Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir E. B. (E. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams,

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, panaikintu ir priimtu nauju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 1 metų 9 mėnesių ir 11 dienų laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams.

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, panaikintu ir priimtu nauju Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 146 MGL dydžio (7 300 Eur) bauda, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 146 MGL dydžio (7 300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad E. B. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant turi atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį nuspręsta atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nebendrauti su V. L..

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant, kad E. R. po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant turi atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo, o likusią laisvės atėmimo bausmės dalį nuspręsta atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nebendrauti su V. L..

Iš nuteistųjų V. L., E. B., E. R. ir L. D. solidariai priteista 150,69 Eur turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasai, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam E. S. (E. S.).

Iš nuteistųjų V. L. ir E. R. solidariai priteista 2 074,27 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. P..

Tuo pačiu nuosprendžiu L. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 37 straipsniu, ir byla prieš jį nutraukta. Dėl nuteistojo E. R. ir dėl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės L. D. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. L., E. B. ir E. R. nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, vertė nukentėjusįjį R. G. jų naudai perduoti 21 000 Eur, t. y. prievartavo didelės vertės turtą.

V. L. neturėdamas teisėto pagrindo, siekdamas nusikalstamai praturtėti, atvirai savo naudai, panaudodamas specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, 2019 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, apie 20.00 val., būdamas kartu su R. G. automobilyje „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai reikalavo R. G. ieškoti merginų, besiverčiančių prostitucija, kurias įkalbėtų dirbti jo ir R. G. naudai bei gautų procentus nuo merginų uždarbio, t. y. pelnytis iš prostitucijos, o merginoms geranoriškai nesutikus, V. L. nurodė R. G. panaudojus fizinę ir psichinę prievartą jas priversti dirbti jų naudai, tačiau R. G. nesutikus vykdyti V. L. reikalavimo, buvo užblokuotos automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durys, tokiu būdu atimta R. G. laisvė bei galimybė laisvai pasišalinti iš automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po ko V. L., siekdamas įbauginti R. G. ir priversti įvykdyti jo nusikalstamą sumanymą, panaudojo fizinį smurtą prieš R. G. ir aštriu daiktu panašiu į ylą smeigė R. G. į kairės kojos blauzdą, po to V. L. dar kartą paklausus, ar R. G. nedarys taip kaip liepta, V. L. dar du kartus smeigė R. G. į kairės rankos petį ir vieną kartą į nugaros viršutinę dalį, prie pažasties, tuo sukeldamas R. G. didelį fizinį skausmą, o palaužus R. G. valią ir R. G. tik palinksint galvą, kad sutinka vykdyti V. L. nurodymus, buvo atrakintos automobilio „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) durelės, per kurias R. G. pasišalino.

V. L. (tęsdamas nusikalstamą veiką), E. B. ir E. R., veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, siekdami nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitarę panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus iš R. G. reikalauti perduoti 21 000 Eur, 2020 m. kovo 20 d., apie 20 val., bendrai vykdydami nusikalstamą sumanymą, būdami (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio, kur automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus R. G., V. L., E. B. ir E. R., demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą ir šaukdami, pareikalavo sumokėti 21 000 Eur, E. R. jėga ištraukė R. G. iš automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) papurškė dujų balionėliu R. G. į akis, o V. L. su metaline beisbolo lazda sudavė R. G. vieną smūgį į galvos pakaušį, po to R. G. gulint ant žemės, V. L. ir E. R. bendrais veiksmais sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, V. L., E. B. ir E. R. naudodami psichinę prievartą grasino R. G., kad „jam bus galas“, po ko atimdami R. G. laisvę ir galimybę laisvai judėti, prievarta įkėlė į E. B. naudojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur E. R. saugojo R. G., kad nepabėgtų, tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajam laisvę. E. B. gabenant R. G. automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. naudodamas psichinę prievartą grasino R. G. susidorojimu, sakydamas, kad „jam jau viskas“, „kad jį miške užkas ir paliks“, ir reikalavo sumokėti 21 000 Eur, t. y. 20 000 Eur už tai, kad R. G. atsisakė su juo pelnytis iš prostitucijos, ir 1 000 Eur skolą už kokainą. E. B., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prievarta nugabeno R. G. į miško masyvą, esantį (duomenys neskelbtini), kur automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, E. R. ištempė R. G. iš automobilio, apieškojo jo turimus daiktus, atėmė su savimi turėtą R. G. mobilaus ryšio telefoną, kad R. G. negalėtų su niekuo susisiekti bei paprašyti pagalbos, papurškė dujomis į akis, V. L. ir E. R. kartu toliau R. G. mušė rankomis, spardė kojomis į įvairias kūno vietas, o V. L. metaline beisbolo lazda smūgiavo per kelius, alkūnes, rankų riešus, kartu sudavė ne mažiau kaip 50 smūgių. V. L. panaudojo psichinę prievartą – nukreipė į R. G. su savimi turėtą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pistoletą ir rodė rankoje laikydamas vieną kulką, kuriuos akivaizdžiai demonstruodamas klausė, ką R. G. pasirinks, kad V. L. jam peršautų – koją ar ranką, bei minėtu pistoletu šovė vieną kartą R. G. į veido sritį, tuo siekdamas dar labiau įbauginti bei palaužti R. G. valią, bei užvaldyti 21 000 Eur. Taip V. L., E. B. ir E. R. apie 3 valandas, neteisėtai atimdami R. G. laisvę, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai, reikalavo R. G. pripažinti 21 000 Eur skolą ir įsipareigoti ją grąžinti. Siekdami užfiksuoti R. G. skolos pripažinimą ir pasižadėjimą ją grąžinti, V. L. ir E. B. nurodymu, ką sakyti filmuojant, E. B. naudodamasis savo mobilaus ryšio telefonu „Samsung Galaxy Note 9“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), nufilmavo R. G. skolos pripažinimą ir įsipareigojimą ją grąžinti, tokiu būdu palaužę R. G. valią ir pastarajam pažadėjus įvykdyti visus reikalavimus, nugabeno R. G. atgal prie tvenkinio esančio (duomenys neskelbtini), kur V. L. reikalavo R. G. buto raktų, kad nuvykti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobti vertingus daiktus, tačiau jų neradus, bei išsiaiškinus, kad R. G. bute yra pašalinių asmenų, R. G. paleido ir grąžino mobilaus ryšio telefoną. Tokiu būdu, V. L., kartu su E. B. ir E. R., neturėdami teisėto pagrindo, neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę, panaudodami fizinę ir psichinę prievartą, bei specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, atvirai savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai reikalavo iš R. G. didelės vertės turto – 21 000 Eur.

2. Be to, V. L., E. B. ir E. R. nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe su L. D., 2020 m. balandžio 27 d., apie 00.45 val., (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio, V. L. atvykus kartu su E. R. automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš paskos automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus E. B. bei automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavus L. D., prie J. P. naudojamo automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo ir E. S. (E. S.), siekdami sukelti J. P. ir E. S. baimę bei demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, atėmė galimybę J. P. ir E. S. pasišalinti iš įvykio vietos. V. L., E. B. ir E. R., priėję prie automobilio, garsiai šaukdami reikalavo J. P. išlipti iš savojo automobilio. J. P. išlipus išsiaiškinti, V. L. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu J. P. į veidą, dėl ko J. P. bandydamas neprarasti pusiausvyros pritūpė ir rankomis atsirėmė į žemę, ko pasėkoje J. P. patyrė fizinį skausmą bei jam buvo padarytas viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, 21 danties vainiko nuskilimas ir abiejų plaštakų odos nubrozdinimai, kas visumoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei dėl to buvo sugadinti 70 Eur vertės J. P. vilkėti džinsai, 120 Eur vertės striukė, o po patirto smurto J. P. pabėgo. Tuo metu E. R., pastebėjęs automobilyje BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusį E. S., atidarė minėto automobilio kairės pusės galines dureles ir prievarta už kojų ištempė E. S. iš automobilio bei pargriovė jį ant žemės, po ko ant žemės gulinčiam E. S. E. B. ir E. R. spyrė ne mažiau kaip 15 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, V. L. du kartus smūgiavo kumščiu E. S. į įvairias kūno vietas, o L. D. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė beisbolo lazda E. S. į nugaros sritį, tuo sukeldami E. S. fizinį skausmą bei padarydami odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva pakaušyje, poodinę kraujosruvą dešiniame sėdmenyje, kas visumoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. Taip pat V. L. ir E. R. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) už tai, kad V. L. nurodymu pagrobti automobilį E. R. įsėdo į D. P. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasinaudojęs užvedimo spynelėje buvusiais rakteliais, pagrobė D. P. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 500 Eur vertės, su jame buvusiais apie 90 l degalų, kurių vertė 79,20 Eur, bei jame buvusius daiktus, t. y. J. P. vardu išduotą LR vairuotojo pažymėjimą Nr. xxx ir automobilio BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. xxx, neturinčius materialinės vertės, 50 Eur nominalo kupiūrą, 100 Eur vertės 100 ml. talpos „Antonio Banderas“ kvepalus bei 140 Eur vertės juodos spalvos garso kolonėlę „Pioner“ 1kw galingumo, bendrai padarydami 8 059,2 Eur turtinę žalą.

4. Taip pat V. L. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo: 1) pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IžK modelio šautuvą Nr. I 27619 (rus. И27619)/H 71952, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2) pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį IŽ-59 modelio medžioklinį šautuvą Nr. P9817 (rus. П9817), kuris yra skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 3) pramoninės gamybos (Vokietija) 7,92 mm kalibro 98 modelio Mauser karabiną Nr. 9536, skirtą šaudyti 7,92 mm kalibro Mauser šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 4) savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija), 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą MP-654K Nr. KI00234 ir pritaikant šaudyti 9 mm kalibro Makarov (9x18) šoviniais, kuris civilinėje apyvartoje yra draudžiamas; 5) tris šovinius – pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro (7,62x53) šoviniai, kurie yra skirti A ir B kategorijų ginklams, kuriuos neteisėtai laikė savo gyvenamosios vietos, adresu Daubėnų g. 1, Rudamina, Vilniaus r., garaže Nr. 1, iki tol, kol 2020 m. rugpjūčio 20 d., 07.40 val., atliktos kratos metu išvardintus ginklus ir šaudmenis surado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

5. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį: pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dėl pirmos veikos (2019 m. vasario–kovo mėn.) išteisinti, o dėl antros veikos (2020 m. kovo 20 d.) perkvalifikuoti jo veiką į BK 294 straipsnio 2 dalį ir skirti bausmę, numatytą šio straipsnio sankcijoje. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo E. S.) ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį jį išteisinti. Dėl fizinio skausmo sukėlimo J. P. paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo priteisti žalos atlyginimai D. P. ir E. S.. Taip pat panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo automobiliui ,,BMW X5“.

5.1. Dėl nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį apeliantas nurodo, kad jo kaltė pagrįsta vien tik R. G. parodymais, nes daugiau niekas nepatvirtino, kad buvo jo atžvilgiu pavartotas smurtas, juolab, jog apie smurtą jis užsiminė tik praėjus daugiau kaip metams nuo galimo įvykio. Jo žmona I. K. teisme patvirtino, kad vyras jai sakė, jog prie Rudaminos jį sumušė V. L., tačiau ji tiesiogiai įvykio nematė, sužalojimų nematė, dėl ko galėjo kilti tariamas konfliktas, nežino, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Tiesiogiai susitikime dalyvavę liudytojai A. B. ir S. S. patvirtino, kad tą dieną buvo susitikę su R. G., sėdėjo S. S. automobilyje, A. B. su R. G. kalbėjo apie tai, kad jie abu versis prostitucijos „verslu“, tačiau automobilyje niekas jokio smurto prieš R. G. nenaudojo. Apelianto nuomone, jei net būtų įrodyta, kad automobilyje jis dūrė yla R. G., jo veika galėtų būti kvalifikuojama tik kaip fizinio skausmo sukėlimas.

5.2. Dėl turto prievartavimo iš R. G. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio apeliantas nurodo, kad šiame epizode būtina atriboti dvi nusikalstamas veikas, t. y. turto prievartavimą bei savavaldžiavimą. Byloje nustatyta, kad R. G. buvo apelianto skolininkas. Tam neprieštaravo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, teismo nuomone, skola buvo ne 21 000 Eur, bet tik 1 000 Eur, nes taip nurodė R. G.. Tačiau nufilmuotame vaizdo įraše R. G. pats pripažįsta 21 000 Eur skolą. Teismas padarė dar vieną, apelianto nuomone, nepagrįstą išvadą, kad jis netgi neturėjo teisės iš nukentėjusiojo R. G. reikalauti skolos grąžinimo, nes galimai pinigai buvo skolinti neteisėtam prostitucijos „verslui“. Apeliantas parodė, tad pinigus skolino už procentus, t. y. R. G. vietoje paskolintų 20 000 Eur žadėjo grąžinti šiuos pinigus plius 5 000 Eur palūkanų už paskolintus pinigus. Tačiau niekada nesakė, kad skolina pinigus būtent prostitucijos „verslui“. Tuo metu R. G. žadėjo jam „perleisti“ prostitutes, bet apeliantas su tuo nesutiko ir reikalavo atiduoti pinigus. Taigi darytina išvada, kad apeliantas savo turtinę teisę bandė realizuoti neteisėtu būdu (kadangi neturėjo paskolos lapelio), t. y. savavaldžiaudamas bei panaudodamas fizinį smurtą R. G. atžvilgiu, tačiau to negalima laikyti turto prievartavimu.

5.3. Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį apeliantas sutinka su teismo išvada, kad jis vieną kartą sudavė J. P. į veido sritį ir tikrai galėjo pastarajam sukelti fizinį skausmą, todėl šioje dalyje nuosprendžio neskundžia, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad fizinį smurtą naudojo prieš E. S. ir, kad automobilis ,,BMW X5“ buvo pavogtas jo nurodymu. Nukentėjusysis E. S. nuosekliai tvirtino nematęs, jog jam bent vieną kartą būtų sudavęs apeliantas. Apeliantas neginčija fakto, kad galimai buvo priėjęs prie gulinčio E. S., bet, kad būtų sudavęs jam bent vieną smūgį, niekas to nepatvirtino. Nuosprendyje padaryta išvada, kad apeliantas galėjo suduoti nukentėjusiajam smūgį, yra tik teismo prielaida, todėl dėl šios veikos jis turėtų būti išteisintas. Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad automobilis ,,BMW X5“ buvo pagrobtas būtent jo nurodymu, nes byloje esantys įrodymai visiškai tai paneigia. Neįrodyta, kad būtent apeliantas sušuko „zabirajam iksa“, nors ikiteisminio tyrimo metu visi kiti asmenys buvo galimai „spaudžiami“ taip sakyti, nes teisme dauguma jų patvirtino, kad buvo daromas psichologinis spaudimas. Tai, jog automobilis buvo pagrobtas tikrai ne apelianto nurodymu, patvirtina liudytojų parodymai apie pokalbį po įvykio prie garažų, kad būtent apeliantas prie garažų pasakė, kad automobilis buvo paimtas be reikalo ir kad sekančią dieną reiks jį atiduoti J. P. tėvams, prieš tai išsiaiškinus, kodėl buvo persekiojamas E. B.. E. R. automobilį pagrobė savavališkai, kiti asmenys, tuo metu buvę prie tvenkinio, šioje veikoje nedalyvavo. Taigi ir dėl šios nusikalstamos veikos apeliantas turėtų būti išteisintas. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, D. P. ir E. S. civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

5.4. Dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta, kad jis neteisėtai įsigijo ir laikė ginklus. Jo gyvenamojoje vietoje kratos buvo atliktos du kartus, tačiau pirmos kratos metu pareigūnai ginklų nerado ir tik antros kratos metu, kai apeliantas jau buvo sulaikytas, buvo rasti ginklai. Apelianto nuomone, ginklus galėjo kažkas padėti. Liudytojas J. L. parodė, kad labai dažnai laikotarpiu tarp pirmos ir antros kratos naktimis lodavo šunys, galimai kažkas naktimis vaikščiojo po kiemą, po antros kratos naktimis šunys jau nebelojo. Be to, ant rastų ginklų apelianto nei pirštų antspaudų, nei DNR pėdsakų rasta nebuvo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, jog antros kratos metu buvo rasti ne trys medžiokliniai šautuvai, kaip nurodyta nuosprendyje, bet keturi, tačiau už garaže rastą Mosino šautuvą jis nenuteistas. Be to, liudytojas J. L. parodė, kad namą Rudaminoje statė dar jo tėvas V. L., kuris mirė 2008 metais ir kuris buvo medžiotojas bei turėjo medžioklinių šautuvų. Po tėvo mirties ginklų daugiau nebematė, nes tėvas juos kažkur buvo paslėpęs. Stogo pakalimus maždaug 1996 metais darė jo tėvas V. L.. Taigi liudytojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad visus šautuvus, kurie buvo rasti garaže, galėjo paslėpti jo senelis V. L., o jis to negalėjo žinoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantas dėl šios jam inkriminuotos veikos turi būti išteisintas.

6. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

6.1. Apeliantas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad jis yra sukūręs šeimą, 2022 m. gegužės 8 d. jam gimė vaikas, taip pat auga dar vienas vaikas. Jis dirba pagal individualią veiklą, remontuoja automobilius ir motociklus, jo sugyventinė šiuo metu nedirba, nes prižiūri vaikus, o jis yra vienintelis šeimos maitintojas.

6.2. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nuo padarytų nusikaltimų jau praėjo dveji metai, per tą laiką jokių naujų nusikaltimų nepadarė, gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau, jo nuomone, konfliktas įvyko dėl pačių nukentėjusiųjų veiksmų, t. y. patys nukentėjusieji be jokio pagrindo jį persekiojo, pavojingai vairavo, tokie jų veiksmai kėlė grėsmę jam ir jo artimiesiems, nes jų automobiliai buvo pastebėti prie jo tėvų namo. Apeliantas mano, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ar 10 punktuose. Visos skunde išdėstytos aplinkybės, jo nuomone, galėtų būti įvertintos kaip išimtinės, sprendžiant klausimą dėl bausmės rūšies parinkimo.

7. Teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis E. B. ir jo gynėja taip pat prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). Be to, nors pirmosios instancijos teismas nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai ir bausmes už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas, jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2023 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925, įsigaliojusiu 2023 m. birželio 1 d., buvo pakeisti BK XXVIII skyriaus straipsniai, kurie švelnina bausmes ir kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Vadovaujantis jau galiojančia teismų praktika, dėl šios priežasties teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio nekeičia, o nuteistųjų nusikalstamas veikas iš senųjų redakcijų BK 181 straipsnio 3 dalies ir BK 178 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoja į naujosios redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį bei paskiria nuteistiesiems švelnesnes bausmes vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis. BPK 320 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, taikomais nuteistiesiems V. L. ir E. B., nuosprendį keičia bei BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas taiko ir nuteistajam E. R., dėl kurio nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo

9. Teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018).

10. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad V. L. kaltinimas grindžiamas ir duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą. Byloje yra pateikti iš dalies išslaptinti Vilniaus apygardos prokuratūros teikimas 2020-01-09 Nr. T1-11RN dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų (techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slaptos kontrolės ir fiksavimo; pokalbių ir veiksmų slaptos kontrolės) V. L. atžvilgiu. Vilniaus apygardos teismo 2020-01-13 nutartis, kuria trims mėnesiams V. L. atžvilgiu sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (t. 3, b. l. 187–188, 191–192).

11. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo gynėjo prašymą dėl papildomų bylos dokumentų išreikalavimo, 2023 m. kovo 27 d. protokoline nutartimi pavedė prokurorui organizuoti gynėjo prašyme išvardintų dokumentų išslaptinimą ir šių dokumentų pateikimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauti ir teismo posėdyje išnagrinėti papildomi bylos duomenys: Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2020-01-07 prašymas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, Vilniaus apskrities VPK įslaptintų dokumentų 2023-05-09 išslaptinimo aktas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. gegužės mėn. raštas Nr. 19.7 dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo ir 2023-05-26 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2020-01-09 teikimas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, Vilniaus apygardos teismo 2023-05-29 raštas dėl įslaptintos informacijos išslaptinimo (t. 23, b. l. 100–112).

12. Iš byloje esančių ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų bei išnagrinėtų duomenų matyti, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai V. L. atžvilgiu buvo sankcionuoti kreipiantis į Vilniaus apygardos prokuratūrą 2020 m. sausio 7 d. prašymu. Kriminalinis žvalgybos tyrimas prieš V. L. pradėtas gavus informaciją, kad jis galimai platina narkotines medžiagas dideliais kiekiais. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. sausio 9 d. teikimą Nr. T1-11RN, siekiant gauti duomenų apie V. L. galimai rengiamas, daromas arba padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje, buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka – slaptas V. L. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas trims mėnesiams.

13. Įvertinusi visus jau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos duomenys buvo gauti nepažeidžiant KŽĮ reikalavimų. Nuteistojo gynėjas siekė, kad būtų atskleistas pirminis informacijos šaltinis, kurio pagrindu buvo inicijuotas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Tačiau nustatant atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinį pagrindą, nėra būtinas visiškas visų turimų duomenų išslaptinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-1073/2021). Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti (taigi ir turint informacijos apie) galimai daromas nusikalstamas veikas, nurodytas BK 260 straipsnyje. Teisėjų kolegijos nuomone, faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimą netiesiogiai patvirtina ir tai, jog V. L. anksčiau buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimui ir vėliau sekusiems teismo sankcionuotiems kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams buvo teisinis ir faktinis pagrindas ir tie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad V. L. kaltė padarius skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas faktiškai grindžiama ne kriminalinės žvalgybos veiksmų metu, o BPK nustatyta tvarka gautais duomenimis, kuriuos išnagrinėjus buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl nuteistojo V. L. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija)

14. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, teismo nustatytomis ir nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis prievartavo nukentėjusiojo R. G. turtą. Šio nusikaltimo aplinkybes sudaro du epizodai, t. y. 2019 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje ir 2020 m. kovo 20 d. prieš nukentėjusįjį R. G. įvykdyti nusikalstami veiksmai. Kaip jau minėta, nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, remiantis juo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltumo padarius turto prievartavimą. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia savą įrodymų vertinimą, remiantis kuriuo prašo jį dėl pirmo nusikaltimo epizodo išteisinti, o dėl antro epizodo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl V. L. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atmeta.

15. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcija) atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal šio straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

16. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2019 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje, nuteistasis V. L., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą, reikalavo iš nukentėjusiojo R. G. ieškoti merginų, besiverčiančių prostitucija, kurias įkalbėtų dirbti jo ir R. G. naudai. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. neneigia, kad buvo susitikęs su R. G., tačiau teigia, kad jokio smurto prieš jį nenaudojo ir apie pasipelnymą iš merginų, besiverčiančių prostitucija, su juo nekalbėjo. Nukentėjusysis R. G. nuosekliai parodė, kad susitikimo automobilyje metu V. L. reikalavo iš jo verbuoti merginas prostitucijai, tačiau jam atsisakius, jis sudavė aštriu daiktu, galimai yla, į koją, po to į kairės rankos petį ir į nugaros viršutinę dalį. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto kaltė šiame epizode grindžiama vien tik nukentėjusiojo R. G. parodymais. Priešingai, nukentėjusiojo parodymus dėl jam padarytų sužalojimų patvirtino liudytoja I. K., kuri matė skylę R. G. drabužiuose ir sužalojimą rankoje, taip pat liudytojas K. V., kuriam nukentėjusysis pasakojo, kad V. L. jam dūrė su yla. Nors liudytojai I. K. ir K. V. tiesiogiai įvykio nematė, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas jų parodymus atmesti. Teismų praktikoje pažymima, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį svarbu tai, kad šie įrodymai būtų vertinami ne tik atskirai, bet ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad buvo kilęs konfliktas ir nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymų reikšmingumą. Be to, nukentėjusiojo parodymus, kad jis nesutiko su V. L. reikalavimu verbuoti merginas prostitucijai, iš dalies patvirtino ir tiesiogiai įvykyje dalyvavęs liudytojas A. B., kuris parodė, kad pokalbis automobilyje buvo konfliktiškas, R. G. atsisakė kartu dirbti, todėl buvo išstumtas iš automobilio. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo įvykio metu automobilyje buvusių liudytojų A. B. ir S. S. parodymais, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais išsamiais motyvais dėl įvykyje dalyvavusių liudytojų A. B. ir S. S. parodymų įvertinimo. Teismas nustatė, kad liudytojų parodymai nenuoseklūs, be to, jie yra V. L. draugai, todėl jų parodymus, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojamas smurtas, pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. G. parodymais, nes jie viso proceso metu buvo iš esmės vienodi ir nekintantys. Visų šių aptartų įrodymų pagrindu kolegija sprendžia, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad V. L. prieš nukentėjusįjį R. G. vartojo smurtą tam, kad priverstų jį vykdyti jo sumanymą, t. y. ieškoti prostitucija užsiimančių merginų ir priversti jas dirbti jų naudai.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad V. L. 2020 m. kovo 30 d., veikdamas jau bendrininkų grupe su E. R. ir E. B., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojant fizinį smurtą, vertė nukentėjusįjį R. G. savo ir kitų bendrininkų naudai perduoti pinigus. Iš bylos duomenų matyti, kad prie Rudaminoje esančio tvenkinio R. G. sėdėjo automobilyje, prie jo priėjęs V. L. ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, pradėjo mušti ir reikalauti pinigų, po to R. G. prievarta buvo įsodintas į kitą automobilį ir nuvežtas į mišką, kur prieš nukentėjusįjį vėl buvo vartojamas intensyvus smurtas (suduota ne mažiau kaip 50 smūgių rankomis ir kojomis, beisbolo lazda į įvairias kūno vietas). Be to, miške V. L. demonstratyviai nukreipė su savimi turėtą pistoletą į nukentėjusįjį, taip siekdamas jį įbauginti ir palaužti jo valią. Taip V. L. kartu su bendrininkais apie tris valandas, neteisėtai atimdami R. G. laisvę, reikalavo jį pripažinti 21 000 Eur skolą ir įsipareigoti ją grąžinti. V. L. ir jo bendrininkai, nufilmavę nukentėjusiojo prisipažinimą ir pasižadėjimą skolą grąžinti, nukentėjusįjį paleido.

18. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. iš esmės neneigia tokių byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad jo veiksmuose yra ne turto prievartavimo, o savavaldžiavimo požymių ir jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Analogišką savo veiksmų vertinimą nuteistasis V. L. nurodė ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas tokią nuteistojo versiją motyvuotai atmetė ir pagrįstai V. L. veiksmuose nustatė turto prievartavimo sudėties požymius.

19. Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimus sieja reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir tolesni veiksmai, nukreipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Taigi išoriškai objektyvieji šių nusikaltimų požymiai yra panašūs. Šiuos nusikaltimus skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra valdomas kito asmens, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisinę šios teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusio asmens perduoti turtą. Esant prievartiniam reikalavimui patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias CK numatytais pagrindais, kai toks reikalavimas yra nelygiavertis prievolei, spręstina, ar veikoje nėra turto prievartavimo nusikaltimo sudėties.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis V. L. neturėjo nei tikros, nei tariamos teisės reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo R. G.. Iš nukentėjusiojo R. G. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad jis buvo skolingas V. L. tik 1 000 Eur už narkotines medžiagas. V. L. norėjo kartu su juo dirbti, o jam nesutikus, V. L. nurodė, kad jis dabar skolingas 21 000 Eur. Tuo tarpu nuteistasis V. L. teisme parodė, kad 2018 metais R. G. iš jo skolinosi 20 000 Eur prostitucijos verslui pradėti, o pinigų perdavimo faktą neva matė nuteistasis E. R.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šia nuteistojo versija ir ją atmetė, nes jos nepatvirtina kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Nuteistasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie tvenkinio girdėjo, kaip V. L. su nepažįstamu vyriškiu kalbėjo apie skolą, tačiau kokia skola ir kiek, jis nežino. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. R. jau parodė, kad matė, kaip R. G. atvažiavo skolintis pinigų pas V. L.. Pirmosios instancijos teismas nuteistųjų V. L. ir E. R. parodymus apie egzistavusius tarp V. L. ir R. G. paskolinius santykius, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, pagrįstai atmetė. Juolab, kad versija apie pinigų perdavimo momentą, dalyvaujant E. R., atsirado tik pirmosios instancijos teisme.

21. Kolegijos nuomone, išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad tarp nuteistojo V. L. ir nukentėjusiojo R. G. konfliktas kilo dėl to, kad R. G. atsisakė su juo kartu dirbti ne bet kokį darbą, o dalyvauti nusikalstamose veikose ir iš to pelnytis. Tai patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2019 m. vasario pabaigoje–kovo pradžioje, automobilyje prieš R. G. buvo vartojamas smurtas tam, kad šis būtų įtikintas dirbti kartu su nuteistuoju. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentu, kad jis turėjo pagrindą iš nukentėjusiojo R. G. reikalauti pinigų, kadangi nukentėjusysis pats pripažino skolą. Iš tiesų E. B. telefonu padarytame vaizdo įraše užfiksuota kaip nukentėjusysis pripažino skolą, tačiau ši aplinkybė, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jokiu būdu nepatvirtina, kad nukentėjusysis iš tiesų buvo skolingas V. L. pinigų. Byloje nustatyta, kad prieš R. G. buvo vartojamas intensyvus smurtas, jam buvo atimta laisvė, todėl logiška, kad tokioje situacijoje asmuo, siekdamas išvengti tolimesnio smurto, sakė tai, ką norėjo išgirsti jo skriaudėjai. Šioje situacijoje R. G. prisipažinimas buvo išgautas naudojant prieš jį fizinį ir psichologinį smurtą, todėl ši aplinkybė, kolegijos nuomone, šiuo atveju neturi reikšmės inkriminuojant V. L. nusikalstamą veiką.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad objektyvieji ir subjektyvieji V. L. inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti ir nuteistasis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Nuteistasis V. L. ir kiti bendrininkai neturėjo jokio teisėto pagrindo reikalauti iš R. G. pinigų. Akivaizdu, kad V. L. suvokė, kad jo ir bendrininkų reikalavimas yra neteisėtas, o jų veiksmai (smūgių sudavimas, gąsdinimas) tik patvirtina nuteistojo norą veikti neteisėtai. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. L. turtą prievartavus bendrininkų grupe. Iš nuteistųjų veiksmų matyti, jog jie veikė bendrai ir kartu atliko nusikalstamus veikus prieš nukentėjusįjį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistuosius veikus bendrininkų grupe vieninga tyčia. Šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – didelė turto vertė, todėl teismas V. L. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

23. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Sprendžiant dėl pagrobto turto vertės pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (50 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad V. L. prievartauto turto vertė (21 000 Eur), ir pagal šiuo metu galiojantį BK laikytina didele. Tačiau naujoji BK 181 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 400 MGL dydžio sumą, bet neviršijančios 900 MGL dydžio sumos) turto prievartavimą, sankcija yra švelnesnė, todėl V. L. nusikalstama veika iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcijos) perkvalifikuojama į BK 181 straipsnio 2 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

24. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nuteistieji E. B. ir E. R. irgi nuteisti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalies ir BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nuteistųjų E. B. ir E. R. nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoja irgi į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) tais pačiais pagrindais kaip ir nuteistajam V. L..

Dėl nuteistojo V. L. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija)

25. Skundžiamu nuosprendžiu V. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad vartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius J. P. ir E. S. ir taip sukėlė jiems fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. L. pripažįsta sudavęs smūgį nukentėjusiajam J. P. į veido sritį ir tokiu būdu sukėlęs jam fizinį skausmą bei padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą ir šioje dalyje teismo išvadų neskundžia. Tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis smurtavo prieš E. S. ir kad automobilis ,,BMW X5“ buvo pagrobtas jo nurodymu, ir prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo ištirtų ir išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina teismo nustatytas bylos aplinkybes ir išvadas dėl nuteistojo V. L. kaltės.

26. Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad šalia tvenkinio, prie automobilyje ,,BMW X5“ sėdėjusių nukentėjusiųjų J. P. ir E. S. privažiavo V. L. ir E. R., paskui juos atvažiavo dar trys automobiliai, iš kurių išlipo M. G., D. J., E. B., D. S., E. Z. bei A. ir D. V.. Kaip jau paminėta, V. L. neneigia sudavęs smūgį J. P., bet neigia vartojęs smurtą prieš E. S.. Tačiau tokius nuteistojo V. L. parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusysis E. S. teisme parodė, kad jį mušė galimai penki asmenys, tai jis sprendžia pagal smūgių skaičių ir jų intensyvumą. Nors nukentėjusysis E. S., kaip nurodoma apeliaciniame skunde, neparodė, kad būtent V. L. jį mušė, tačiau tai nereiškia, jog V. L. prieš nukentėjusįjį nevartojo smurto. Nuteistasis E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. L. kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. S. smūgius į petį. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad E. S. mušė tie asmenys, kurie buvo prie jo priėję, kaip nustatyta byloje, tarp jų buvo ir V. L.. Liudytoja E. M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie ant žemės gulinčio E. S. priėjo V. L. ir kiti asmenys, kurie pradėjo nukentėjusįjį spardyti. Tai, kad V. L. buvo šalia nukentėjusiojo E. S. patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, kad po spardymo V. L. jam pasakė, kad jį apšlapintų, tik nenori to daryti, bet ir pats V. L., kuris pripažino tai sakęs nukentėjusiajam. Taigi išdėstytos aplinkybės paneigia nuteistojo V. L. parodymus, kurie atkartoti ir apeliaciniame skunde, kad jis prieš nukentėjusįjį E. S. jokių smurto veiksmų neatliko. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp nukentėjusįjį E. S. rankomis ir kojomis mušusių asmenų, neabejotinai buvo ir nuteistasis V. L., kuris nukentėjusiajam sudavė du smūgius kumščiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. L. fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius vartojus bendrininkų grupe, nes iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad V. L. ir kiti nuteistieji veikė bendrai ir kartu atliko nusikalstamus veikus prieš nukentėjusiuosius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. L. kaltu ir nuteisė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

27. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. L. kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija). Išvadą, kad nuteistojo V. L. nurodymu E. R. pagrobė automobilį ,,BMW X5“, kuriuo nukentėjusieji J. P. ir E. S. atvažiavo prie tvenkinio, pirmosios instancijos teismas pagrindė nukentėjusiojo E. S., nuteistojo E. R., liudytojų D. V., A. V. parodymais. Apeliantas skunde teigia, kad kai kurie ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys galimai buvo pareigūnų įtakoti duoti jį apkaltinančius parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų ir liudytojų parodymams esant nenuosekliems, pirmosios instancijos teismas nustatydamas nusikalstamos veikos aplinkybes pagrįstai jų parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitiko jų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis E. S. teisme parodė, kad iš balso sprendžia, kad nurodymą paimti automobilį davė V. L.. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. buvo priėjęs prie E. S. ir jam pasakė, kad gali jį apšlapinti (šią aplinkybę nuteistasis pripažįsta), teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis E. S. tikrai galėjo atpažinti V. L. balsą. Be to, kad būtent V. L. nurodė pagrobti automobilį, parodė ir liudytojai D. V., A. V. bei nuteistasis E. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. L. pradėjo šaukti, kad jis sėstų į mašiną. Nors teisme nuteistasis E. R. jau nebuvo toks kategoriškas, tačiau nurodė, kad galimai tai buvo V. L.. Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad nurodymą pagrobti automobilį ,,BMW X5“ davė būtent nuteistasis V. L..

28. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad neturėjo tyčios automobilio pagrobti, nes byloje apklausti įvykio vietoje buvę asmenys parodė, kad jis sakė, jog automobilis buvo paimtas be reikalo, ir kad jį reiks grąžinti J. P. tėvams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tyčios buvimą V. L. veiksmuose atitinka bylos aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atskleisdamas V. L. ir jo bendrininkų tyčią dėl automobilio vagystės, analizavo visą veikos padarymo mechanizmą, motyvavo ne tik svetimo turto (automobilio) paėmimo, bet ir jo pasisavinimo šiuo atveju buvimą (automobilis prieš nukentėjusiųjų valią buvo paimtas prie tvenkinio ir pirmiausia atvarytas prie garažų, kur buvo sprendžiama, ką su juo daryti, o po to paliktas miške; automobilio raktus su savimi pasiėmė nuteistasis E. R.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. L. suvokė, jog paima svetimą turtą (automobilį), numatė, kad šio turto savininkas jo neteks, ir to norėjo. Šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis buvo automobilio pagrobimas, todėl teismas pagrįstai pripažino V. L. kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija).

29. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vagystę kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas yra panaikintas. Nesant kitų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, ši V. L. vagystė kvalifikuojama pagal pagrobto turto vertę. BK 190 straipsnio 1 dalyje (2023 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Sprendžiant dėl pagrobto turto vertės pagal BK 190 straipsnį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis (50 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad pagrobto automobilio ,,BMW X5“ ir jame buvusių daiktų vertė yra 8 059,2 Eur, kas atitinka 161 MGL. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu V. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), požymius, nes nuteistojo pagrobto turto vertė neviršija 400 MGL dydžio sumos, o kitų šį nusikaltimą kvalifikuojančių požymių nėra. Dėl to V. L. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

30. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei pagrindais, nuteistojo E. R. nusikalstama veika iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) taip pat perkvalifikuojama į BK 178 straipsnio 1 dalį (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteistojo V. L. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

31. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimu bei prašoma nuteistąjį V. L. išteisinti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis nors ir neginčija, kad kratos metu jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti ginklai ir šoviniai, tačiau neigia aplinkybę, kad būtent jis įgijo šiuos ginklus ir šovinius ir juos laikė. Jo nuomone, gyvenamojoje vietoje rasti ginklai ir šoviniai galėjo priklausyti šiuo metu jau mirusiam jo seneliui, nes jo senelis buvo medžiotojas. Nuteistojo apeliacinis skundas dėl šios nusikalstamos veikos yra iš dalies pagrįstas.

32. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir GŠKĮ).

33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V. L. gyvenamojoje vietoje, t. y. gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, buvo atlikta krata. Kratos metu garaže Nr. 1, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti keturi ginklai, pistoletas su dėtuve, trys šoviniai ir viena šovinio tūtelė (t. 16, b. l. 118–120). Tai tapo pagrindu V. L. apkaltinti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, t. y. tuo, kad V. L. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje buvo atliktas specialus tyrimas, kurio metu buvo ištirti per kratą V. L. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti penki ginklai bei šoviniai ir surašyta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvada (t. 16, b. l. 157–172). Specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktas pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro Mosino šautuvas netinkamas šaudyti dėl skeliamojo mechanizmo gedimo. Tačiau kiti tyrimui pateikti ginklai yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai.

34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2020 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvadą kartu su kitais bylos duomenimis, V. L. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį nuteisė už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė 1) pramoninės gamybos (Rusija) 16 kalibro vienvamzdį, lygiavamzdį IžK modelio šautuvą Nr. I 27619 (rus. И27619) / H 71952, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 2) pramoninės gamybos (Rusija), 12-o kalibro dvivamzdį, lygiavamzdį IŽ-59 modelio medžioklinį šautuvą Nr. P9817 (rus. П9817), kuris yra skirtas šaudyti 12-o kalibro medžiokliniais šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 3) pramoninės gamybos (Vokietija) 7,92 mm kalibro 98 modelio Mauser karabiną Nr. 9536, skirtą šaudyti 7,92 mm kalibro Mauser šoviniais, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams; 4) savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbant pramoninės gamybos (Rusija), 4,5 mm kalibro pneumatinį pistoletą MP-654K Nr. KI00234 ir pritaikant šaudyti 9 mm kalibro Makarov (9x18) šoviniais, kuris civilinėje apyvartoje yra draudžiamas; 5) tris šovinius – pramoninės gamybos (Rusija), 7,62 mm kalibro (7,62x53) šoviniai, kurie yra skirti A ir B kategorijų ginklams.

35. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog šaunamuosius ginklus ir šovinius V. L. įgijo ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis. Tačiau teismas šios veikos nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu nuteistasis įgijo šaunamuosius ginklus ir šovinius. Įgijimo faktą teismas tiesiog preziumavo, remdamasis šaunamųjų ginklų ir šovinių radimo nuteistojo gyvenamoje vietoje faktu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinimas V. L. neturint leidimo įgijus šaunamuosius ginklus ir šovinius nepagrįstas jokiais neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Toks kaltinimas dėl šaunamųjų ginklų ir šovinių įgijimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis. Todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinama kaltinimo dalis dėl nuteistojo šaunamųjų ginklų ir šovinių įgijimo.

36. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas V. L. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė už neteisėtą didelio kiekio šaunamųjų ginklų ir šovinių laikymą. Apeliaciniame skunde, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teisme, nuteistasis V. L. neigia neteisėtai disponavęs šaunamaisiais ginklais ir šoviniais. Apeliantas teigia, kad ginklai galbūt priklausė jo seneliui, kuris jau yra miręs. Pirmosios instancijos teismas tokius nuteistojo parodymus atmetė, nustatęs, kad jie nepagrįsti jokiais bylos įrodymais. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetą (liudytojų J. L., R. V., A. V. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei kiti rašytiniai bylos įrodymai, gauti BPK nustatyta tvarka). Įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog įrodyta, kad V. L. neturėdamas leidimo laikė skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytus šaunamuosius ginklus ir skundžiamu nuosprendžiu jį nuteisė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie tiesioginės tyčios buvimą V. L. veiksmuose atitinka bylos aplinkybes.

37. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo tėvas J. L. parodė, kad garažas, kuriame buvo rasti ginklai, anksčiau priklausė 2008 metais mirusiam jo tėvui. Jo tėvas buvo medžiotojas ir turėjo ginklų. Po tėvo mirties garažu naudojosi jo sūnus V. L.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikėjo šiais liudytojo J. L. parodymais, nes juos paneigia kiti bylos įrodymai. Liudytojas R. V. parodė, kad atliekant kratą nuteistojo gyvenamojoje vietoje, jo šeimos nariai patvirtino, kad garažu naudojosi V. L., tačiau nė vienas iš jų nesakė, kad ginklai yra užsilikę iš senų laikų. Priešingai, visi nustebo kai buvo surasti ginklai, o nuteistojo tėvas J. L. pasakė ,,Vytautas prisižaidė“, ,,į karą susiruošė“. Iš šių J. L. žodžių liudytojas suprato, kad jis kalba apie savo sūnų ir mano, kad rasti ginklai yra jo sūnaus. Be to, liudytojas R. V. parodė, kad kiekvienas ginklas buvo suvyniotas į audinį ir vizualiai neatrodė taip, kad jie ten paslėpti prieš daugiau negu 15 metų. Kad rasti ginklai buvo naudojami ne prieš daug metų, o šiuo metu, patvirtina ir aplinkybė, jog kitame garaže buvo rasti ir daiktai, skirti ginklų valymui, kurie nebuvo giliai paslėpti. Iš kratos protokolo matyti, kad dalis ginklų buvo rasti iš lauko pusės po stogo konstrukcija, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kaip teigia apeliantas skunde, jog ginklus po stogo konstrukcija padėjo jo senelis. Liudytojas R. V. parodė, kad ginklai buvo pasiekiami ir iš vidaus, žinančiam, kur jie yra pakaktų užlipti į palėpę, užkišti ranką ir paimti. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl tiesioginės tyčios buvimo V. L. veikoje, pagrįstai atkreipė dėmesį į liudytojo A. V. parodymus apie tai, kad jis yra girdėjęs V. L. tariantis dėl ginklo pirkimo. Kad V. L. ir anksčiau neteisėtai disponavo šaunamaisiais ginklais, matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. buvo nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Iš šio nuosprendžio matyti, kad V. L. pozicija dėl kratos metu pas jį rastų ginklų buvo analogiška, t. y. jis, kaip ir šioje byloje, teigė, jog rasti ginklai priklausė jo seneliui. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymų visetą, pagrįstai nusprendė, kad V. L. suprato, jog neturėdamas leidimo laiko kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus bei šovinius, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai tyčios nuteistojo veikoje buvimo nepaneigia.

38. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ginklai į garažą galėjo būti padėti tuo metu, kai jis buvo suimtas. Šie skundo argumentai taip pat atmetami. Dėl iš esmės analogiškų argumentų, kad galbūt ginklai atsirado be V. L. žinios, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Tai, kad pirmosios kratos metu ginklai nebuvo rasti, nereiškia, kad jų ten ir nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad minėtos kratos metu buvo ieškoma būtent ginklų ir kad buvo apžiūrėtas būtent šis garažas, kuriame buvo rasti ginklai. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto skundo argumentai šiuo atveju yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos, tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas išdėstė išsamius įrodymų vertinimo motyvus, pagrindžiančius nuteistojo kaltę. Dėl to teismas pagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, nes V. L. neteisėtai laikė ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus.

39. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, pakeitęs BK 253 straipsnį (pakeista BK 253 straipsnio 1 dalies sankcija, BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalies dispozicijose įtvirtintos naujos alternatyvios veikos), tačiau naujosios redakcijos BK 253 straipsnio 2 dalis nešvelnina nuteistajam V. L. paskirtos bausmės, kitokiu būdu irgi nepalengvina jo teisinės padėties. Tiek iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 253 straipsnio 2 dalies redakcijoje, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 253 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmuo padaręs šią nusikalstamą veiką, yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrąja taisykle, pagal kurią veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nuteistojo V. L. nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį tos veikos padarymo metu. Kadangi naujosios redakcijos įstatymas nepalengvina nuteistojo teisinės padėties, dėl to jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagrindo nėra.

Dėl nuteistajam V. L. paskirtų bausmių

40. Bausmė yra skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis apie bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

41. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas nuteistojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusieji patys važiavo sumušti vieną iš nuteistųjų, todėl nuteistojo V. L. veiksmai buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiųjų veiksmus, todėl yra pagrindas pripažinti nuteistojo V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Su tokiu gynėjo argumentu kolegija nesutinka ir jį atmeta. Iš byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių matyti, kad prie tvenkinio nukentėjusieji sėdėjo automobilyje ir prie jų atvažiavo priešiškai nusiteikę nuteistieji. Būtent V. L. pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam J. P., o nuteistasis E. R. iš automobilio ištempė nukentėjusįjį E. S. ir visi pradėjo jį mušti. Tai, kad nukentėjusieji galimai persekiojo E. B. automobilį, nėra pagrindas tokį nukentėjusiųjų elgesį pripažinti provokuojančiu ar rizikingu, ir juo labiau, skatinančiu pradėti prieš juos nusikalstamą veiką. Skiriant bausmes atsižvelgta ne tik į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir konkrečias jų aplinkybes, bet ir į V. L. daug aktyvesnį vaidmenį nusikaltimų padaryme, kad būtent jis iniciavo nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį R. G., jis pirmas pavartojo smurtą prieš nukentėjusįjį J. P. ir būtent jo nurodymu buvo pagrobtas automobilis. Taip pat teismas atsižvelgė ir į apelianto asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad jis anksčiau teistas ir niekur nedirba. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pagrįstai nusprendė, kad V. L. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo, todėl jam už visų nusikalstamų veikų padarymą pagrįstai paskyrė griežčiausios rūšies bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydį, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nustatė mažesnį nei baudžiamųjų įstatymų sankcijose numatytas bausmių vidurkis.

42. Apeliacinės instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus aplinkybę, jog nuteistasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir šovinius, jam paliekama pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, nes ji nėra per griežta, atitinka sankcijos minimumą ir ją dar labiau švelninti pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos pagal tuo metu galiojančių redakcijų baudžiamuosius įstatymus kitos bausmės taip pat teisingos. Tačiau perkvalifikavus nuteistojo nusikalstamą veiką iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) turi būti sprendžiamas naujų bausmių paskyrimo klausimas. Dar kartą įvertinus šiame nuosprendyje jau išdėstytus bausmės skyrimo argumentus, V. L. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skiriamos irgi sankcijų minimumui artimesnės laisvės atėmimo bausmės.

43. Iš dalies tenkinant nuteistojo V. L. apeliacinį skundą, nuosprendis dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) keičiamas dar ir dėl netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo skiriant nuteistajam subendrintą bausmę. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Taip pat BK 63 straipsnio 6 dalis numato, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Būtent šios nuostatos teismas nesilaikė. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama tyčiniams nesunkiems, o nusikalstama veika, numatyta BK 181 straipsnio 3 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriama tyčiniams sunkiems nusikaltimams. Šios nusikalstamos veikos pagal BK 11 straipsnį priskiriamos skirtingoms kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą. Todėl teismas, visas paskirtas bausmes subendrindamas tik dalinio sudėjimo būdu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnį). Teismas šiuo atveju už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo subendrinti ir apėmimo, ir dalinio sudėjimo būdu, taip, kaip tai numatyta BK 63 straipsnio 6 dalyje.

44. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o ši pirmosios instancijos klaida ištaisoma iš naujo subendrinant V. L. paskirtas bausmes, taip pat ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, paskirtas jam šiuo nuosprendžiu už perkvalifikuotas nusikalstamas veikas pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį.

45. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę V. L. teisėjų kolegija skiria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą bausmę nuteistasis netrukus bus atlikęs, todėl, jo nuomone, jos su skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme bendrinti nereikia. Kolegija šį nuteistojo gynėjo argumentą atmeta. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai, kad paminėtu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis jau bus atlikęs, negali būti pagrindu tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinti, o tuo pačiu ir neįskaityti į galutinę subendrintą bausmę pagal tą nuosprendį jau atliktos bausmės. Pažymėtina, kad pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies jau atlikta bausmė į galutinę subendrintą bausmę gali būti įskaityta tik bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Šių bausmių nesubendrinus, būtų nepagrįstai pasunkinta nuteistojo V. L. padėtis.

Dėl nuteistajam E. B. paskirtų bausmių

46. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina šią bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde. Motyvuodamas prašymą švelninti bausmę, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pripažinus jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio dalies 6 ar 10 punktuose, yra pagrindas šias bei kitas skunde nurodomas aplinkybes pripažinti išimtinėmis ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusieji patys išprovokavo savo elgesiu nuteistojo E. B. nusikalstamus veiksmus, tačiau, atsižvelgus į nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentu nėra. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tokios E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė. Šios lengvinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo galimybės nemato ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Iš paties nuteistojo parodymų galima spręsti, kad jo nusikalstamus veiksmus sąlygojo noras paauklėti, jo nuomone, jį automobiliu persekiojusį nukentėjusįjį E. S., o nukentėjusysis jokių veiksmų, nulėmusių itin intensyvių ir pavojingų smurtinių veiksmų naudojimą jo atžvilgiu, neatliko. Taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistojo E. B. elgesys su nukentėjusiuoju R. G. (jo automobiliu nukentėjusysis buvo vežamas į mišką, jam pritariant prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas smurtas) nebuvo nulemtas tokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu ar rizikingu.

48. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas) taip pat atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusieji įvykio metu su nuteistuoju elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldami pastarojo staigų didelį susijaudinimą. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti ir E. B. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės taip pat ir apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė yra teisingos ir ne per griežtos.

49. Tačiau šiuo nuosprendžiu E. B. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 181 straipsnio 3 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), turi būti sprendžiamas ir naujos bausmės paskyrimo klausimas. BK 181 straipsnio 2 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija numato tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę.

50. Kaip jau minėta, teismas pripažintam kaltu už nusikalstamos veikos padarymą asmeniui paskiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, pagal kurią teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Nuteistojo E. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, du mažamečius vaikus, turi darbą, nėra išimtinės aplinkybės, jos yra įprastos ir būdingos visiems, darbą ir šeimą turintiems asmenims. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą išnagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nenustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, susijusių su E. B. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. B. aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

51. Skiriant nuteistajam bausmę pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė baigtą, tyčinį sunkų nusikaltimą. Nuteistojo E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, o nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau E. B. teistas nebuvo, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, sukūrė šeimą ir augina mažametį vaiką (t. 22, b. l. 102, 199), apeliaciniame skunde nurodė, kad dirba pagal individualios veiklos pažymą. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo jis jokių naujų nusikaltimų nepadarė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo gauta duomenų, iš kurių matyti, kad po nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirti E. B. mažesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, taikant 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagrindo nėra. Kolegijos nuomone, E. B. yra pagrindas paskirti artimesnę minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

52. Nuteistasis E. B. dar nuteistas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, šio baudžiamojo įstatymo sankcija numato ir švelnesnių rūšių bausmes. Įvertinus tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, jo iniciatyva į konfliktą buvo įtraukti kiti asmenys, už šį nusikaltimą nuteistajam pagrįstai paskirta laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį E. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę teisėjų kolegija vertina teisinga, ne per griežta ir jos nekeičia. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirta bausmė ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė iš naujo bendrinamos bausmių apėmimo būdu, o galutinė subendrinta bausmė nuteistajam skiriama, taikant visiško bausmių sudėjimo būdą, t. y. prie subendrintos bausmės pridedant kitu nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą.

53. Pirmosios instancijos teismas taikė E. B. BK 75 straipsnį, pagal kurį iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Paskyrus E. B. naują subendrintą bausmę ir remdamasi skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija irgi taiko E. B. BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atideda. Kaip ir skundžiamu nuosprendžiu, taikant BK 75 straipsnio 3 dalį, E. B. nustatoma mažiausia (šeši mėnesiai) nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis.

Dėl nuteistajam E. R. skiriamų bausmių

54. Nustatydama nuteistajam už turto prievartavimą ir vagystę bausmių rūšį ir dydį teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė baigtus, tyčinius nusikaltimus. Nuteistojo E. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad E. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Nors nusikalstamos veikos iniciatorius buvo V. L., tačiau E. R. vaidmuo taip pat buvo svarbus, ne jis ne tik V. L. nurodymu pagrobė automobilį, bet ir naudojo smurtą prieš nukentėjusiuosius. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, nuteistajam E. R. skiriama laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskyrus kitokią bausmės rūšį nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam teisėjų kolegija nustato, atsižvelgdama į jo vaidmenį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 43–44 punktuose išdėstytus argumentus, šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu. Paskyrus naują subendrintą bausmę ir remdamasi skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija E. R. taip pat taiko BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atideda.

Dėl nukentėjusiųjų D. P. ir E. S. civilinių ieškinių

55. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nuteistojo V. L. ir kitų nuteistųjų veiksmų E. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o D. P. dėl apgadinto jai priklausančio turto buvo padaryta turtinė žala. Nustačius tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo V. L. neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių ir dėl to atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, nuteistasis V. L. byloje pripažintas materialiai atsakingu asmeniu. Byloje E. S. ir D. P. pateikė civilinius ieškinius ir prašė priteisti: E. S. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o D. P. 2 074,27 Eur turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 20, b. l. 2–6, 8–17). Pirmosios instancijos teismas abu civilinius ieškinius patenkino iš dalies ir solidariai iš nuteistojo V. L. ir kitų nuteistųjų priteisė E. S. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, o D. P. – 2 074,27 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, ši skundžiamo nuosprendžio dalis taip pat pagrįsta.

56. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. S. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Iš bylos duomenų matyti, jog įvykio metu nukentėjusiajam E. S. suduoti smūgiai rankomis, kojomis ir beisbolo lazda. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 600 Eur neturtinė žala nukentėjusiajam E. S. už jam padarytą sveikatos sutrikdymą yra teisinga ir sąžininga suma kompensuoti jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

57. Civilinės ieškovės D. P. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo grindžiama tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pagrobtas ir apgadintas jai priklausantis automobilis. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad civilinės ieškovės patirtos išlaidos dėl apgadinto automobilio yra pagrįstos, patenkino civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad civilinės ieškovės dėl apgadinto automobilio išlaidų suma buvo nurodyta nepagrįstai didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur neturtinė žala D. P. už jos pagrobtą ir apgadintą automobilį taip pat yra teisinga ir sąžininga suma kompensuoti jos patirtus išgyvenimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nesutikdamas su nuosprendžio dalimi dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo, nuteistasis šį nesutikimą grindžia pirmiausia teigdamas, kad jis iš viso nenusikalto ir prašydamas priimti išteisinamąjį nuosprendį. Šiame nuosprendyje apelianto argumentai dėl jo kaltės jau buvo išnagrinėti ir atmesti, todėl tie patys skundo argumentai ir dėl iš nuteistojo priteistos žalos atlyginimų irgi atmestini.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

58. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje siekiant užtikrinti byloje pareikštus civilinius ieškinius, V. L. buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui – automobiliui ,,BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu civiliniai ieškiniai, kuriems užtikrinti ir buvo taikyta minėta procesinė prievartos priemonė, nebuvo atlyginti, todėl, siekiant užtikrinti tinkamą nuosprendžio įvykdymą, V. L. taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą turtą, kolegijos nuomone, pagrįstai paliktas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo. Šiuo metu civiliniams ieškovams padaryta žala vis dar nėra neatlyginta, todėl skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje keisti pagrindo nėra.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas, kuriose nurodoma, kad iš V. L. valstybės naudai priteistinos 923,34 Eur, o iš E. B. 446,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šių prašymų teisėjų kolegija netenkina. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistąjį V. L. gynė jo pasirinktas gynėjas D. Dargevičius, taip pat į tai, kad nuteistajam E. B. gynėjas buvo paskirtas teismo, kadangi gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju prašomos išieškoti iš nuteistųjų V. L. ir E. B. turėtos išlaidos, susidariusios už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Sprendžiant šį klausimą teisėjų kolegija taip pat atsižvelgė ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų taip pat nebuvo priteistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimo dalį, kad V. L. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, įgijo kaltinime nurodytus šaunamuosius ginklus ir šovinius.

V. L. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

V. L. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę V. L. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę V. L. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Į bausmę įskaityti V. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2021 m. liepos 28 d. ir bausmę, iš dalies atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendį. Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo V. L. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

E. B. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 1 dalį paskirta 146 MGL dydžio (7 300 Eur) bauda ir galutinę subendrintą bausmę E. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 146 MGL dydžio (7 300 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti E. B. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 6 (šešis) mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti nuteistajam E. B. pareigas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nebendrauti su V. L..

E. R. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

E. R. nusikalstamą veiką, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija), perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. R. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam E. R. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti E. R. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 6 (šešis) mėnesius nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti nuteistajam E. R. pareigas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nebendrauti su V. L..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistųjų V. L. ir E. B. į valstybės biudžetą netenkinti.