomojo įrašo teisėtumą ir tuo pagrindu, kad tos pačios neįvykdytos prievolės pagrindu jau buvo išduoti kiti vykdomieji dokumentai (vykdomieji įrašai) pagal skirtingus tos pačios prievolės įvykdymui išduotus hipotekos lakštus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad iki ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimo jau buvo išduoti kiti vykdomieji dokumentai dėl tos pačios neįvykdytos prievolės, nesudarė teisinio pagrindo notarui neišduoti vykdomojo įrašo. Nepaneigta aplinkybė, kad, ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimo metu, buvo neįvykdyta pagrindinė prievolė, be to, kaip nustatyta aukščiau, buvo įvykdyti kiti teisės aktų reikalavimai, todėl notaras, gavęs galiojantį hipotekos sandorį, jo pagrindu turėjo išduoti vykdomąjį įrašą (CK 4.192 str. 1 d.). Notaras, priėmęs ginčijamą vykdomąjį įrašą, net jame nurodė duomenis apie kitus tos pačios prievolės įvykdymo užtikrinimui sudarytus hipotekos sandorius ir pagal juos išduotus vykdomuosius įrašus, todėl grėsmė dėl dvigubo ar didesnio išieškojimo pagal tą pačią prievolę neturėtų kilti.
Faktinės aplinkybės apie tai, kad apeliantas atlieka mokėjimus kreditoriui (bankui), reikšmingos vykdymo procese ir vertintinos išieškojimą vykdančių antstolių, tačiau neturi teisinės reikšmės šioje byloje.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.