- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-16
- Bylos Nr.
- 1-216-927/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07583-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- E. D.
- Civilinis atsakovas
- Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.14Kiti BK VIII skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis E. J. individualioje įmonėje vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Nemajūnų k., Lazdijų r., neteistas, administracine tvarka baustas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, o būtent jis:
2016 m. vasario 15 d. apie 09.37 val., Vilniaus r., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 5, vairuodamas automobilį ,,Mercedes B. S. 313 CD", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 114 punktų reikalavimus, t.y. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, ir važiuodamas atbuline eiga nepraleido bei partrenkė per kelią ėjusią J. B., kuriai dėl kairio žastikaulio artimojo galo lūžio (chirurginio kaklo lūžis) ir poodinės kraujosruvos dilbiuose bei dešinio dilbio odos nubrozdinimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. D. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. 1. 49) ir paaiškino, kad 2016-02-15 apie 09.30 val. iškrovęs duonos gaminius prekybos kioske, esančiame Šiltnamių g. 3, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., vairuodamas įmonei priklausantį automobilį ,,Mercedes B. S. 313 CD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, žiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį ir jokios kliūties nematė. Net apėjęs mašiną ir uždaręs galines dureles, moters nematė. Matyt moteris atėjo iš šono. Tik išgirdo kažkokį garsą ir kaip vėliau suprato, kad nepastebėjo einančios moters ir ją partrenkė. Tuomet jis priėjo prie moters ir su įvykio liudytoju ją pakėlė. Iškvietė greitąją pagalbą. Dėl šio įvykio labai gailisi. Dėl ieškinio sutinka, tik mano, kad žalą turi atlyginti draudimo kompanija, nes automobilis buvo draustas.
Byloje taikytas sutrumpintas ikiteisminis tyrimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.).
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta:
-nukentėjusiosios J. B. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32) ir civiliniu ieškiniu (b. l. 85-90), kad 2016-02-15 apie 9 val., ji išėjo iš savo namų, esančių Šiltnamių g. 2, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. ir ėjo link pašto. Perėjo į kitą gatvės pusę ir ėjo per keliuką, prie kurio stovi maisto prekių kioskas. Prie kiosko stovėjo prekybinis autobusiukas. Nurodytas autobusiukas kirto keliuką ir jai baigiant pereiti keliuką ją partrenkė. Autobusiukas kliudė jos dešinę ranką ir ji pargriuvo ant žemės, ant kairės pusės. Po įvykio ji gulėjo ant nugaros, ją pakėlė du nepažįstami vyrai ir ji nuėjo į namus. Grįžusi namo pasijuto blogai, tuomet dukra iškvietė medikus, ji buvo nuvežta į ligoninę, kur ją po apžiūros išleido į namus, ligoninėje nustatė, kad lūžo kairės rankos žastikaulis. Prašo priteisti iš draudimo kompanijos 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl amžiaus ir patirto streso bei įstatymų nežinojimo neišsaugojo jokių įrodymų, turtinei žalai pagrįsti. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad įvykio metu buvo sužalota, patyrė stresą ir stiprų skausmą. Teko ilgai vartoti skausmą malšinančius vaistus. Visą gydymo laikotarpį ir iki šiol ją kankina skausmai ir nemiga. Operacijos privalėjo atsisakyti dėl amžiaus, nes galimai neatlaikytų narkozės. Dėl sužalojimų patyrė ir kitus nepatogumus, nes ilgą laiką nešiojo įtvarą, negalėjo atlikti darbų namuose, pasidaryti valgyti, apsiprausti, apsirengti, nes judesiai buvo sukaustyti. Reabilitacija taip pat nepadėjo, judesiai liko sukaustyti. Lūžis ilgai gijo. Patirti sužalojimai jai kelia nerimą, liekamieji reiškiniai yra nepataisomi, jai sunku valdyti kairę ranką. Be to, patyrė ir psichologinę traumą: negali pasirūpinti anūkais, yra apribotas jos bedravimas su kitais asmenimis, turėjo atsisakyti įprasto laisvalaikio praleidimo būdo. Jaučia pažeminimą ir emocinę depresiją, pergyvena, kad liks ilgainiui priklausoma nuo kitų pagalbos;
-liudytojo A Z. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad 2016-02-15 apie 09.30 val. matė, kad Šiltnamių g. 5, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r., nuo kiosko, atbuline eiga į pagrindinį kelią važiavo baltos spalvos krovininis autobusiukas M. B.. Autobusiukas jam netrukdė ir jis apsižvalgęs ėjo per keliuką, kitų automobilių arti nebuvo. Jau buvo perėjęs daugiau kaip pusę keliuko, kai išgirdo duslų garsą. Pažiūrėjęs į autobusiuko pusę pamatė šalia autobusiuko galinės dalies, kairėje pusėje ant asfalto, netoli bordiūro nugriuvusią moterį. Moteris sėdėjo tarp automobilio ir bordiūro, iki bordiūro buvo apie 0,5 m atstumas. Tuomet jis ir automobilio vairuotojas priėjo prie moters, paklausė ar kas skauda, o moteris pasakė, kad skauda ranką. Jis padėjo moteriai atsistoti, o nurodyto automobilio vairuotojas skambino pagalbos telefonu. Paties įvykio, kaip buvo partrenkta moteris, jis nematė (b. l. 29-30);
-civilinio atsakovo ,,Lietuvos draudimas“ įgalioto atstovo E. T. P. paaiškinimu teisme, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoka. Šį sprendimą priėmė remdamiesi gydytojo eksperto išvados pagrindu. Taip pat rėmėsi ir LAT praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose buvo priteisiamos dar mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti. Taip pat mano, kad nukentėjusioji niekuo nepagrindė turtinės žalos dydžio, todėl šioje dalyje, bei dalyje dėl neturinės žalos, kuri liko neatlyginta, ieškinį prašo atmesti (b. l. 118-119);
-kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, nuotraukomis, eismo įvykio schema, kuriuose užfiksuota, eismo įvykio vieta, situacija, eismo sąlygos, įvykyje dalyvavusios transporto priemonės padėtis po autoįvykio ( b. l. 8-14);
-transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad automobilis ,,Mercedes B. S. 313 CD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apdraustas privalomuoju civiliniu draudimu. Techninė apžiūra galiojanti. Apžiūros metu automobilio išorinių apgadinimo požymių nenustatyta (b. l. 15-21);
-vairuotojo pažymėjimu, kuris patvirtina, kad E. D. įgijo teisę vairuoti AM, A1, A2, A, B1, B kategorijos transporto priemones (b. l. 22);
-transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. D944535, kuris patvirtina, kad automobilis ,,Mercedes B. S. 313 CD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas E. J. įmonės vardu (b. l. 23);
-draudimo liudijimu Nr. LT/AEC 3648309, techninės apžiūros rezultatų kortele, kurie patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilis ,,Mercedes B. S. 313 CD“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir buvo techniškai tvarkingas (b. l. 24,25);
-apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su jam pateiktais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad J. B. nustatyta kairio žastikaulio artimojo galo lūžis (chirurginio kaklo lūžis) ir poodinės kraujosruvos dilbiuose, bei dešinio dilbio odos nubrozdinimas. Tai galėjo būti padaryta krentant ir dilbiais atsimušant į kietus bukus daiktus prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas minėto eismo įvykio metu (b. l. 35);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr.T-A129/2016 (01), kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio 2016-02-15 10.19 val. kaltinamojo E. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 53);
-gydytojo eksperto išvada Nr. 1685708 ir pranešimu dėl žalos atlyginimo, kurie patvirtina, kad J. B. 2016-08-01 sprendimu buvo nuspręsta išmokėti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo išmoka (b. l. 115, 116).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis pažeidė KET 9, 114 punktų reikalavimus ir kiekvienas šių pažeidimų, bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiais padariniais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas blaivus ir dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta vieno nukentėjusiojo sveikata. Būtent jo neatsargūs veiksmai vairuojant, kai prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido keliu ėjusios J. B., buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, o kilę padariniai, t. y. pastarosios sužalojimas, yra tiesioginė jo sukelto eismo įvykio pasekmė. Todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 1 d.
Padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, bet pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kuris padarytas dėl neatsargumo, į jo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, administracine tvarka baustas 1 kartą, neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, todėl baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones netaikytina.
Nukentėjusioji J. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes buvo sužalota, patyrė išgąstį, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ilgą laiką negalėjo pasirūpinti savimi, suprastėjo jos bendravimo galimybės ir gyvenimo kokybė, o gydymas ir reabilitacija tęsėsi iki 2016-04-29.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei Lietuvos A. T. formuojama praktika.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalotos rankos jai teko ilgai vartoti skausmą malšinančius vaistus, visą gydymo laikotarpį ir iki šiol ją kankina skausmai ir nemiga, kad operacijos, kuri susijusi su rankos sužalojimu, privalėjo atsisakyti dėl amžiaus, nes galimai neatlaikytų narkozės. Taip pat pažymėjo, kad dėl sužalojimų patyrė ir kitus nepatogumus, nes ilgą laiką nešiojo įtvarą, negalėjo atlikti darbų namuose, pasidaryti valgyti, apsiprausti, apsirengti, nes judesiai buvo sukaustyti, o reabilitacija nepadėjo, nes lūžis ilgai gijo. Patirti sužalojimai jai kelia nerimą, liekamieji reiškiniai yra nepataisomi, jai sunku valdyti kairę ranką. Be to, patyrė ir psichologinę traumą: negali pasirūpinti anūkais, yra apribotas jos bedravimas su kitais asmenimis, turėjo atsisakyti įprasto laisvalaikio praleidimo būdo.
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai AB „Lietuvos draudimas“ 2016-08-01 sprendimu buvo kompensuota 3000 Eur neturtinės žalos (b. l. 115, 116), todėl šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas ((duomenys neskelbtini) str.).
Teismas, spręsdamas klausimą, dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos, priteisimo iš AB ,,Lietuvos draudimas“, atsižvelgia į turinčias reikšmę šio klausimo išsprendimui aplinkybes, nenukrypdamas nuo CK 6.250 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos nustatymo kriterijus, taip pat vadovaujasi CK 6.282 straipsnio nuostatomis bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismo išvada yra grindžiama realiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tuo, kokius sveikatos sužalojimo padarinius patyrė nukentėjusioji J. B., o tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji iki šiol jaučianti jai padaryto sužalojimo pasekmes ar kad šie sužalojimai trukdys jai gyventi visavertį gyvenimą. Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad skausmus jaučia iki šiol ir jai reikalinga operacija, tačiau nepateikia tai patvirtinti galinčių įrodymų. AB ,,Lietuvos draudimas“ nustatyta ir išmokėta neturtinė žala (3000 Eur), padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą neatsargia nusikalstama veika, neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose (Nr. 2K-461/2010 – 10000 Lt (2896 Eur), Nr. 2K-215/2010 – 5000 Lt (1448,10 Eur), Nr. 2K-200/2010 – 10000 Lt (2896 Eur), Nr. 2K-401,/2009 – 2000 Lt (442,11 Eur), Nr. 2K-64/2009 – 10000 Lt (2896 Eur)). Taigi šiuo konkrečiu atveju jau išmokėta nukentėjusiajai 3000 Eur piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį.
Nors nukentėjusioji ir nurodė, kad jai buvo padaryta 300 Eur turtinė žala, tačiau šios sumos ji nepagrindė įrodymais ir neprašė civiliniame ieškinyje ją priteisti, o ją mini tik išvardindama, kas sudaro jos prašomą priteisti 4000 Eur neturtinę žalą, todėl šis klausimas atskirai nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d., teismas,
nusprendė:
E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir skirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 MGL (301,28 Eur).
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Procesą dėl nukentėjusiosios J. B. civilinio ieškinio - dalyje dėl 3000 Eur - nutraukti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.