- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-63-227/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Edmundas Jaras, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- SIA „Montažnieks D“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Virunija“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 63 – 227 / 2007
Nijolė Danguolė Smetonienė Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui SIA „Montažnieks D“, trečiajam asmeniui UAB „Virunija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. R. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2005-06-27 pasirašytą laidavimo sutartį Nr. 05/070-1 tarp A. R. ir atsakovo SIA „Montažnieks D“. Prašymą argumentavo tuo, kad ji buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės, esant nenaudingoms ieškovui sąlygoms, t. y. jam nesuprantant sutarties priedo Nr. 05/070-1 kalbos, kuris pasirašytas anglų kalba, ir nežinant kas jame numatyta, o atsakovui paaiškinus, kad tai privalomas pasirašomos sutarties priedas. Dėl susidariusios padėties nebebuvo laiko daryti sutarties ir priedo vertimo į lietuvių ar rusų kalbą. Dėl to, manydamas, jog pasirašomas priedas prie atsakovo ir trečiojo asmens sudaromos sutarties Nr. 05/070, pasirašė laidavimo sutartį. Be to, sutartis pavadinta garantijos sutartimi, kas rodo, jog ir sutartyje vartojami terminai yra klaidinantys. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05/070 turinys su juo taip pat nederintas ir pasirašytas anglų kalba. Nurodė, jog taikoma valstybės teisė, su kuria prievolė labiausiai susijusi, t. y. Lietuvos Respublikos teisė, kadangi taikoma verslo vietos valstybės teisė.
2006 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, jog civilinė byla 2-4136-252/2006 Panevėžio miesto apylinkės teisme iškelta pažeidus bylos teismingumo taisykles, o būtent – iš laidavimo sutarties 8.2 punkto matyti, kad visi nesutarimai sprendžiami šalių derybomis, o neišsprendus ginčo derybų keliu, jis sprendžiamas pagal Latvijos įstatymus Rygos teismuose. Todėl ieškovas turi teisę kreiptis į Latvijos Respublikos teismą pagal atsakovo, juridinio asmens, buveinę. Be to nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 55 str. bylos teismingumo taisyklių pažeidimas yra pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą. Teismas taip pat vadovavosi 2000 m. gruodžio 22 d. EB tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 23 str.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu. Nurodo, kad pasirašyta laidavimo sutartis suklydus dėl sandorio esmės, dėl atsakovo apgaulės, kai atsakovas apie tai žinojo ir savanaudiškai tuo pasinaudojo, todėl ji neteisėta. Kreipimasis į Latvijos Respublikos teismą būtų nelogiškas, nes tai būtų vadovavimasis sutartimi, kuri pripažintina negaliojančia, o jis būtent ir prašo pripažinti visą laidavimo sutartį negaliojančia. Be to, pagal CPK 788 str. 1, 2 d. jis nėra pateikęs prašymo dėl ginčo nagrinėjimo ne Lietuvos teismuose, todėl jam neturėtų būti atimta galimybė apginti pažeistas teises ir interesus Lietuvos Respublikos teismuose. Nors byla galėtų būti keliama pagal atsakovo buveinės vietą, tačiau šiuo atveju jis turi pasirinkimo teisę ir todėl kreipiasi į savo gyvenamosios vietos teismą (CPK 787 str. 1 d. 3 p.). Taip pat nurodo, kad specialioji jurisdikcija numatyta ir 2000 m. gruodžio 22 d. EB Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas SIA „Montažnieks D“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad civilinė byla susijusi su Latvija, t. y. valstybe, su kuria Lietuva yra pasirašiusi teisinės pagalbos ir teisinių santykių sutartį, todėl tarptautinio civilinio proceso klausimai turi būti sprendžiami pagal ją, o ne pagal CPK, o sutartis taikoma tiek, kiek teismingumo klausimo nereglamentuoja ES teisė. Byla turi būti nagrinėjama išimtinai Latvijos teismuose, kadangi ginčijama sutartis nebuvo teismo pripažinta negaliojančia, nepaisant to, kad ieškovas ginčija visą laidavimo sutartį, tame tarpe ir sąlygą dėl jurisdikcijos. Mano, jog ieškovas neprarado galimybės apginti pažeistas teises ir interesus, o turi teisę pareikšti ieškinį juridiniam asmeniui SIA „Montažnieks D“ pagal juridinio asmens buveinę ir ginti savo interesus Latvijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Ieškovo atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti teismo nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas A. R. pareiškė ieškinį atsakovui SIA „Montažnieks D“, veikiančiam Latvijos Respublikoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamuoju atveju, nustatant civilinės bylos teismingumą, taikytinas ne tik CPK, bet ir konkrečiai tarp šalių, t. y. kreditoriaus SIA „Montažnieks D“ ir laiduotojo A. R. 2005-06-27, sudaryta laidavimo sutartis Nr. 05/070-1, trišalė Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. taip pat ir Europos sąjungos teisės aktai bei 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo nuostatos. Kaip nurodė Panevėžio miesto apylinkės teismas, pagal Reglamento 23 str. „jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitariusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitariusios kitaip.“ Būtent šiuo atveju iš laidavimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, 8.2 punkto matyti, jog visi nesutarimai sprendžiami šalių derybomis, o neišsprendus ginčo derybų keliu, jis sprendžiamas pagal Latvijos įstatymus Rygos teismuose.
Pagal Reglamento 2 straipsnį, įtvirtinantį bendrąjį teismingumo principą, bylos teismingos atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismui. Teismas, nustatydamas šalies nuolatinę gyvenamąją vietą, taiko savo vidaus teisę (Reglamento 59 str. l d.). Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas teismui pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Atsakovas nėra registruotas Lietuvos juridinių asmenų registre ir jo buveinė nėra Lietuvoje (CK 2.63 str., 2.66 str.), todėl A. R. ieškinys atsakovui Latvijos Respublikoje veikiančiai įmonei SIA „Montažnieks D“ nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė specialios jurisdikcijos (Reglamento 2–7 skirsniai, CPK 787 str. l d. 3 p.) taikymo galimybės. Kolegijos nuomone, nepagrįstas ieškovo teiginys, kad neesant galimybės bylos nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose jam atimama galimybė apginti pažeistas teises ir interesus apskritai, kadangi ieškovas A. R. turi teisę pareikšti ieškinį juridiniam asmeniui SIA „Montažnieks D“ pagal juridinio asmens buveinę ir ginti savo interesus Latvijos Respublikos teismuose.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl A. R. ieškinio palikimo nenagrinėtu yra pagrįsta ir atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo ją naikinti. Aptartais motyvais atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.