- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- 1S-25-651/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48808-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S. (R. S.) skundą dėl Plungės apylinkės teismas Palangos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. S. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 5 d.
2. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius teikimu siūlo nuteistajam R. S. papildomai paskirti papildomas pareigas, tai yra dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 5 mėn. laikotarpį.
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi teikimą tenkino. Nuteistajam R. S. paskyrė papildomą pareigą - įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojimą įvykdant per 5 (penkių) mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
4. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti teikimą. Nurodo, kad jam nebuvo išaiškinta, kad jis, būdamas Latvijos Respublikos pilietis ir turintis teisę vairuoti, negali vairuoti Lietuvos Respublikoje. Mano, kad probacijos tarnyba neturi jokios teisės pratęsti jam dviem mėnesiams teismo nustatytą terminą ir su tokiu įpareigojimo termino pratęsimu kategoriškai nesutinka. Nurodo, kad probacijos programos apribojimus vykdo nepriekaištingai: nevartoja alkoholio, kitų svaiginančių priemonių, dirba.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Ginčas yra dėl papildomos pareigos – įpareigojimo dalyvauti elgesio pataisos programoje paskyrimo. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtu įpareigojimu ir nurodo, kad jis visus probacijos programoje nustatytus apribojimus vykdo nepriekaištingai ir probacijos tarnyba neturėjo jokios teisės paskirti jam papildomą įpareigojimą.
6. Aukštesniosios instancijos teismas, įvertinęs asmens bylos duomenis, probacijos teikimo ir skundžiamos teismo nutarties motyvus, sutinka su apylinkės teismu, jog šiuo atveju probuojamajam buvo pagrindas paskirti papildomą įpareigojimą.
7. Nustatyta, kad nuteistasis R. S. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant R. S. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padėti dirbti, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
8. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau Probacijos įstatymas). Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Tačiau, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Taigi Probacijos įstatymas numato galimybę probuojamajam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyse numatytų pareigų, kurios sugriežtintų nuteistojo atsakomybę, bausmės atlikimo sąlygas, tačiau suteiktų dar vieną galimybę nuteistajam savo elgesiu įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
8.1. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad Probacijos tarnyba neskiria papildomo įpareigojimo, ji, vadovaudamasi Probacijos įstatymo 29 straipsnio nuostata, turi teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus.
9. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius, įvertinęs probuojamojo elgesį, nutarė kreiptis į teismą ir siūlyti nuteistajam paskirti papildomą įpareigojimą, nes jis padarė administracinius nusižengimus. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d., įvertinęs teikimą bei duomenis esančius asmens byloje, nutarė paskirti R. S. papildomą įpareigojimą.
10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. S. 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo supažindintas su probacijos, bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis. Įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonių ar probacijos sąlygų nevykdymą ir teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą, teisės pažeidimų padarymą (asmens byla, b. l. 28). Taigi probuojamasis probacijos laikotarpiu privalėjo ne tik nepriekaištingai vykdyti jam teismo paskirtus įpareigojimus, bet ir laikytis kitų probacijos atlikimo sąlygų, t. y. nedaryti teisės pažeidimų.
11. Bylos medžiaga patvirtinta, kad probuojamasis R. S. probacijos laikotarpiu tinkamai vykdė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, tačiau padarė du administracinius nusižengimus: 2019 m. gruodžio 5 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 424 straipsnio 2 dalį ir 2019 m. gruodžio 26 d. taip pat nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Abiem atvejais nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
12. Skunde keliamas klausimas dėl jo pagrįsto nubaudimo už padarytus administracinius nusižengimus. Nurodoma, kad jam nebuvo paaiškinta, jog jis, būdamas Latvijos Respublikos pilietis ir praktiškai turėdamas teisę vairuoti, negali vairuoti transporto priemonės Lietuvos Respublikoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad R. S. nubaustas administracine tvarka ne už tai, kad būdamas Latvijos Respublikos piliečiu ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemonę vairavo Lietuvos Respublikoje, o už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti. Pats pareiškėjas savo paaiškinimuose pripažino, kad jis neturi galiojančios teisės vairuoti transporto priemones, vadinasi, administracine tvarka jis nubaustas visiškai pagrįstai (asmens byla, b. l. 62).
13. Nustatyti duomenys patvirtina, kad probuojamasis pažeidė probacijos atlikimo tvarką ir sąlygas. Nors buvo tinkamai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl galimų pasekmių už teisės pažeidimų darymą, tačiau nepaisant to, net kelis kartus per mėnesį padarė du administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Toks probuojamojo elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingu probuojamojo elgesiu ir akivaizdžiai patvirtina, kad jis nesilaiko įstatymų. Būtent tai sudarė pagrindą imtis priemonių keisti probuojamojo elgesį nustatant jam papildomą įpareigojimą – įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje. Aukštesniosios instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad tokio įpareigojimo paskyrimas leis efektyviau išlaikyti teigiamus probuojamojo elgesio pokyčius.
14. Įvertinus visų aplinkybių visumą, apygardos teismas sutinka su visais apylinkės teismo argumentais ir daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria R. S. paskirta papildoma pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per penkių mėnesių laikotarpį, yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo, todėl paliktina nepakeista, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti R. S. (R. S.) skundą ir palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.