- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-246-395/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, R. F., R. G., A. G.
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 82.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo A. Č., kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties dalies, kuria R. F. neskirtas pareiškėjos G. G. rūpintoju, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys byloje Kauno miesto savivaldybė, R. F., R. G. ir A. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. G. kreipėsi į teismą pareikšimu, prašydama nustatyti jai rūpybą ir rūpintoju skirti R. F. (2 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė G. G. rūpybą, tačiau R. F. rūpintoju nepaskyrė. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėja yra senatvės pensininkė, I-os grupės invalidė, dėl judėjimo negalios negalinti pati savęs apsitarnauti, todėl jai nustatytina rūpyba. Spręsdamas klausimą dėl R. F. paskyrimo rūpintoju, teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys R. F., A. G. ir R. G. sutinka, jog rūpintoju būtų skiriamas R. F., o Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus išvadoje nurodyta, kad R. F. gali būti tinkamu rūpintoju. Kartu teismas akcentavo, kad išreikalavus duomenis apie R. F. teistumą, administracinius teisės pažeidimus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad abejoja R. F. tinkamumu būti rūpintoju. Teismas, įvertinęs tai, jog R. F. administracinėmis nuobaudomis nuo 1998 m. iki 2006 m. buvo baustas 26 kartus, 1988 m. ir 2002 m. teistas, šiuo metu jis taip pat yra kaltinamasis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, spendė, kad R. F. negali būti skiriamas rūpintoju (76-77 b.l.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį dalyje, kurioje nutarta R. F. neskirti G. G. rūpintoju, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Rūpybos veiksniam asmeniui nustatymą reglamentuoja CPK 509 straipsnis, tačiau teismas nutartį priėmė vadovaudamasis 508 straipsniu, reglamentuojančiu globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimą neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui.
2. Teismas, nustatydamas pareiškėjai rūpybą, t.y. pripažindamas ją dėl sveikatos būklės negalinčia savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, nepaskyrė jai rūpintojo, nors CPK 509 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant rūpybą turi būti paskirtas ir rūpintojas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai pažeista byla. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas rūpybą veiksniam asmeniui, nepagrįstai vadovavosi CPK 508 straipsniu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK 508 straipsnyje nurodytas nutarties, kuria nustatoma globa ar rūpyba, globėjo ar rūpintojo paskyrimas neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, turinys, tačiau tai nereiškia, šio CPK straipsnio nurodymas nutartyje, kuria sprendžiamas rūpybos nustatymo ir rūpintinio skyrimo klausimas veiksniam asmeniui, yra procesinės teisė normų pažeidimas arba netinkamas taikymas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek CPK 508 straipsnyje nurodytas nutarties, kuria sprendžiamas globos ar rūpybos nustatomas, globėjo ar rūpintojo paskyrimas neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, turinys, tiek CPK 509 straipsnyje nurodytas nutarties, kuria sprendžiamas rūpybos nustatymo ir rūpintinio skyrimo klausimas veiksniam asmeniui, turinys yra iš esmės vienodi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas rūpybą veiksniam asmeniui vadovavosi ne tuo CPK straipsniu atmestinas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog teismas, nagrinėdamas bylą, vadovavosi ir CPK 509 straipsniu patvirtina tai, jog jis išsireikalavo duomenis apie asmens, rekomenduojamo paskirti rūpintoju, teistumą ir administracinės teisės pažeidimus (CPK 509 str. 5 d.).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nustatydamas rūpybą ir skirdamas rūpintoją veiksniam asmeniui, teismas turi išsiaiškinti ne tik tai ar veiksnus asmuo nesugeba įgyvendinti savo teisių dėl sveikatos būklės (liga, senyvas amžius ar pan.), bet ir tai ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, pagal savo asmenines, moralines ir kitokias savybes, galės įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus (CK 3.242 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. G. yra senatvės pensininkė (6 b.l.), I-os grupės invalidė, kuriai reikalinga kito asmens pagalba (13 b.l.), todėl jai rūpybą nustatė pagrįstai.
Spręsdamas ar asmuo, kurį prašoma skirti rūpintoju, savo asmeninėmis, moralinėmis savybėmis atitinka rūpintojui keliamus reikalavimus ir gali įgyvendinti rūpintojo funkcijas ir užtikrinti rūpintinio interesus, teismas nustatė, kad R. F. nuo 1998 m. iki 2006 m. buvo 26 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis, 1988 m. ir 2002 m. teistas, šiuo metu jis taip pat yra kaltinamasis nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje (25-33 b.l.). Nustatytos aplinkybės, kolegijos nuomone, leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šis asmuo negali būti skiriamas rūpintoju.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, jog pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas turėjo pagrindą nustatyti rūpybą, tačiau skirti konkretaus asmens rūpintoju negalėjo, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė rūpybą, tačiau rūpintoju R. F. neskyrė.
Kartu kolegija pažymi, kad byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui buvo nagrinėjama pagal paties veiksnaus asmens pareiškimą, kuriame buvo prašoma rūpintoju skirti konkretų asmenį. Jeigu teismas, nepaskyręs konkretaus asmens, neatitinkančio jam keliamų reikalavimų, rūpintoju, būtų paskyręs kitą asmeniu rūpintoju, būtų pažeidęs G. G. teisę pasirinkti rūpintoją.
Tai, jog G. G. nebuvo paskirtas rūpintojas neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl rūpintojo paskyrimo. Be to, tokiu atveju, kai veiksniam asmeniui nustatoma rūpyba, tačiau nepaskiriamas konkretus asmuo rūpintoju, gyvenamosios vietos savivaldos globos ir rūpybos institucija pagal LR Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, turi įstatyminę pareigą rūpintiniui organizuoti socialinių paslaugų teikimą. Taip pat pažymėtina, kad vietos savivaldos globos ir rūpybos institucija turi procesinę teisę kreiptis į teismą su pareikšimu dėl rūpintojo paskyrimo asmeniui, kuriam nustatyta rūpyba (CPK 509 str. 1 d.).
Dėl aukščiau nurodytų argumentų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.