Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos S. S. prašymo dėl Krymo autonominės Respublikos Aluštos rajono 23-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2019 m. sausio 17 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje (suinteresuotas asmuo – A. S.) priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. vasario 20 d. gautas pareiškėjos prašymas pripažinti Lietuvoje užsienio valstybės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Prie pareiškimo faktiškai pridėti dokumentai: Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. atsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos R. M. priimta 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis, užsienio valstybės institucijos 2019 m. vasario 22 d. A. S. išduotas santuokos nutraukimo liudijimas su vertimu į lietuvių kalbą.

3. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 811 straipsniu, prašo pripažinti užsienio teismo sprendimą, nes jos santuoka yra nutraukta, suinteresuotas asmuo dalyvavo procese.

Atsisakytina prašymą priimti nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.

4. Iš pateikto prašymo bei prie jo pridėtos medžiagos matyti, kad pareiškėja į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi teisminės gynybos laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 811 straipsnio nuostatų ir teigdama, jog negali Lietuvoje įregistruoti užsienio valstybėje teismo sprendimu nutrauktos santuokos fakto.

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos (CPK), reglamentuojančios tarptautinį procesą, nustato, jog užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (CPK 809 straipsnio 1 dalis), užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu (CPK 810 straipsnio 1 dalis). Be to, CPK 809 straipsnio 3 dalis nustato, jog įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindais Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų įrašai keičiami ir atnaujinami netaikant specialios užsienio teismų sprendimų pripažinimų procedūros. Suinteresuoti asmenys per vienus metus nuo sužinojimo apie tokį civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ar atnaujinimą gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą šio Kodekso 810, 811 ir 812 straipsnių nustatyta tvarka ir pagrindais su prašymu pripažinti užsienio teismo sprendimo pagrindu padarytą įrašą negaliojančiu.

6. Iš pareiškėjos prašyme nurodomų faktinių aplinkybių bei pridėtų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjai davė neigiamą atsakymą pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 7 straipsnį, numatantį įtraukimą į užsienio valstybėse įregistruotų ar patvirtintų civilinės būklės aktų apskaitą, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų (su pakeitimais) taisyklių „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ 109–112 punktuose numatyta tvarka, tai yra, kai Lietuvos Respublikos pilietis civilinės metrikacijos skyriui privalomai pateikia prašymą ir užsienio valstybės institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį santuokos nutraukimo užsienio valstybėje procedūros užbaigimą. Šiuo atveju nors formaliai pareiškėja ir laikėsi CPK 809 straipsnio 2 dalyse numatytos tvarkos, tačiau buvo atsisakyta pateiktą užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos nutraukimo liudijimą įtraukti į apskaitą, kaip neturintį Lietuvoje teisinės galios.

7. Iš pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties turinio matyti, kad teismas pareiškėjos pateiktus duomenis dėl santuokos nutraukimo užsienio valstybėje ir negalėjimo to fakto įregistruoti Lietuvoje, vertino kaip nepakankamus, kad pareiškėjų pateiktas teismo sprendimas nėra pripažintas Lietuvoje, todėl įpareigojo per ieškinio trūkumų šalinimo institutą pateikti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo atsisakyta pripažinti Krymo Respublikos teismo sprendimą dėl jų santuokos nutraukimo.

8. Atsižvelgus nutarties 5 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą bei 6 punkte nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog Lietuvos apeliacinis teismas negali nagrinėti pareiškėjos prašymo, nes pagal įstatymą (CPK tarptautinis civilinis procesas, VII dalis) nereikalaujama įsiteisėjusio užsienio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pripažinimo Lietuvoje teisminės procedūros. Be to, akivaizdu, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius aiškiai ir teisėtai nurodė, jog pateikti pareiškėjos dokumentai (išduoti Kryme ir Sevastopolyje, patvirtinti Rusijos Federacijos valdžios įstaigų) neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šias aplinkybes įvertino teisiškai nekorektiškai.

9. Visuotinai žinoma, jog Lietuvos Respublika nepripažįsta minėtų teritorijų, kaip valstybių, dėl Ukrainos teritorijos vientisumo pažeidimo, tai yra aneksavimo, pažeidžiant tarptautines teisės normas (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2014 m. kovo 27 d. rezoliucija Nr. 68/262), todėl ir šių valstybių teisminių institucijų ar kitų valdžios įstaigų dokumentai neturi teisinės galios Lietuvoje ir negali būti legalizuoti, todėl šiuo atveju pareiškėjai teisminė gynyba negalima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1-2 dalys, 5 straipsnio 1 dalis).

10. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme ir jis grąžintinas prašymą padavusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos S. S. prašymą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.