Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-12-24 · Byla Nr. N-62-6753-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
N-62-6753-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N062-6753/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3.; 45.4.2.; 39.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (A. M.) vardu advokatės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. birželio 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. M. 2009 m. birželio 1 d., apie 00.40 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo automobilį „Audi Coupe“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,44 prom. alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis), patikrinimui nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nutarimu, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nutarė už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą A. M. skirti 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, kad A. M. padarytus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, alkoholio matuoklio duomenys, policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį.

III.

A. M. vardu advokatė L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar policijos pareigūnai, siekdami nustatyti vairuotojo neblaivumą, įvertino alkotesterio matavimo paklaidą, be to, netyrė, ar alkotesteriui buvo tinkamai atlikta metrologinė patikra. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, jog asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, KET pažeidimą padarė pirmą kartą, jo darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Taip pat, pabrėžia, kad A. M. išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, <…>, užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 Lt iki 3000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 Lt.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, o jo veika, įvertinus galimą 5 procentų alkotesterio paklaidą (b. l. 12) pažeidėjo naudai, kvalifikuota tinkamai. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti, kad neblaivumas A. M. buvo nustatytas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. Nr. 452 nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad A. M. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

A. M. darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjui buvo nustatytas net 2,44 promilės girtumas, todėl vien tik simbolinės, pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. (A. M.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius