- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2-16278-840/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00152-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- M. F.
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.1.4Žyminio mokesčio mokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį M. F. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. J. patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama:
- nustatyti jos – ieškovės V. J. – ir atsakovo M. F. nepilnamečių dukterų D. F., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. F., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja – motina;
- priteisti iš atsakovo M. F. 100,00 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukteriai D. F., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki D. F. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
- priteisti iš atsakovo M. F. nepilnametei dukteriai D. F. 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos;
- priteisti iš atsakovo M. F. po 100,00 Eur per mėnesį išlaikymą nepilnametei dukteriai E. F., mokamą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki E. F. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
- priteisti iš atsakovo M. F. nepilnametei dukteriai E. F. 900,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio padavimo dienos;
- paskirti ją – ieškovę V. J. – iš atsakovo M. F. nepilnametėms dukterims priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų administratore uzufrukto teisėmis;
- nustatyti atsakovo M. F. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis D. F. ir E. F. bei dalyvavimo jas auklėjant tvarką:
1. Kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, iki sekmadienio 18.00 val., paimant abi nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą;
2. Tėvas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnametėmis dukterimis visomis ryšio priemonėmis;
3. Tėvas su nepilnametėmis dukterimis šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:
3.1. Poriniais kalendoriniais metais (2018, 2020 ir t. t.) – sausio 1-ąją (įskaitant šios šventės išvakares – gruodžio 31-ąją), 1-ąją šv. Velykų dieną, paimdamas nepilnametes dukteris iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18.00 val.;
3.2. Neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t. t.) – birželio 24-ąją (Joninės), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų diena), gruodžio 24-ąją (šv. Kūčios) ir 1-ąją šv. Kalėdų dieną, paimdamas nepilnametes dukteris iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18.00 val.;
3.3. Tėvas kartu su nepilnametėmis dukterimis kasmet švenčia Tėvo dieną (1-ąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tokiu atveju tėvas paima nepilnametes dukteris iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
3.4. Motina kartu su nepilnametėmis dukterimis kasmet švenčia Motinos dieną (1-ąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaiku, tuomet tėvas nepilnametes dukteris grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.;
3.5. Tėvas kartu su nepilnametėmis dukterimis švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t. t.). Jei nepilnamečių dukterų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, nepilnametės dukterys paimamos iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. ir grąžinamos į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Jei nepilnamečių dukterų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet dukterys bendrauja su tėvu, nepilnametės dukterys paimamos iš jų gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžinamos iki 18.00 val.;
3.6. Apie ketinimą bendrauti su nepilnametėmis dukterimis kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju tėvas privalo informuoti dukterų motiną SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš nepilnamečių dukterų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21.00 val.;
3.7. Motinai negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet tėvui neatvykus pasiimti nepilnamečių dukterų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad tėvas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti dukterų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti nepilnamečių dukterų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus dukterų ligos atvejus;
3.8. Tėvas turi teisę, esant sutarimui su motina, su nepilnametėmis dukterimis bendrauti ir kitokia, šalių sutarta, tvarka. Tačiau ir šiuo atveju, net jei šalys susitaria dėl tėvo bendravimo su dukterimis kitu laiku ir kitokia tvarka, išlieka tėvui pareiga pranešti SMS žinute motinai apie ketinimą bendrauti su dukterimis vieną dieną iki numatomo bendravimo laiko.
- priteisti iš atsakovo M. F. visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovės V. J. reikalavimai grindžiami šiais patikslintame ieškinyje nurodytais ir teismo posėdžio metu ieškovės bei jos atstovės advokatės V. L. palaikytais bei patikslintais argumentais:
- ieškovė V. J. kartu su atsakovu M. F. susilaukė dviejų dukterų: D. F. – (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu lanko paruošiamąją klasę, – ir E. F. – (duomenys neskelbtini), – kuri šiuo metu lanko darželį. Šalys kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio nuo 2017 m. rugpjūčio. Abi mergaitės gyvena kartu su ieškove – motina – V. J., kuri nuo pat mergaičių gimimo jomis rūpinasi, todėl mergaičių gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ja. Iš esmės ginčo dėl mažamečių dukterų gyvenamosios vietos nėra, tačiau, žinant atsakovo M. F. asmenines savybes, siekiant visapusiškai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir išvengti galimų ginčų ateityje, taip pat siekiant tinkamai įgyvendinti nepilnamečių vaikų teise įvairiose institucijose, šis klausimas išspręstinas teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisme taip pat išspręstinas ir atsakovo M. F. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis D. F. ir E. F. bei dalyvavimo jas auklėjant tvarkos klausimas. Atsakovas nuolat grasina ieškovei, kad mergaičių nežiūrės ir nepriims pas save pasisvečiuoti, jei ieškovė prisiteis iš jo išlaikymą mergaitėms. Kadangi šalys gyvena šalia, per kelis namus, ieškovė leidžia mergaitėms svečiuotis pas atsakovą darbo dienomis po darželio/ mokyklos, kai tik jos nori, maždaug nuo 15.00 val. iki 20.00 val., taip pat savaitgaliais – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Įprastai tai būna maždaug dvi–trys darbo dienos per savaitę ir du–trys savaitgaliai per mėnesį. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su mažametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarka yra aiški, įgyvendinama ir visiškai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus;
- pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 ir 3.194 straipsniai) nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes teikti išlaikymą. Atsakovas M. F. nuo 2017 m. rugpjūčio mažamečių dukterų neišlaiko arba labai mažai prisideda prie jų išlaikymo, pavyzdžiui, nenuperka reikalingų batų ar rūbų, neduoda pinigų, o ieškovei V. J. vienai išlaikyti dukteris yra sunku, kadangi šiuo metu ieškovė nedirba ir neturi galimybių dirbti – augina dar vieną dukterį, gimusią 2017 m. Pragyvena tik iš naujagimio priežiūros išmokos (maždaug 214,00 Eur), išmokų vaikams (maždaug 150,00 Eur), gaunamos socialinės pašalpos (maždaug 75,00 Eur) ir minimalaus sutuoktinio darbo užmokesčio (377,00 Eur, atskaičius mokesčius). Visas šeimos mėnesio biudžetas yra maždaug 600,00 Eur. Nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo turto ieškovė neturi, tačiau su šeima gyvena sutuoktinio namuose, kurie įsigyti skolintais pinigais – reikia dengti paskolą, maždaug 200,00 Eur per mėnesį. Automobilio jų šeima neturi. Atsakovas M. F. yra vidutinio amžiaus, sveikas ir darbingas, dirba, neturi kitų išlaikomų asmenų, todėl gali prisidėti prie mažamečių dukterų išlaikymo ieškovės V. J. prašoma pinigų suma. Be to, atsakovo galimybės užsidirbti daugiau pinigų yra žymiai didesnės negu ieškovės, kuri didžiąją laiko dalį skirią trijų mažamečių vaikų priežiūrai. Kiekvienos iš šalių dukterų poreikiams, bent jau minimaliems, patenkinti reikia 200,00 Eur per mėnesį. Būtiniausi poreikiai vienam vaikui: išlaidos būstui, komunaliniams mokesčiams – mokama už elektrą, šildoma malkomis, apie 15,00 Eur; išlaidos maistui – apie 120,00 Eur; išlaidos rūbams – apie 10,00 Eur; išlaidos avalynei – apie 10,00 Eur; išlaidos ugdymo priemonėms, darželiui – apie 40,00 Eur (kai gauna socialinę pašalpą, moka po 10,00 Eur); išlaidos vaistams ir sveikatos priežiūrai – apie 10,00 Eur; išlaidos skalbimui, higienos priemonėms – apie 5,00 Eur. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti mėnesinė pinigų suma – 100,00 Eur kiekvienai dukteriai – yra pagrįsta, teisinga, protinga ir sąžininga. Iš atsakovo M. F. mažametėms dukterims teiktinas išlaikymas priteistinas nuo šios civilinės bylos iškėlimo teisme iki nepilnametės dukterys sulauks pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis ir 3.208 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad atsakovas M. F. mažamečių dukterų neišlaiko nuo 2017 m. rugpjūčio, iš atsakovo priteistinas devynių mėnesių išlaikymo dukterims įsiskolinimas – po 900,00 Eur kiekvienai dukteriai (100,00 Eur × 9 mėn., skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., ieškinio pateikimo teismui dienos).
Paklausta, ieškovė V. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad mažametės dukterys yra sveikos, specialių poreikių neturi, šiuo metu būrelių nelanko. Vyriausioji lankė šokius ir anglų kalbą, tačiau ieškovė neišgali sumokėti už šias mergaitės veiklas. Emilijai dar reikia sauskelnių. Atsakovas M. F. kelis kartus (tris–keturis) yra sumokėjęs už mažamečių dukterų darželio lankymą, veždavo mergaites į darželį ir parveždavo iš jo, yra kartą pirkęs vaistų. Šiuo metu į darželį vežti nebereikia. Iš tiesų mergaitės atostogavo su atsakovu 2018 m.: viena (Emilija) – virš dviejų mėnesių, kita (Danielė) – du mėnesius. 2017 m. mergaitės su atsakovu neatostogavo. Atsakovas mergaites išlaiko tik duodamas valgyti tuo metu, kai jos pas jį būna. Mėsos mergaitėms atsakovas neduoda, nes yra vegetaras, todėl maitina košėmis ir bulvėmis. Jokių dovanų atsakovas mergaitėms neperka.
Teismo posėdžio metu ieškovė V. J. ne kartą buvo klausta, kiek kiekvieną mėnesį išleidžia pinigų abiejų šalių mažamečių dukterų poreikiams patenkinti. Ieškovė painiojosi, į jos atstovės klausimus ieškovė atsakydavo, kad palaiko ieškinyje nurodytus mergaičių poreikių patenkinimo skaičiavimus, t. y. dukterims išleidžia pinigų tiek, kiek nurodyta ieškinyje, o į teismo klausimus ieškovė atsakydavo, kad mergaitėms iš viso išleidžia 200,00 Eur, po 100,00 Eur kiekvienai. Paklausta, dėl kokios priežasties, esant abiejų tėvų pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškovė visos šios pinigų sumos, kurią išleidžia mergaitėms išlaikyti, prašo priteisti iš atsakovo M. F., ieškovė V. J. atsakė, jog dėl to, kad mergaitėms reikia daugiau, jos auga, nori daugiau ir skaniau valgyti, važiuoti į ekskursijas, pramogauti, nuolat reikia pirkti rūbus ir avalynę, kurią labai greitai išauga.
Atsakovas M. F. teismo posėdžio metu ieškovės V. J. jam pareikštus reikalavimus įvardijo visišku nesusipratimu, nes iš esmės nėra jokių problemų: nei dėl mažamečių dukterų gyvenamosios vietos, nei dėl jo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant, nei dėl išlaikymo dukterims teikimo, ir nėra net minimalios tikimybės, kad ateityje dėl to gali kilti kokių problemų. Teismui patenkinus ieškovės V. J. reikalavimus, iš esmės pablogėtų mažamečių dukterų padėtis.
Atsiliepimas
Atsakovas M. F. teigė, kad mergaitės iš esmės gyvena kartu su motina V. J., tačiau nuolat būna ir jo namuose – ateina kada tik nori po darželio ir mokyklos, o savaitgaliais, švenčių dienomis lieka nakvoti, taip pat ir per atostogas – būna nuolat, nepertraukiamai – gyvena pas jį. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra visiškas absurdas, nereikalinga, kam reikia reglamentuoti tai, kas natūraliai klostosi: mergaitės būna pas jį – atsakovą – ir jis su jomis bendrauta tada, kad norisi joms ir jam. Tvarkos nustatymas – tai kažkoks bandymas juos visus įsprausti į rėmus, varžyti laisvę. Su vaikais bendraujama pagal vidinį poreikį, norą, galimybes ir reikalą, jei kuris iš tėvų turi kur išvykti. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo taip pat yra visiškas absurdas, kadangi jis visada dukterimis rūpinosi ir rūpinasi. Mergaitėms nieko netrūksta: yra aprengtos ir pavalgiusios, gauna skanumynų, pramogauja. Tuo metu, kai mergaitės būna pas jį, jis jas išlaiko: maitina tik ekologiškais produktais (vaisai, daržovės, sūriai, kruopos perkama tik iš vietinių ūkininkų arba paties auginama, net ir arbata), taip pat duoda šokolado (šveicariško, būna pasirūpinęs, perka per akcijas), o ne nesveikų guminukų ar saldainių. Perka mergaitėms dovanas, ne kartą yra mokėjęs už mergaičių darželį, maždaug 80,00 proc., veždavo ir parveždavo jas iš darželio. Jo – atsakovo – tėvai kartais mergaitėms perduoda žaislų, rūbų ir batų. Paklaustas, ar pinigais teikia išlaikymą dukterims, atsakovas M. F. atsakė, kad ne, nes nepasitiki ieškove V. J., kadangi ji yra išlaidi, prisiperka nesveikų ir nereikalingų dalykų (perka šlapią dešrą, guminukus, traškučius), o ir vaikams skirtus pinigus gali išleisti savo reikmėms. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad mergaitės gauną nemokamą maitinimą darželyje ir mokykloje, o po darželio ir mokyklos ateina pas jį, kur ir pavalgo. Be to, ieškovė V. J. gauna valstybės skiriamus pinigus vaikams ir Europos Sąjungos paramą maistu. Mergaitėms susirgus, teko ir jam pirkti vaistų. Jaunesnei dukteriai reikia sauskelnių, bet tik nakčiai ir tai ne visada. Yra nusipirkęs, esant reikalui naudoja.
Paklaustas, teismo posėdžio metu atsakovas M. F. paaiškino, kad yra sveikas ir darbingas, tačiau šiuo metu nedirba, pragyvena iš atsitiktinių darbų, užsakymų, iš esmės yra verslininkas. Jis užsiima sudėtingais elektronikos dalykais, skirtais apsaugai, tačiau jie nėra brangūs. Šiuo metu jo mėnesinės pajamos yra keli šimtai eurų. Kiek, atsakovas taip ir nenurodė. Vasarą dirbdavo pagal verslo liudijimą/ patentą – Palangoje vaikų pramogai nuomodavo elektrinius automobiliukus. Tuo metu jo mėnesinės pajamos būdavo apie 1000,00–1500,00 Eur, tačiau pragyvenimas vasarą Palangoje yra labai brangus. Būdamas Palangoje, pasiimdavo ir mažametes dukteris atostogų – šią vasarą – 2018 m. Mergaitės su juo – atsakovu – buvo visą vasarą, o 2017 m. su mergaitėmis prie jūros atostogavo apie porą savaičių, tada jis nedirbo, tik pramogavo su vaikais. Atsakovas M. F. nurodė, jog gyvena jam priklausančiame name, turi automobilį, tačiau kito asmens vardu, kadangi turi labai daug skolų, apie 24000,00 Eur. Prisiteisus išlaikymą dukterims, ieškovė V. J. iš jo nieko negaus ir neišsiieškos – taip tik pablogins mergaičių gyvenimą. Be to, kaip jam – atsakovui – reikės jaustis – priteisus išlaikymą iš jo pinigais, jis nebegalės mergaitėms nieko duoti, nupirkti, lieps eiti pavalgyti pas motiną – ieškovę. Kas mėnesį jis – atsakovas – skoloms grąžinti skiria apie 150,00 Eur, priešingu atveju netektų namo, sau skiria apie porą šimtų eurų, mergaitėms, abiems – vidutiniškais 150,00–200,00 Eur. Dar kartą paklaustas, atsakovas M. F. atsakė, kad vidutinės jo mėnesinės pajamos yra ne mažiau kaip 500,00 Eur (paskaičiuota sudėjus visų metų jo gaunamas pajamas). Gyvenamojo būsto išlaikymui skiria 300,00 Eur per metus (šildymas ir elektra), šuniui – 5,00 Eur per mėnesį. Gyvena vienas, tačiau turi dar dvi dukterys ir anūkę. Abi dukterys nepilnametės. Išlaikymas joms iš jo nėra priteistas, išlaikymą teikia pagal susitarimą.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. pateikė išvadą: šalių mažamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatyti kartu su ieškove V. J., taip pat nustatytina ieškovės siūloma atsakovo M. F. bendravimo su mergaitėmis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarka, kadangi šiuo metu tai labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir įneštų aiškumo. Mergaitės su motina sieja stiprus emocinis ryšys. Ieškovė stengiasi tinkamai atlikti motinos pareigas. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra gana detali ir aiški, realiai įgyvendinama. Iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymas jų nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, nors šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau išgyvena iš atsitiktinių darbų/ užsakymų, nuolat gauna pajamų, kurios iš esmės yra didesnės už visas ieškovės šeimos gaunamas pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė V. J. ir atsakovas M. F. yra (duomenys neskelbtini) gimusios D. F. ir (duomenys neskelbtini) gimusios E. F. tėvai, kurie skyrium gyvena nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Pažymėtina, kad visi ginčai, susiję su vaikais, sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad mažametės šalių dukterys D. F. ir E. F. gyvena kartu su motina – ieškove V. J. – joms žinomoje ir saugioje aplinkoje. Duomenų apie ieškovės V. J. netinkamą motinos pareigų atlikimą ar piktnaudžiavimą motinos valdžia, apie grėsmę šalių nepilnamečių dukterų gyvybei, sveikatai ar raidai, nėra. Mergaičių tėvas – atsakovas – M. F. kartu negyvena, tačiau mergaitės nuolat bendrauja su šalia, per kelis namus, gyvenančiu tėvu: darbo dienomis po darželio/ mokyklos, kai tik jos nori, maždaug nuo 15.00 val. iki 20.00 val., taip pat savaitgaliais – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Įprastai – maždaug dvi–tris darbo dienas per savaitę ir du–tris savaitgalius per mėnesį, taip pat vasaros atostogų metu – maždaug vieną–du mėnesius.
Iš esmės nesutarimų dėl mergaičių nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su motina nėra, taip pat nėra ir nesutarimų dėl to, kad tėvas gali bendrauti ir dalyvauti mergaičių auklėjime, ką patvirtina šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos aplinkybės.
Atsakovą M. F. apkritai piktina teismo kišimasis į jo ir jo mažamečių dukterų gyvenimą. Tačiau pažymėtina, kad ne teismo iniciatyva sprendžiami šie klausimai, o ieškovė V. J. kreipėsi į teismą dėl mergaičių gyvenamosios vietos ir dėl atsakovo – tėvo – M. F. bendravimo su mergaitėmis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarkos nustatymo, kas nagrinėjamu atveju rodo, jog vis tik tarp šalių yra trintis, nesutarimų, kas ir atsiskleidė šios bylos nagrinėjimo teisme metu: šalys visiškai skirtingai supranta nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, turi kategoriškas ir visiškai skirtingas gyvenimo būdo nuostatas ir vertybes.
Atsižvelgęs į tai, taip pat į visas aukščiau nurodytas bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, į ieškovės V. J. ir atsakovo M. F. argumentus bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl šalių mažamečių dukterų gyvenamosios vietos ir dėl atsakovo bendravimo su mažametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarkos nustatymo yra tenkintini. Ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarka yra aiški, realiai įgyvendinama, šiuo metu labiausiai atitinka šalių dukterų amžių ir raidą, jų interesus, taip pat nepažeidžia abiejų tėvų lygiateisiškumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su nepilnamečiais vaikais.
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.192, 3.194 ir 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydį ir formą, taip pat jų pakeitimą ir kitą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 ir 3.196 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinus vaiko vystymosi sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Galima manyti, jog minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimą šiuo metu atitinka 1 bazinė socialinė išmoka (BSI) – 38,00 Eur (Pagal 2006 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą Nr. X-963 nuo 2007 m. sausio 1 d. minimalus gyvenimo lygis (MGL) – 130,00 Lt. Pagal 2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą Nr. X-1710 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. MGL yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai (BSI), kurios dydis prilyginamas tą dieną galiojusiam minimaliojo gyvenimo lygio dydžiui. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2009 m. sausio 1 d. BSI – 130,00 Lt, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BSI – 38,00 Eur), – tačiau tai yra socialinės paramos skurstantiems kriterijus, su kuriuo sietina tik asmens teisė į socialinę paramą ir socialinių pašalpų dydis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2018 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatyme atsirado nauja sąvoka – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, kas šiuo metu yra 238,00 Eur, tačiau jis taip taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti (https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=25318&p_k=1&p_t=253462; 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas;)
Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Kurį laiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesinę algą (MMA) – 400,00 Eur (Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. MMA – 1000,00 Lt; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. MMA – 1035,00 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA – 380,00 Eur; pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2018 m. sausio 1 d. MMA – 400,00 Eur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-3-469/ 2006 ir kitos), – tačiau šiuo metu akcentuojama, jog vaikui priteistino išlaikymo dydis nesietinas su kokiu nors konkrečiu dydžiu ir turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei tėvų galimybėms, o pusiausvyrą tarp šių kriterijų padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/ 2013 ir kitos). Nors minimalus darbo užmokestis ir nėra lemiantis kriterijus, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau, vertinant vaiko poreikius, į jį tikslinga atsižvelgti, nes minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas taip pat turi atsižvelgti į bendrus šeimos teisinių santykių reglamentavimo principus, bendras tėvų ir vaikų teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir panašiai Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-569/ 2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis Nr. 3K-3-37/ 2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/ 2010). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-596/ 2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/ 2010).
Tais atvejais, kai tėvai turi pareigą rūpintis keliais vaikais, iš kurių vieni kartu negyvena, o kiti auginami šeimoje ir kartu su vienu iš tėvų gyvena, tai šis tėvas (motina) turi įgyvendinti pareigą išlaikyti visus vaikus derinant vaikų interesus ir siekiant, kad išlaikymo sąlygos, kiek pagal aplinkybes galima, vaikams būtų sudarytos panašios. Vis dėlto šis vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-331/ 2009, 2010 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-419/ 2010 ir kitos).
Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-7-24/ 2013).
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. J. prašo teismo priteisti iš atsakovo M. F. išlaikymą jų nepilnametėms dukterims D. F. ir E. F. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienai nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienos iš jų pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pažymėtina, į teismą dėl išlaikymo priteisimo mažametėms dukterims ieškovė kreipėsi 2018 m. vasario 12 d. – pareiškimu atsakovui dėl teismo įsakymo išdavimo, kas nagrinėjamu atveju ir laikytina ta riba, nuo kada skaičiuotinas šalių nepilnametėms dukterims iš tėvo prašomas priteisti išlaikymas.
Šalys iš esmės nesutaria dėl atsakovo M. F. teiktino išlaikymo formos ir dydžio.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad vis tik atsakovas M. F. ne tik bendrauja su šalių mažametėmis dukterimis ir dalyvauja jų auklėjime, tačiau ir prisideda prie jų išlaikymo, tačiau ne taip, kaip pageidauja ieškovė V. J..
Atsakovas ieškovei pinigų mergaitėms išlaikyti neduoda, tačiau mergaites pamaitina, kai tik jos pas jį apsilanko darbo dienomis po darželio ir mokyklos (dvi–trys darbo dienos per savaitę), svečiuojasi savaitgaliais (du–trys savaitgaliai per mėnesį) ir kartu su juo atostogauja vasarą (maždaug porą mėnesių), pasirūpina sauskelnėmis jaunesnei mergaitei, kartais nuperka vaistų mergaitėms. Be to, atsakovas veždavo mergaites į darželį ir parveždavo iš jo, yra sumokėjęs ne mažą dalį darželio mokesčio, kas taip pat laikytina išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimu.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus šalių – ieškovės V. J. ir atsakovo M. F. – paaiškinimus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių dukterų lytį (mergaitės), amžių (šešerių ir penkerių metų), kuriam būdingas spartus vaiko augimas, užimtumą (viena lanko parengiamąją klasę, kita – darželį) ir sveikatos būklę (neturi negalios, konstatuotų specialių poreikių, tačiau jaunesnioji iki šiol kartais naktimis šlapinasi į lovą) ir poreikius (būstas, maistas, apranga, vaistai, higienos priemonės, ugdymas ir laisvalaikis), taip pat ir ekonominę šalies padėtį ir pragyvenimo lygį šalyje, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo jų mažametėms dukterims teiktino išlaikymo forma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) ir dydis (po 100,00 Eur kiekvienai) yra visiškai pagrįsti, labiausiai atitinka šalių mažamečių dukterų interesus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus:
- bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė V. J. nebuvo nuosekli ir ne kartą klausta, kiek kiekvieną mėnesį išleidžia pinigų abiejų šalių mažamečių dukterų poreikiams patenkinti, painiojosi: tai po 200,00 Eur kiekvienai, tai po 200,00 Eur abiems, todėl teismas nagrinėjamu atveju atsižvelgęs į ieškovės V. J. šeimos sudėtį (ieškovė, jos sutuoktinis ir trys mažametės dukterys), jos šeimos mėnesines pajamas (maždaug 600,00–800,00 Eur) ir išlaidas (būsto išlaikymas, paskolos už būstą grąžinimas (200,00 Eur), maistas dviem suaugusiems ir trim mažamečiams asmenims, rūbai, avalynė, higienos prekės ir vaistai), daro išvadą, kad abiem šalių mažametėms dukterims ieškovė kas mėnesį išlaidžia maždaug 100,00–150,00 Eur;
- nors ieškovė V. J. yra jauna, sveika ir darbinga, tačiau šiuo metu nedirba ir neturi realių galimybių dirbti, kadangi prižiūri 2017 m. rugpjūtį gimusią dukterį ir rūpinasi dviem šalių mažametėmis dukterimis. Ieškovės šeima yra socialiai remtina, didžioji jos šeimos pajamų dalis – vaiko priežiūros ir vaikams skirtos išmokos bei socialinė pašalpa. Ieškovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių;
- nors atsakovas M. F. niekur nedirba, turi antstolių areštuotą 0,0919 ha megėjų sodo žemės sklypą Kaišiadoryse ir daugybę skolų, ką patvirtina Antstolių informacinės sistemos registro išrašas, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad turi ir jam priklausantį namą, kuriame gyvena, tačiau šis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra registruotas. Be to, atsakovas nurodė, kad turi kito vardu registruotą automobilį, verčiasi atsitiktiniais darbais ir užsakymais. Jo vidutinės mėnesinės pajamos yra ne mažiau kaip 500,00 Eur.
Atsakovas M. F. yra vidutinio amžiaus, sveikas ir darbingas, šeimos nesukūręs, turi dar dvi nepilnametes dukteris, gyvena vienas. Atsakovo teigimu, jis teikia išlaikymą ir vyriausioms nepilnametėms dukterims bei vienos iš jų dukteriai. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad, siekdamas išvengti priverstinio išieškojimo nukreipimo į jam priklausantį turtą, atsakovas M. F. iš esmės nėra linkęs atkleisti tikrųjų savo pajamų ir turtinės padėties. Visos šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu atsakovo M. F. turtinė padėtis yra žymiai geresnė negu ieškovės V. J., jis gali prisidėti daugiau prie mažamečių dukterų išlaikymo nei ieškovė ir yra pajėgus teikti jų mažametėms dukterims ieškovės prašomą išlaikymą – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienai.
Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš atsakovo M. F. priteistinas išlaikymas nepilnametėms dukterims D. F. ir E. F. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 12 d.) iki dukterų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo nepilnametėms dukterims lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė V. J. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė V. J. prašo teismo priteisti iš atsakovo M. F. išlaikymo mažametėms dukterims įsiskolinimą – po 900,00 Eur kiekvienai dukteriai (100,00 Eur × 9 mėn., skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gegužės 18 d., ieškinio pateikimo teismui dienos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas jau yra pasisakęs dėl iš atsakovo M. F. priteistino išlaikymo nepilnametėms dukterims kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis momento – nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. vasario 12 d., – nes būtent tada ieškovė pareiškimu atsakovui dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametėms dukterims priteisimo ir iškėlė šią civilinę bylą.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovės V. J. ir atsakovo M. F. paaiškinimus ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, kad vis tik atsakovas M. F. nuo pat šalių gyvenimo skyrium prisidėdavo ir prisideda prie mažamečių dukterų išlaikymo – mergaites pamaitina, kai tik jos pas jį apsilanko darbo dienomis po darželio ir mokyklos (dvi–trys darbo dienos per savaitę), svečiuojasi savaitgaliais (du–trys savaitgaliai per mėnesį) ir kartu su juo atostogauja vasarą (maždaug porą mėnesių); pasirūpina sauskelnėmis jaunesnei mergaitei; kartais nuperka vaistų mergaitėms; nuveždavo mergaites į darželį ir parveždavo iš jo, ir yra sumokėjęs ne mažą dalį darželio mokesčio, teismas daro išvadą, kad ieškovės V. J. reikalavimas priteisti iš M. F. išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimą atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismas net gali iš dalies atleisti asmenį, iš kurio priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, atsižvelgiant į tokio asmens turtinę padėtį ar kitas aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 7 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio nustatytas taisykles.
Nagrinėjamu atveju ieškovė V. J. šioje byloje 100,00 proc. atleista nuo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat ir nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė V. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis pareiškė ieškinį su aštuoniais reikalavimais.
Nagrinėjamu atveju, jei ieškovė V. J. nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimus nustatyti dviejų mažamečių dukterų gyvenamąją vietą ji turėtų mokėti 150,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur x 2) x 75,00 proc.)); už reikalavimus nustatyti tėvo bendravimo su dviem mažametėmis dukterimis ir dalyvavimo jas auklėjant tvarką ji taip pat turėtų mokėti 150,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur x 2) x 75,00 proc.)); už reikalavimus priteisti dviem dukterims išlaikymą ji turėtų mokėti 54,00 Eur žyminio mokesčio ((100,00 Eur x 2) x 12 mėn.) x 3,00 proc.) x 75,00 proc.)); už reikalavimus priteisti dviem dukterims išlaikymo įsiskolinimą ji turėtų mokėti 41,00 Eur žyminio mokesčio (900,00 Eur x 2) x 3,00 proc.) x 75,00 proc.)), t. y. nagrinėjamu atveju iš viso mokėtinas 395,00 Eur dydžio žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovei V. J. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 327,06 Eur.
Šios bylos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, – 9,61 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnis).
Kadangi ieškovės V. J. reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y šeši iš aštuonių (75,00 proc.; ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti), iš atsakovo M. F. valstybei priteistini 75,00 proc. mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 296,00 Eur, taip pat 75,00 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 245,00 Eur, ir 75,00 proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, t. y. 7,00 Eur.
Įvertinęs atsakovo M. F. elgesį šios bylos nagrinėjimo teisme metu: atsakovas nebendradarbiavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėtį, bandė manipuliuoti ieškove ir siekė priversti ją atsiimti ieškinį, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo įstatyme nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Būtent dėl atsakovo elgesio ir susidarė tokios didelės valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Dėl šių priežasčių iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos ir atsakovas neatleistinas nuo jų sumokėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. V. J. ieškinį iš dalies tenkinti.
II. Nustatyti nepilnamečių D. F., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. F., gimusios. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
III. Nustatyti M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnametėmis dukterimis D. F., gimusia (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. F., gimusia (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bei dalyvavimo jas auklėjant tvarką:
1. Tėvas su nepilnametėmis dukterimis bendrauja kiekvieno mėnesio I-ą ir III-ą savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val., visą šeštadienį ir sekmadienį, nepertraukiamai, iki sekmadienio 18.00 val., paimant abi nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir nustatytu laiku grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą;
2. Tėvas turi teisę netrukdomai kasdien bendrauti su nepilnametėmis dukterimis visomis ryšio priemonėmis;
3. Tėvas su nepilnametėmis dukterimis šventinėmis nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka:
3.1. Poriniais kalendoriniais metais (2018 m., 2020 m. ir t. t.) – sausio 1-ąją (įskaitant Naujųjų metų šventės išvakares – gruodžio 31-ąją) ir 1-ą šv. Velykų dieną, paimdamas nepilnametes dukteris iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18.00 val.;
3.2. Neporiniais kalendoriniais metais (2017 m., 2019 m., 2021 m. ir t. t.) – birželio 24-ą (Joninės), lapkričio 1-ą (Visų Šventųjų diena), gruodžio 24-ą (šv. Kūčios) ir 1-ą šv. Kalėdų dieną, paimdamas nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas jas į jų gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną iki 18.00 val.;
3.3 Tėvas kartu su nepilnametėmis dukterimis kasmet švenčia Tėvo dieną (1-ąjį birželio sekmadienį). Jei Tėvo diena nepatenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais, tokiu atveju tėvas paima nepilnametes dukteris iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžina jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.;
3.4. Motina kartu su nepilnametėmis dukterimis kasmet švenčia Motinos dieną (1-ąjį gegužės sekmadienį). Jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kuomet tėvas bendrauja su vaikais, tuomet tėvas nepilnametes dukteris grąžina į jų gyvenamąją vietą Motinos dieną iki 11.00 val.;
3.5. Tėvas kartu su nepilnametėmis dukterimis švenčia vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais (2016 m., 2018 m., 2020 m. ir t. t.). Jei nepilnamečių dukterų gimtadieniai poriniais kalendoriniais metais yra darbo dienos, nepilnametės dukterys paimamos iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 16.00 val. ir grąžinamos į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. Jei nepilnamečių dukterų gimtadieniai yra poilsio arba šventinė nedarbo diena, tačiau ji netenka savaitgaliui, kuomet dukterys bendrauja su tėvu, nepilnametės dukterys paimamos iš jų gyvenamosios vietos iki 10.00 val. ir grąžinamos iki 18.00 val.;
3.6. Apie ketinimą bendrauti su nepilnametėmis dukterimis kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju tėvas privalo informuoti dukterų motiną V. J. trumpąją SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš nepilnamečių dukterų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21.00 val.;
3.7. Motinai negavus trumposios SMS žinutės arba gavus trumpąją SMS žinutę, bet tėvui neatvykus pasiimti nepilnamečių dukterų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad tėvas atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta trumpąja SMS žinutė arba buvo gauta trumpoji SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti dukterų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti nepilnamečių dukterų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus nepilnamečių dukterų ligos atvejus;
3.8. Tėvas turi teisę, esant sutarimui su motina, su nepilnametėmis dukterimis bendrauti ir kitokia, šalių sutarta, tvarka. Tačiau ir šiuo atveju, net jei šalys susitaria dėl tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis kitu laiku ir kitokia tvarka, išlieka tėvui pareiga pranešti trumpąja SMS žinute motinai apie ketinimą bendrauti su nepilnametėmis dukterimis vieną dieną iki numatomo bendravimo laiko.
IV. Priteisti iš M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai D. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 12 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukters motiną – V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
V. Priteisti iš M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai E. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. vasario 12 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant dukters motiną – V. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
VI. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
VII. V. J. reikalavimus priteisti iš M. F. išlaikymo nepilnametėms dukterims įsiskolinimą atmesti.
VIII. Priteisti iš M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 296,00 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 7,00 Eur (septynis eurus 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.