Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarimo G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad G. A. 2012-01-02 21.30 val. Kaune, Sąjungos a./Neries krantinėje, vairavo transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas 2,6 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu sugadintas automobilis ir stulpas. Šiais savo veiksmais G. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 punktų reikalavimus.

Institucija skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, priimti naują nutarimą G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir nepagrįstai paskyrė G. A. švelnesnę, nei įstatyme numatyta, nuobaudą. Aplinkybės, jog pažeidėjas labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, prižiūri neįgalų savo šeimos narį, nėra išimtinės švelnesnės nuobaudos nei įstatyme numatyta skyrimui. G. A. turi galiojančių nuobaudų, kas yra pripažinta sunkinančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių buvimas užkerta kelią pažeidėjui skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda ATPK 30¹ str. prasme.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje G. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo padarymą, tačiau jam neteisingai paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio sankcijoje (sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas), vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmusį turto sugadinimą, padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Šioje byloje G. A. nubaustas už tai, kad būdamas neblaivus (2,6 promilės neblaivumas) atsitrenkė į gatvės stulpą. Pažeidėjas paaiškino įvykio aplinkybes, kad jis norėjo perstatyti automobilį į jam skirtą vietą ir tuomet užkliudė gatvės apšvietimo stulpą. Buvo apgadinta jo paties transporto priemonė ir stulpas. Aplinkybės, kad jis sėdo už vairo neblaivus, neneigė. Su jam inkriminuojamu pažeidimu sutinka. Ginčo dėl to nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia tik nuobaudos individualizavimo klausimą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. A. kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, atsakomybės nevengia, ir pagrįstai tai pripažino tai jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Tačiau yra nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Teismas įvertino tai, kad teisės vairuoti atėmimas pablogins ne tik jo paties, bet ir jo neįgalios motinos, kurią jis prižiūri, padėtį, ir skyrė G. A. areštą, kurio vykdymą, atsižvelgdamas į jo šeimines aplinkybes, atidėjo 6 mėnesių laikotarpiui. ATPK 338(1) straipsnyje numatytas sąlyginis administracinio arešto vykdymo atidėjimas, tad teismas šiuo aspektu įstatymo nuostatų nepažeidė. Tačiau teismas netinkamai nustatė teisės vairuoti atėmimo terminą, - tai yra, įstatyme numatytas minimalus terminas yra trys metai, o teismas pažeidėjui teisę vairuoti atėmė dviem metams.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (tuo atmetami pažeidėjo ir jo šeimos narių prašymuose išdėstyti argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo). Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad pažeidėjo motina turi antrą invalidumo grupę, dėl ko jam yra reikalinga teisė vairuoti tikslu ją nuvežti pas medikus, ir tai, kad jis yra suradęs vairuotojo darbą, nėra tos aplinkybės, remiantis kuriomis būtų galima skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. G. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai.

Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teises pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybė, kad pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina ateityje dėl jo darbo pobūdžio, nedaro įtakos nuobaudos skyrimui, kadangi jis pažeidimą padarė būdamas neblaivus, be to, iš jo ankstesnio elgesio matyti, jog piniginės nuobaudos poveikio jo elgesiui vairuojant transporto priemones nedaro. Jis yra pakartotinai nubaustas už tokios pačios rūšies teisės pažeidimą.

Taigi, visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskyrė G. A. švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, nepagrįstai sutrumpino teisės vairuoti atėmimo terminą, dėl ko skundžiamas nutarimas yra keičiamas, G. A. paskiriant teisės vairuoti atėmimą minimaliam terminui, numatytam ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje.

Institucija prašo nutarimą panaikinti, tačiau dėl to, kad yra griežtinama paskirtoji nuobauda, apylinkės teismo nutarimas ne naikinamas, o tik pakeičiamas, sugriežtinant nuobaudą - paskiriant G. A. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012m. vasario 1 d. nutarimą pakeisti, G. A. už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sugriežtinti, paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) metams.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.