- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- I-3631-426/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03466-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja R. M., dalyvaujant atsakovės įgaliotos institucijos atstovui Aigerdui Skroliui, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. A. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2013-08-01 iki 2013-10-01 buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Kiekvienas etapavimas prilygo kankinimui, pasityčiojimui, garbės ir orumo pažeminimui. Konvojaus pareigūnai žemindavo, tyčiojosi, nuolat demonstruodavo kovinius ginklus. Atlikdami asmens bei daiktų apžiūras, tyčiodavosi tiek iš asmens, tiek iš jo daiktų. Automobilio patalpoje, kurios plotas buvo 2 m². veždavo po 7 asmenis su asmeniniais daiktais. Žiemą būdavo šalta, dėl vietos trūkumo tirpdavo kojos. Dėl oro trūkumo pasidarydavo silpna. Etapavimo automobilių viduje blogas kvapas, nešvaru. Dėl tokių sąlygų patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6-8). Nurodo, kad Tarnyba konvojuoja specialiais automobiliais, autobusais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai.
Pažymi, kad asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą, nėra. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus specialistai teigiamai įvertino esamą specialiosios paskirties transporto būklę.
Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 p., Tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režimo, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius, šią aplinkybę pažymint konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nenustato konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo.
Paaiškina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 p. ,,Konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“.
Nurodo, kad sveikatos priežiūros specialistai, vykdydami Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti, planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus.
Pareiškėjas, manydamas, kad jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti konvojaus viršininkui skundą žodžiu arba raštu. Tarnyba duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu neturi. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos galimai neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl S. A. teisės į neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Tarnybos veiksmų jį konvojuojant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimą.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Viešojo saugumo tarnybos nuostatų (toliau – Viešojo saugumo tarnybos nuostatai) 6.3 punktu sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuotas Konvojavimo taisyklėse.
Apibendrinant Viešojo saugumo tarnybos nuostatuose ir Konvojavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, darytina išvada, kad Tarnyba specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Taip pat pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pareiškėjas skunde teigia, kad automobilių patalpose, kurių plotas apie 2 m², buvo vežama po 7 asmenis su jų asmeniniais daiktais. Dėl nefunkcionuojančios šildymo ir vėdinimo sistemų žiemą būdavo šalta, vasarą – karšta, dėl vietos trūkumo skaudėjo kojos, dėl oro trūkumo pasidarydavo silpna.
Tarnyba 2015-10-27 raštu Nr. 47SD-1664 (b. l. 10) informavo teismą, kad neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą nuo 2013-08-01 iki 2013-10-01. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba pareiškėją būtų konvojavusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais.
Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti padariniai, t. y. žala atsirado dėl Tarnybos veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendė:
pareiškėjo S. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.