- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-22070-737/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01523-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., E. G., R. B., I. D., K. B.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., E. G., R. B., I. D., K. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose priimtas pareiškėjos N. L. pareiškimas suinteresuotiems asmenims A. S., E. G., R. B., I. D., K. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėja, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė palikimą, likusį po sutuoktinio V. K. B. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos sesuo J. B. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko gyvenamasis namas ir kiti priklausiniai adresu (duomenys neskelbtini). J. B. neturėjo vaikų, todėl jos turtą paveldėjo seserys ir broliai (suinteresuoti asmenys). J. B. mirė būdama našle, kadangi jos vyras V. K. B. mirė (duomenys neskelbtini). J. B. su savo vyru šeimoje negyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jų santuoka nutraukta nebuvo. Dėl šios priežasties J. B. (duomenys neskelbtini) metais įgytas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi gyvenamas namas ir jo priklausiniai buvo įgyti J. B., po sutuoktinio mirties ji liko gyventi tame pačiame name, todėl laikytina, kad priėmė V. K. B. turto dalį nekilnojamame turte pradėdama faktiškai valdyti minėtą turtą. Pareiškėjos žiniomis, V. K. B. (duomenys neskelbtini) m. surašė testamentą, kuriuo nežinomam asmeniui paliko nežinomą turto dalį.
Suinteresuoti asmenys A. S., E. G., R. B., I. D., K. B., per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimus, prašydami tenkinti pareiškimą.
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai 2018-09-12 įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Remiantis elektroninėmis ryšio priemonėmis pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos sesuo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) J. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. K. B., byloje duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, gyvenamas namas ir priklausiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), registruoti J. B. vardu, įregistravimo pagrindas –(duomenys neskelbtini) sutartis. Bylos duomenimis, pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Testamento registro išrašo duomenimis, V. K. B. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos sesuo J. B. su V. K. B. šeimoje negyveno nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau J. B. (duomenys neskelbtini) metais įgytas nekilnojamasis turtas, nepaisant to, kad registruose registruotas tik velionės vardu, pagal įstatymą laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol ši prezumpcija nėra nuginčyta.
Priėmus pareiškimą ir teismui tikslinant pareiškime nurodytas aplinkybes, buvo išreikalauta papildoma medžiaga iš Lietuvos notarų rūmų. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad palikimą po V. K. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo brolis K. B. (duomenys neskelbtini) V. K. B. testamente, patvirtintame Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. G., palikėjas V. K. B. paliko visą jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, broliui K. B. K. B. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas ir jis paveldėjo visą palikimo priėmimo metu žinomą V. K. B. turtą. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijime nebuvo nurodyta turto dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms sąlygoms: nuo šių faktų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų arba prarastų dokumentų negalima atkurti; įstatymai nenumato neteisminės šių faktų nustatymo tvarkos (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai. Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato galimybę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. įregistravimo faktą (ar kitokius faktus), o ne patį turto teisinį režimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). Taigi, nors iš esmės sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia tik įregistravus ištuoką ar vienam iš buvusių sutuoktinių mirus, tačiau nepaneigus šios prezumpcijos iš to kyla kitos teisinės pasekmės – mirusio sutuoktinio turto dalį paveldi jo įpėdiniai. Kaip matyti iš šios situacijos, J. B. nekilnojamasis turtas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) m., esant santuokoje su sutuoktiniu V.K. B., todėl šis santuokoje įgytas turtas laikytinas bendrąją sutuoktinių nuosavybe. Be kita ko, po sutuoktinio V. K. B. mirties visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pagal testamentą paveldėjo K. B.
Paneigti prezumpciją dėl turto teisinio statuso ir įrodyti, kad turtas yra asmeninė palikėjo nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į turtą, pareiga (CPK 178 straipsnis). Tais atvejais, kai įpėdinis siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti palikėjui priklausančią turto dalį, t. y. palikėjo turto teisinį režimą, kuris nulemia jo teisinį santykį su įgyjamu turtu, kai galioja sutuoktinių turto prezumpcija, bei siekdamas nuginčyti santuokoje įgyto turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdamas ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad vien juridinio fakto, kad pareiškėjos sesuo J. B. įgijo ir valdė turtą po sutuoktinio mirties (kai daiktinės teisės buvo įregistruotos savininkui esant santuokoje, o po sutuoktinio mirties jo turtą pagal testamentą paveldėjo jo brolis), nustatymas, pats savaime J. B. asmeninės nuosavybės teisių nesukuria, t. y. nesukuria teisinių padarinių, kadangi kaip minėta turi būti paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Vertinant tai, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas, kadangi tokio pobūdžio reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., E. G., R. B., I. D., K. B., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atmesti.
Išaiškinti pareiškėjai, kad reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe yra nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.