- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- eI3-1056-764/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03403-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A., atstovaujamas advokato R. B., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba arba NŽT) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 39S-134-(14.39.3) (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti pavesti Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui pradėti žemės sklypo projektavimą pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 6210 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškina, jog 2003 m. lapkričio 6 d. buvo parengta Utenos apskrities išvada Nr. 6210 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ O. A. vardu, kurioje nurodoma, kad O. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 15,00 ha žemės sklypą. Kadangi O. A. yra pareiškėjo mama, jis yra šio žemės sklypo paveldėtojas. 2007 m. vasario 6 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 13-19119 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. A. atkurtos nuosavybės teisės į 0,09 ha žemės, esančios: (duomenys neskelbtini), ir į 2,06 ha žemės, esančios: (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisės į likusią 10,95 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau. 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities viršininko išvada Nr. 6210 buvo išsiųsta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, o 2011 m. lapkričio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-1449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,83 ha žemės, suteikiant neatlygintinai 0,44 ha žemės sklypą, esantį: (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisės į likusią 10,12 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau. 2019 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus raštu pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. birželio 13 d. atvykti į Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, tačiau pareiškėjas susirinkime nedalyvavo. Tarnybos Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 105 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad kviečiamas į susirinkimą pareiškėjas neatvyko ir lygiavertis turėtajam žemės sklypas nebuvo suprojektuotas, 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities išvadą Nr. 6210 grąžino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui. 2019 m. spalio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus raštu Nr. 39SD-3207-(14.39.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėjas V. A. buvo kviečiamas 2019 m. spalio 17 d. atvykti į sprendimo priėmimo susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais, tačiau pareiškėjas į susirinkimą neatvyko, todėl 2019 m. spalio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 39S-134-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A.“ atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais. Pareiškėjo teigimu, jis apie priimtą sprendimą nieko nežinojo, nebuvo informuotas apie tokio sprendimo priėmimą. Taigi šį sprendimą pareiškėjas faktiškai gavo tik 2020 m. rugsėjo 16 d.
Pareiškėjas nesutinka su priimtu Sprendimu. Teigia, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie ginčijamo Sprendimo priėmimą ir negavo jokių pranešimų dėl kvietimo į susirinkimus bei sprendimo priėmimo. Paaiškina, jog visi pranešimai bei ginčijamas Sprendimas buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nors atsakovė turėjo pareiškėjo adresą, kuris buvo nurodytas kai buvo prieš tai atkuriama nuosavybė į žemės sklypus. Pažymi, jog O. A. jau du kartus atsakovė atkūrė nuosavybės teises į žemės sklypus, o pareiškėjas yra paveldėtojas. Pareiškėjas dalyvavo žemės atkūrimo procesuose, be to, visi pranešimai būdavo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė turėjo visus pareiškėjo kontaktus, tiek telefono numerį, tiek elektroninio pašto adresą, tiek gyvenamosios vietos adresą, tačiau pranešimus ir ginčijamą sprendimą išsiuntė netinkamu adresu tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teises. Be to, pareiškėjo teigimu, atsakovė, matydama, jog laiškai grįžta neįteikti, vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais bei žinodama, jog pareiškėjas yra senyvo amžiaus, galėjo susisiekti su pareiškėju tiek telefonu, tiek elektroninio pašto adresu. Pareiškėjas nurodo, jog jis deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), apie tai neinformavo atsakovės, todėl pareiškėjui nesuprantama, kodėl atsakovė siuntė pranešimus deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ne tuo adresu, kuris jau anksčiau buvo pareiškėjo nurodomas. Taigi, pareiškėjo nuomone, atsakovė, matydama, jog pareiškėjas neatvyksta į susirinkimus, remdamasi protingumo ir sąžiningumo principais, galėjo bandyti kitais būdais pranešti pareiškėjui apie susirinkimus bei priimtą ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas, be kita ko, kartu su skundu pateikė medicininius išrašus, patvirtinančius, jog pareiškėjas, net ir žinodamas apie susirinkimus, būtų negalėjęs juose dalyvauti, nes pareiškėjui buvo atliekama operacija ir rekomenduotas tausojantis režimas. Tuo pačiu pareiškėjas pažymi, jog kadangi apie susirinkimus jis nebuvo informuotas, tai todėl ir negalėjo savo teisių įgyvendinti per atstovą. Tik sužinojus apie priimtą ginčijamą sprendimą, pareiškėjas savo teises galės įgyvendinti per atstovą.
Pareiškėjas teigia, jog nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas turėtų būti panaikintinas ir turėtų būti pavesta, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos atlyginant ne pinigais, o natūra, nes pareiškėjo prioritetas yra žemės sklypas, o ne atlygis pinigais. Pareiškėjas pakartotinai akcentuoja, kad jis nebuvo tinkamai informuotas, o dėl prastos sveikatos būklės nebūtų galėjęs dalyvauti susirinkimuose. Taigi, šiuo atveju, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, t.y. nuosavybės teisės atkurtos netinkamu būdu, o neatvykimas į susirinkimus įvyko dėl ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniu raštu Vilniaus rajono skyrius pateikė Ignalinos ir Visagino skyriui išvadą su dokumentais. Kartu su dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro gyventojų registro išrašas, kuriame nurodoma pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), todėl Ignalinos ir Visagino skyriaus pranešimai ir buvo siunčiami būtent pareiškėjo deklaruotu adresu. Pažymi, jog apie pareiškėjo kitą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), Ignalinos ir Visagino skyrius sužinojo tik 2020 m. gegužės 28 d. gavę pareiškėjo prašymą, kuriuo buvo prašoma atsakymą atsiųsti prašyme nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdami į tai, kad ankstesni pretendentų susirinkimai buvo vykdomi Vilniaus rajono skyriuje, Ignalinos ir Visagino skyrius teigia nežinoję apie kitą pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį arba kitus kontaktinius duomenis. Galimybės patikrinti kokiu adresu buvo siunčiami ankstesni Vilniaus rajono skyriaus pranešimai Ignalinos ir Visagino skyrius neturi, todėl pranešimai ir buvo siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Tarnybos nuomone, pretendentai turi būti pakankamai rūpestingi ir atidūs. Siekdami tinkamai realizuoti savo valią ir tinkamai įgyvendinti savo teises, pareiškėjas galėjo būti aktyvus, t.y. domėtis savo valios dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo realizavimu, rengiamais žemės reformos žemėtvarkos projektais ir pasikeitus gyvenamajai vietai, ar jos adresui, tinkamai informuoti Vilniaus rajono skyrių arba Ignalinos ir Visagino skyrių. Papildomai atsakovas pažymi, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimuose nedalyvauja nuo 2016 m., kai būdavo kviečiamas į susirinkimus, neatvykdavo. Todėl atsakovo vertinimu, pareiškėjas yra neatidus ir nerūpestingas, nesirūpina savo teisės įgyvendinimu ir jos realizavimu.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2019 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. 39S-134-(14.39.3), teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 6 d. buvo parengta Utenos apskrities išvada Nr. 6210 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ O. A. vardu, kurioje nurodoma, kad O. A. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 15,00 ha žemės. Minėta išvada 2003 m. lapkričio 6 d. išsiųsta į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių.
Utenos apskrities viršininko administracijos 2007 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 13-19119 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei O. A.“, O. A. atkurtos nuosavybės teisės į 0,09 ha žemės, esančios: (duomenys neskelbtini), ir į 2,06 ha žemės, esančios: (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisės į likusią 10,95 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu Nr. 48S-1449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A.“ atkurtos nuosavybės teisės į 0,83 ha žemės, suteikiant neatlygintinai 0,44 ha žemės sklypą, esantį: (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodoma, kad nuosavybės teisės į likusią 10,12 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.
Tarnybos Vilniaus rajono skyrius (toliau – Vilniaus rajono skyrius) 2016 m. birželio 21 d. raštu Nr. 48SD-8024-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ir 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. 48SD-8891-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į papildomą susirinkimą“ pareiškėjas buvo kviečiamas 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių ir išreikšti valią dėl pretendentės O. A. vardu projektuojamo žemės sklypo (sklypų) vietos ir ribų tuo metu rengiamame Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Pareiškėjui neatvykus, žemės sklypai nebuvo suprojektuoti.
Vilniaus rajono skyrius 2017 m. vasario 7 d. raštu Nr. 48SD01693-(14.48.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėją informavo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje laisvos žemės fonde žemės poreikis yra didesnis nei esamas laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekis. Todėl šiuo raštu pareiškėjui buvo pasiūlyta pasirinkti kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, kurioje pretendentės vardu galėtų būti suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės sklypas. Apie savo sprendimą, persiųsti išvadą į kitą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kadastro vietovę, buvo pareiškėjo paprašyta iki 2017 m. vasario 15 d. informuoti Vilniaus rajono skyrių, tačiau pareiškėjas iki nustatyto termino Vilniaus rajono skyriaus neinformavo.
Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 48SD-6503-(14.48.104.) pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. birželio 13 d. atvykti į Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Avižienių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, tačiau į minėtą susirinkimą neatvyko. Skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 105 punktu ir atsižvelgdamas į tai, kad kviečiamas į susirinkimą pareiškėjas neatvyko ir lygiavertis turėtajam žemės sklypas nebuvo suprojektuotas, 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities išvadą Nr. 6210, 2019 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniu raštu Nr. TR-8162-(5.34.) grąžino Ignalinos ir Visagino skyriui.
Ignalinos ir Visagino skyriaus 2019 m. spalio 10 d. raštu Nr. 39SD-3207-(14.39.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėjas buvo kviečiamas 2019 m. spalio 17 d. atvykti į sprendimo priėmimo susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais. Į 2019 m. spalio 17 d. vykusį sprendimo priėmimo susirinkimą pareiškėjas neatvyko, todėl 2019 m. spalio 21 d. Tarnybos sprendimu Nr. 39S-134-(14.39.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A.“ atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais.
Pareiškėjas 2020 m. gegužės 28 d. pateikė Ignalinos ir Visagino skyriui prašymą Nr. 39FP-828 „Dėl žemės sklypo projektavimo pagal išvadą“, kuriame nurodė, kad kviečiamas į pretendentų susirinkimą, negalėjo į jį atvykti dėl ligos. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą, Ignalinos ir Visagino skyrius 2020 m. birželio 22 d. raštu Nr. 39SD-1831-(14.39.104.) informavo pareiškėją, kad dėl priimto sprendimo, jis turi teisę kreiptis į teismą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. spalio 21 d. Tarnybos sprendimu, skundžia jį teismui.
Pareiškėjas buvo įtrauktas į pretendentų, pageidaujančių gauti žemę, mišką ar vandens telkinį Avižienių kadastro vietovėje, sąrašus. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2016 m. keletą kartų buvo kviečiamas į pretendentų susirinkimus, tačiau į juos pareiškėjas neatvykdavo ir žemės sklypo nepasirinko.
Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies redakcija, kuri nustatė, jog tuo atveju, jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais.
Tvarkos 103 punkto (redakcijos, galiojančios nuo 2019 m. vasario 7 d.) 4 pastraipa nustato, jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 105¹ punkte nustatyta tvarka. Įgyvendinimo tvarkos 105¹ punktas (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį atlyginant pinigais šios tvarkos 103 ir 105 punktuose nustatytais atvejais, laikomasi šios tvarkos: Žemėtvarkos skyrius pateikia nuosavybės teisių atkūrimo bylą žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiam specialistui, kuris per mėnesį nuo šios bylos gavimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę, parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti, ir pateikia juos žemėtvarkos skyriaus vedėjui; tuo atveju, jei išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengta: žemėtvarkos skyriaus vedėjas įsakymu panaikina išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn arba ją patikslina (jeigu nuosavybės teisės atkurtos į dalį išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodyto žemės, miško ar vandens telkinio ploto); žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo priėmimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką perskaičiuoja valstybės išperkamos žemės vertę (jeigu šios žemės vertė buvo apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką) ir parengia kitus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais priimti. Taigi pagal aukščiau nurodomą teisinį reglamentavimą Tarnyba turi teisę priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais pretendentui, kuris po 2019 m. sausio 1 d. pakviestas neatvyko į pretendentų susirinkimą pasirinkti žemės reformos žemėtvarkos projekte projektuojamo žemės sklypo (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių), tačiau tik tokiu atveju, jeigu jis į pretendentų susirinkimą buvo pakviestas Tvarkos 102¹ punkte nustatyta tvarka.
Tvarkos 102¹ punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d. nustatyta, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius piliečius (jų įpėdinius) į organizuojamą pretendentų susirinkimą, kuriame jiems turėtų būti projektuojami natūra grąžinami ar (ir) perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, kviečia raštu (registruotais laiškais) išsiųsdamas kvietimus ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos, kvietime nurodydamas informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką bei šios tvarkos 103 ar 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą. Kai rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą piliečių (jų įpėdinių) pakviesti į organizuojamą pretendentų susirinkimą registruotu laišku nėra galimybių dėl to, kad jie yra mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, žemėtvarkos skyrius į organizuojamą pretendentų susirinkimą piliečius (jų įpėdinius) kviečia visuomenės informavimo priemonėmis – ne vėliau kaip 15 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamoje savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas – regioniniame laikraštyje) pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijos buvimo vietą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje paskelbdamas kviečiamų piliečių (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių piliečių įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių piliečių vardai ir pavardės); informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką; šios tvarkos 103 ir (ar) 105 punktuose numatytas pasekmes dėl neatvykimo į pretendentų susirinkimą.
Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas ir negavo jokių pranešimų (nei 2019 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 48SD- 6503-(14.48.104.) dėl kvietimo į susirinkimą, nei 2019 m. spalio 10 d. NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus rašto Nr. 39SD-3207-(14.39.104.) dėl kvietimo į susirinkimą dėl sprendimo priėmimo nei skundžiamo 2019 m. spalio 21 d. NŽT sprendimo Nr. 39S-134-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. A.“), nes visi nurodomi pranešimai bei skundžiamas sprendimas buvo siunčiami pareiškėjo deklaruotos, o ne faktinės gyvenamosios vietos adresu, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti apie įvyksiantį pretendentų susirinkimą bei sprendimo priėmimą.
Tvarkos 119 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo institucija įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku su įteikimu suinteresuotam piliečiui.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešimai, skundžiamas sprendimas buvo siunčiami pareiškėjui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau siųsti pranešimai ir skundžiamas sprendimas, pareiškėjui nebuvo įteikti dėl to, nes pareiškėjas faktiškai gyveno kitu adresu, nei jam buvo siunčiami pranešimai, be to, dėl sunkios sveikatos būklės pareiškėjas kurį laiką buvo gydomas VšĮ Antakalnio klinikoje, ką patvirtina medicinos įstaigos pateikti medicininiai dokumentai. Iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog pareiškėjui buvo atliekamos operacijos, dėl kurių pareiškėjas nebūtų galėjęs atvykti nei į 2019 m. birželio 13 d. vykusį pretendentų susirinkimą, nei į 2019 m. spalio 17 d. vykusį sprendimo priėmimo susirinkimą. Nepaisant to, kad operacijos buvo atliktos 2019 m. liepos ir spalio mėn., 2020 m. gegužės 25 d. medicinos dokumentų išraše yra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjui rekomenduojamas tausojantis 6 mėn. režimas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai yra teigiama, jog pareiškėjas galėjo dalyvauti pretendentų susirinkime ir išreikšti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog net ir žinodamas apie susirinkimą, pareiškėjas nebūtų galėjęs dalyvauti nei susirinkime, nei sprendimo priėmime.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal nuo 2019 sausio 1 d. galiojančioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, Tvarkos 102¹ – 105 punktuose įtvirtintų nuostatų prasmę pretendentas privalo būti informuotas apie sudarytas sąlygas galutinai pasirinkti projektuojamą lygiavertį žemės sklypą bei įspėtas apie tokio nepasirinkimo pasekmes, o Tarnyba, prieš priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia informacija pretendentą pasiekė. Būtent todėl šiose teisės normose įtvirtintas reikalavimas kvietimą siųsti registruotu laišku. Tai suponuoja išvadą, jog Tarnyba privalo įsitikinti, jog registruotas laiškas adresatą pasiekė, o registruoto laiško nepavykus įteikti – turi būti kviečiama visuomenės informavimo priemonėmis. Taigi kaip jau minėta, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog Tarnybos siunčiami laiškai pareiškėjui įteikti nebuvo, pareiškėjas apie organizuojamus susirinkimus nebuvo informuojamas tinkamai, tačiau net neįvertinusi aplinkybių, ar siųsti laiškai pasiekdavo pareiškėją (ar jis informuotas apie įvyksiančius susirinkimus), nors tokią pareigą turėjo, Tarnyba 2019 m. spalio 21 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Taigi remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nebuvo Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas apie pretendentų susirinkimą, be to, į šį susirinkimą jis nebūtų galėjęs atvykti dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Be to, priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistos ir Tvarkos 112 punkto nuostatos, nustatančios, jog sprendimus priimančios institucijos ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio, kuriame priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, raštu (registruotu laišku) praneša piliečiui posėdžio vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui apie posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas buvo parengtas 2019 m. spalio 10 d. raštas, o pats susirinkimas vyko 2019 m. spalio 17 d., todėl nebuvo išlaikytas Tvarkoje nustatytas 10 dienų laikotarpis. Pažymėtina, jog Tvarkos 112 punkte įtvirtintos taisyklės yra skirtos užtikrinti nuosavybės teises atkuriančio piliečio teisę dalyvauti priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikti savo paaiškinimus dėl priimamo sprendimo ir priimti objektyvų sprendimą, todėl jos negali būti vertinamos formaliai.
Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybės, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus ir atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomą teisinį reguliavimą, Sprendimas naikintinas, nustačius, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas teismui yra suformulavęs prašymą įpareigoti pavesti Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyriui pradėti žemės sklypo projektavimą pagal 2003 m. lapkričio 6 d. Utenos apskrities išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ Nr. 6210.
Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio nuostatas, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Taigi, pagal nurodytąjį teisinį reglamentavimą panaikinus Sprendimą, atsakovas nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turės išspręsti iš naujo. Todėl reikalavimas atsakovą įpareigoti atlikti veiksmus yra perteklinis, nes tą daryti jį įpareigoja teisės aktai.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 16 d. sudarė su advokatu R. B. atstovavimo sutartį, pagal kurią, advokatui pavesta atstovauti pareiškėją V. A. šioje administracinėje byloje. Pareiškėjo atstovas, be kita ko, teismui pateikė 2021 m. balandžio 21 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, 2021 m. balandžio 21 d. sąskaitą-faktūrą už teisines paslaugas Nr. 01575 ir 2021 m. balandžio 21 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1088514, patvirtinantį, jog pareiškėjas atsiskaitė su advokatu už jam suteiktas teisines paslaugas.
Iš pateiktos dokumentacijos matyti, jog pareiškėjas prašo priteisti iš viso 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 800 Eur sudaro už skundo parengimą ir 200 Eur už atstovavimą teisme.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2020 m. spalio 16 d., t.y. 2020 m. IV ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytu koeficientu 2,5 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. II ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už skundo parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 3 496,25 Eur (2,5 x 1398,5 Eur). Pareiškėjo prašoma priteisti 800 Eur suma už skundo parengimą šiuo atveju neviršija maksimalaus galimo priteisti dydžio, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 800 Eur už skundo parengimą tenkinamas.
Pareiškėjas, be kita ko, prašo priteisti 200 Eur už atstovavimą teisme. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog pareiškėjo atstovas dalyvavo 2021 m. gegužės 4 d. (2021 m. II ketv.) vykusiame teismo posėdyje. Teismo 2021 m. gegužės 4 d. informacinėje pažymoje pažymima, kad teismo posėdis prasidėjo 9³¹ val., o baigėsi 10⁰⁹ val. (trukmė: 38 min.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto nuostatą, kurioje nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, pareiškėjui priskaičiuotinos 1 val. bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytu koeficientu 0,1 ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. IV ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atstovavimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 152,42 Eur (0,1 x 1524,2 Eur x 1 val.). Pareiškėjo prašoma priteisti 200 Eur suma už atstovavimą teisme šiuo atveju viršija maksimalų galimą priteisti dydį, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 200 Eur už atstovavimo paslaugas patenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjo naudai 152,42 Eur.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal maksimaliai priteistinų dydžių sumas ir Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjo naudai iš viso 952,42 Eur (800 Eur + 152,42 Eur).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 39S-134-(14.39.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui (-tei) O. A.“.
Priteisti pareiškėjui V. A. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 952,42 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt dviejų euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.