Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-95-332/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
AN2-95-332/2018
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00034-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-95-332/2018Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00034-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija: 19.20.; 21.11.10.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutarties, kuria Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-01-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir R. R. skundas netenkintas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimu R. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 518 straipsnio 1 dalį 38 eurų bauda už tai, kad ji nuo 2017-10-06 00 val. 00 min. iki 2017-10-16 09 val. 19 min., nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, pažeisdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų teisę į būsto šildymą, negerbdama bendro gyvenimo taisyklių (CK 1.137) bei pažeisdama bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo (CK 4.75) principus, savavališkai įgyvendindama tariamą savo teisę į bendrąją nuosavybę, užrakino papildoma spyna šilumos mazgą ir neleido į jį patekti namo gyventojams ir šilumos tiekėjui pradėti tiekti šildymą namui.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartimi, išnagrinėjus R. R. skundą dėl Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimo, R. R. skundas netenkintas ir Telšių apskrities VPK 2018-01-08 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartį ir Telšių apskrities VPK 2018-01-08 nutarimą arba bylą iš naujo perduoti nagrinėti nešališkam teismui ar kitam teisėjui.

Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad ji 2018-03-20 apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, nes vykdama į teismą patyrė traumą ir dėl to neatvyko, tačiau priekaištų didelių nereiškia, kad bylą nagrinėjo jai nedalyvaujant. Mano, kad Telšių apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, neatsižvelgdamas į joje esančius įrodymus, kad ji veikė kaip bendrijos pirmininkė, įgyvendindama įstatymus. Kitokių įrodymų, kad ji veikė kaip fizinis asmuo, policija nepateikė, nes jų neturi. Apeliantės teigimu, byloje yra pakankamai įrodymų, kad ją būtų galima pradėti juridiniam asmeniui ar bendrijos pirmininkui. Visų pirmiausia, net patys butų savininkai, kreipdamiesi į policiją su prašymu 2017-10-10, kuris yra byloje, nurodo, kad namo bendrijos pirmininkė užrakino šilumos punktą pakartotine spyna. (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų A. K., Z. R., P. G., A. I., S. N., D. S., A. E., R. Š., D. P., I. M. paaiškinimuose taip pat parašyta, kad namo bendrijos pirmininkė pranešė jiems visuotiniame susirinkime, kad reikia išspręsti šią problemą, o jei nebus išspręsta, tai bus panaudotas teisinis veiksmas. Kad namo bendrijos pirmininkė užrakino patalpas, pripažįsta ir pati policija, t.y. tyrėjas S. D. savo 2017-11-13 tarnybiniame pranešime. Policijos vyresniojo tyrėjo E. M. 2017-10-13 tarnybiniame pranešime taip pat parašyta, kad užregistruotas prašymas dėl bendrijos pirmininkės veiksmų. 2017-10-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. skunde ir paaiškinime nurodyta, kad namo bendrijos pirmininkė R. R. jo neįleidžia į name esantį šilumos mazgą. Taigi visi įrodymai byloje rodo, kad konfliktas kilo su namą administruojančia bendrija, jos pirmininke, kuri privalo elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, o ne taip, kaip nori keletas gyventojų. Tačiau keletas gyventojų, priešakyje su nelegaliu šildymo sistemos prižiūrėtoju savavaldžiauja jau daug metų, tyčia netvarkydami dokumentų, kuriuos privalėjo ir privalo sutvarkyti. Kadangi dauguma gyventojų kartu su J. S. savavaldžiauja daugelį metų, nuo to nukenčia kiti namo butų savininkai ir pats namo bendro naudojimo objektų tvarkymas šiuo metu nebeįmanomas.

Apeliantė pažymi, kad visi konfliktai ir nesutarimai tarp bendrijos narių, butų savininkų ir bendrijos deleguotos valdžios atstovų sprendžiami civiline tvarka. Tą pažymėjo ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, kuri tikrino bendrijos veiklą. Tad bendrijos pirmininkas ir kiti nariai jau kreipėsi į prokuratūrą dėl gyventojų patraukimo atsakomybėn, kurie bendradarbiauja su J. S., vykdo neteisėtus veiksmus, pasirašinėja už bendrijos pirmininką dokumentus ir t.t.

R. R. nurodo, kad Valstybinė energetikos inspekcija 2017-11-03 patikrinimo akte, kuris yra byloje, nurodė pažeidimą dėl rakto laikymo. Kadangi nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl rakto laikymo, kai juos laikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai buvo duotas nurodymas pirmininkei spręsti įsakymu dėl rakto laikymo, įsakymas yra byloje. Rakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo turėti ir neparodę reikiamų dokumentų ir sutarčių negali lankytis visiems namo butų savininkams priklausančiame šilumos mazge. Iki šios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pasirašę sutarties su bendrija dėl šilumos punkto priežiūros, todėl neturi jokios teisės svetimose patalpose įjungti šilumą ir ten lankytis, o jei mano, kad jų teisės pažeistos, privalėjo ir privalo kreiptis į teismą dėl laikinųjų teisių suteikimo, kol gyventojai išsispręs problemą. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą nesikreipė ir nesikreips, nes yra nelegalus šiam namui šilumos tiekėjas.

Apeliantė taip pat pažymi, kad policija nerinko duomenų apie bendro naudojimo šilumos punktą iš registro centro, o tik rinko duomenis apie jos butą, tai įrodo, kad jie yra suinteresuoti sužlugdyti ir keršyti jai. Pradėjus bylą buvo paduotas prašymas nušalinti Telšių prokuratūrą nuo tyrimo, tačiau nušalinimo prašymą apsvarstė paskyrus baudą. Negana to, po 2018-03-20 priimtos neįsiteisėjusios teismo nutarties 2018-03-23 policijos teikimu antstoliai išskaitė iš jos sąskaitos 122 eurus, taip pat iš darbo užmokesčio tokią pačią sumą už baudos nesumokėjimą. Telšių teismo teisėja S. Sakalauskienė bylą išnagrinėjo, nematydama ir neatsižvelgdama į jokius teisinius argumentus, juo labiau, kad šio teismo teisėjos, kuri buvo ir teismo pirmininkė, J. S. sutuoktinis J. S. yra šioje byloje suinteresuotas asmuo, pasikėsinęs į svetimą turtą ir sprendžiantis reikalus už kitus gyventojus. Be to, bylos dalyviais, kaip suinteresuotais asmenimis, nebuvo įtraukti visi asmenys, kreipęsi į policiją. Todėl apeliantė daro išvadą, kad teismas buvo šališkas.

R. R. teigimu, jos skunde pareikštas prašymas nušalinti visą Telšių rajono apylinkės teismą nebuvo nagrinėtas ir nebuvo priimtas sprendimas, todėl teismas pažeidė įstatymą, nes nagrinėjo bylą neišsprendęs viso teismo nušalinimo klausimo. Kai pati teisėja S. Sakalauskienė pareiškė nusišalinimą, tai teismo pirmininkė ją įpareigojo bylą nagrinėti ir ji nagrinėjo, nors ši teisėja jos atžvilgiu panašioje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, į kurią buvo įsivėlusi ir (duomenys neskelbtini) policija, yra priėmusi neteisėtus sprendimus, todėl restitucijos tvarka valstybė kompensavo jai padarytą šios teisėjos žalą. Be to, kai šio teismo teisėja V. Liauzginienė paprašė nušalinti ją nuo bylos kitoje panašioje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai teismo pirmininkė Daiva Maneikienė šios teisėjos prašymą priėmė ir paskyrė bylą kitam teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundą Telšių apskrities VPK viršininkas Remigijus Rudminas prašo R. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad Telšių apylinkės teismas priėmė objektyvią, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutartį dėl Telšių apskrities VPK priimto nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

R. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 652 str. 1 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Kaip jau minėta, Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimu R. R. nubausta už tai, kad ji savavališkai įgyvendindama tariamą savo teisę į bendrąją nuosavybę, užrakino papildoma spyna šilumos mazgą ir neleido į jį patekti namo gyventojams ir šilumos tiekėjui pradėti tiekti šildymą namui. Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarime nurodoma, kad nuobauda R. R. skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnio 1 dalimi, nors šis straipsnis neturi dalių. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą, todėl laikytina, kad R. R. Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnį.

Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukta R. R. neginčija nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, t.y. ji neginčija, kad užrakino papildoma spyna šilumos mazgą ir neleido į jį patekti namo gyventojams ir šilumos tiekėjui pradėti tiekti šildymą namui, tačiau apeliantė nesutinka su jos veikos juridiniu vertinimu ir ginčydama savo kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo teigia, kad ji, būdama namo bendrijos pirmininke, elgėsi taip, kaip reikalauja įstatymai, o ne taip, kaip nori keletas gyventojų. Tačiau šiuos R. R. apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji neigia savo kaltę, apygardos teismas laiko nepagrįstais, vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad tai, jog R. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai: prijungtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimas, kuriame užfiksuotas R. R. pasiaiškinimas, kad ji veikė kaip juridinio asmens atstovė, 2017-11-20 administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad R. R. nuo paaiškinimo kaip fizinis asmuo atsisako (1 b. l.), Telšių apskrities VPK vyresniojo tyrėjo E. M. 2017-10-13 tarnybiniame pranešime (3 b. l.), Telšių apskrities VPK vyresniojo tyrėjo N. G. 2017-10-16 tarnybiniame pranešime (4, 5 b. l.), fotolentelėje (7-11 b. l.), daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų 2017-10-10 prašyme Telšių apskrities VPK viršininkui (12 b. l.), J. S. 2017-10-16 skunde ir paaiškinime (13, 14 b. l.), daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų A. K., E. S., Z. R., P. G., A. I., S. N., D. Š., V. J., A. E., R. Š., D. P., I. M. rašytiniuose paaiškinimuose (15-22, 24-27 b. l.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-10-13 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (30, 31 b. l.), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2017-11-03 faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (77-83 b. l.), R. R. 2017-10-16 pranešime dėl šildymo (87 b. l.) nurodyti duomenys, pačios R. R. 2017-12-06 rašytinis paaiškinimas (84, 85 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią R. R. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartį, susipažinęs su R. R. apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjant R. R. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės padarius Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog R. R. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir tinkamai įvertino joje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. R. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ANK 518 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.

Apeliaciniu skundu R. R. nesutinka su tuo, kad ji yra nubausta kaip fizinis asmuo, nes, jos teigimu, ji užrakino namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgą papildoma spyna ir neleido į jį patekti namo gyventojams ir šilumos tiekėjui pradėti tiekti šildymą namui, veikdama kaip namo bendrijos pirmininkė, todėl nagrinėjamu atveju konfliktas kilo su namą administruojančia bendrija, jos pirmininke ir byla turėjo būti keliama juridiniam asmeniui ar bendrijos pirmininkui. Tačiau apygardos teismas su šiais R. R. apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios 1998-10-26 daugiabučio namo savininkų bendrijos narių susirinkimo protokolo kopijos (119 b. l.) matyti, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos valdytoja išrinkta R. R.. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnyje nurodyta, kad aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Minėto įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad bendrijos pirmininkas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu ir visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais. Remiantis įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatomis, bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra turi užtikrinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitikti jų teisėtus interesus. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatų kopijos, bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdytojas. Aukščiausiasis bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę be kita ko rinkti ir atšaukti valdytoją. Bendrijos valdytojas yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimų. Bendrijos valdytojas yra pavaldus jį išrinkusiam organui ir vykdo visas jam pavestas funkcijas (101-107 b. l.). Atsižvelgiant į įstatymo normas ir daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos įstatų nuostatas, darytina išvada, kad R. R., veikdama kaip daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė, yra pavaldi jį išrinkusiam organui ir turi vykdyti visas jai pavestas funkcijas, o savo veikloje turi vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, bendrijos įstatais, bendrijos pirmininko pareigybės aprašymu, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimais ir užtikrinti bendrijos ir bendrijos narių teisių įgyvendinimą ir ginti jų teisėtus interesus. Tačiau nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų (daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų A. K., E. S., Z. R., P. G., A. I., S. N., D. Š., V. J., A. E., R. Š., D. P., I. M. rašytiniai paaiškinimai, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojų 2017-10-10 prašymas Telšių apskrities VPK viršininkui ir kt.) nustatyta, kad R. R., vienasmeniškai nusprendusi užrakinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgą papildoma spyna, ir tai padariusi, sukėlė nepatogumų namo gyventojams, kuriems laiku nebuvo pradėtas teikti šildymas ir pažeidė jų teisę į būsto šildymą. R. R. nepateikė jokių įrodymų, kad jai kaip bendrijos pirmininkei buvo suteikti bendrijos narių susirinkimo įgaliojimai užrakinti papildoma spyna šilumos mazgą. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad R. R. nagrinėjamu atveju veikė priešingai bendrijos narių ir bendro naudojimo patalpų bendrasavininkų teisėtiems interesams, neužtikrino bendrijos narių teisių įgyvendinimo. Todėl sutikti su R. R. apeliacinio skundo argumentais, kad ji veikė kaip namo bendrijos pirmininkė ir byla turėjo būti keliama juridiniam asmeniui ar bendrijos pirmininkui, nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

R. R. apeliaciniame skunde teigia, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2017-11-03 faktinių aplinkybių patikrinimo akte nurodė pažeidimą dėl šilumos punkto rakto laikymo, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai dėl rakto laikymo, pirmininkei buvo duotas nurodymas spręsti įsakymu dėl rakto laikymo, o šilumos punkto rakto UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo turėti ir neparodę reikiamų dokumentų ir sutarčių negali lankytis visiems namo butų savininkams priklausančiame šilumos mazge, iki šios dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pasirašę sutarties su bendrija dėl šilumos punkto priežiūros, todėl neturi jokios teisės svetimose patalpose įjungti šilumą ir ten lankytis. Tačiau šios apeliantės skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepateisina jos padaryto administracinio nusižengimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu nusižengimu.

R. R. nuomone, jos administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nes Telšių apylinkė teismo Telšių rūmų teisėjos J. S. sutuoktinis J. S. yra šioje byloje suinteresuotas asmuo, tai pat bylos dalyviais, kaip suinteresuotais asmenimis, nebuvo įtraukti visi asmenys, kreipęsi į policiją. R. R. teigimu, jos skunde pareikštas prašymas nušalinti visą Telšių rajono apylinkės teismą nebuvo nagrinėtas ir nebuvo priimtas sprendimas. Kai pati teisėja S. Sakalauskienė pareiškė nusišalinimą, teismo pirmininkė ją įpareigojo bylą nagrinėti ir ji nagrinėjo, nors ši teisėja jos atžvilgiu panašioje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra priėmusi neteisėtus sprendimus, todėl restitucijos tvarka valstybė kompensavo jai padarytą šios teisėjos žalą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 576 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos BPK ketvirto skirsnio nuostatas (Lietuvos Respublikos BPK 57–61 str.), baudžiamajame procese nušalinimas gali būti pareiškiamas bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teisėjų kolegijai, o ne visam teismui, todėl R. R. pareikštas nušalinimas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams pagrįstai nebuvo nagrinėjamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė gavusi R. R. administracinio nusižengimo bylą, susipažinusi su R. R. skundu dėl Telšių apskrities VPK 2018-01-08 nutarimo panaikinimo, 2018-02-02 priėmė nutartį nusišalinti nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, tačiau Telšių apylinkės teismo pirmininkė Daiva Maneikienė, nustačiusi, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos S. Sakalauskienės nešališkumu nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, nepatvirtino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjos S. Sakalauskienės nusišalinimo administracinio nusižengimo byloje ir bylą perdavė tesėjai Stefanijai Sakalauskienei nagrinėti iš esmės.

Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013, 2K-491-303/2015). Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik nušalinimą pareiškusių asmenų samprotavimais, juolab abejonėmis ar tariamomis prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, byloje nėra. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nėra nustatyta teisės aiškinimo ir taikymo klaidų ar kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Vien tai, kad teismas bylos įrodymus vertino ne taip, kaip to pageidauja R. R. ir priėmė jai nepalankų sprendimą, negali būti laikoma teismo šališkumu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. R. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu. R. R. nurodytos aplinkybės, kad Telšių apylinkė teismo Telšių rūmų teisėjos J. S. sutuoktinis J. S. yra šioje byloje suinteresuotas asmuo, kad suinteresuotais asmenimis nebuvo įtraukti visi asmenys, kreipęsi į policiją, kad teisėja S. Sakalauskienė jos atžvilgiu yra priėmusį nepalankius sprendimus kitose bylose nesudaro pagrindo dvejoti teismo šališkumu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 9 straipsnio 2, 6 punktus teisėjas privalo vengti bet kokios neteisėtos pašalinės įtakos, kuri gali paveikti sprendimų priėmimą, netoleruoti neteisėto kišimosi į teisingumo vykdymą bei imtis priemonių tokiai veiklai nutraukti, priimant sprendimus būti savarankišku ir nepriklausomu nuo kitų teisėjų nuomonės, pareikštos ne įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. R. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti ir nėra pagrindo bylą perduoti iš naujo nagrinėti nešališkam teismui ar kitam teisėjui, kaip prašoma apeliaciniu skundu.

Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad ji 2018-03-20 apylinkės teismo posėdyje nedalyvavo, nes vykdama į teismą patyrė traumą, ir byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio grąžinamojo pranešimo matyti, kad R. R. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, R. R. asmeniškai įteiktame teismo šaukime buvo aiškiai nurodyta bylos nagrinėjimo vieta – Telšių apylinkės teismas Telšių rūmai, bylos nagrinėjimo data – 2018-03-13 (R. R. savo skunde neteisingai nurodo apylinkės teismo posėdžio datą - 2018-03-20) ir laikas – 14 val. (28 b. l.), tačiau nepaisant to, R. R. į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodė svarbių savo neatvykimo priežasčių, todėl apylinkės teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant. Nors apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad ji vykdama į teismo posėdį patyrė traumą ir nebegalėjo dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad R. R. apeliacinio skundo argumentai dėl policijos, prokuratūros, antstolių atliktų veiksmų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, R. R. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartį R. R. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018-03-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Laikyti, kad R. R. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2018-01-08 nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis