Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-496/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-18
Bylos Nr.
1-86-496/2012
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00394-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Kaltinamasis
V. V.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla 1-86-496-2012Proceso Nr.1-67-1-00394-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2., 1.1.4.7., 1.1.7.2.7., 1.1.8.3., 1.1.8.7.9., 1.1.8.8., 1.2.4.8.3., 1.2.5.4.; 2.1.16.1.2.1.3., 2.3.6.3.,2.3.6.4.2., 2.3.6.4.5. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 18d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Valčiukienė,sekretoriaujant Ritai Valantiejienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiajai ir nepilnametės nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą S. K.,gynėjui Genadijui Lukminui,kaltinamajam V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:

1977-07-05 Klaipėdos m. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

2) 1985-03-12 Telšių r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 90 str. 2 d., 98 str. 3 d., 146 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 m.;

3) 1990-03-03 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 3d., 146 str. 2 d., – laisvės atėmimu 3 m.;

4) 1993-04-16 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str.2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

5)1995-08-03 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 m.;

6)1999-05-04 Jurbarko r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d.- laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., pritaikius 26 str. 1 d. 3 p. pripažintas itin pavojingu recidyvistu, 2000-01-26 Jurbarko raj. apyl. teismo nutartimi, remiantis LR 1999-11-25 įstatymu Nr. VIII-1439, VIII-1440, bausmė sumažinta 2 m., galutinė bausmė 2 m. 3 mėn., 2000-07-05 vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „ Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p.bausmė sumažinta 1/3, t.y. 10 mėn., galutinė bausmė 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2004-08-10 Kelmės r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., 2005-08-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo terminas pratęstas 1 m.;

8) 2007-07-04 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2007-03-09 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmė padidinta iki 1 m., 2008-03-19 nutartimi lygtinai paleistas it pataisos namų prieš 1 mėn. 15d.,

9) 2008-10-21 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 3 m. laisvės atėmimu, 2011-03-24 Alytaus r. apyl. teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 6 mėn. 26 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

10)2011-11-23 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

kaltinamas pagal BK 140str.2d., 145str.2d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. V. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui, o būtent: 2011 m. spalio 11 d. 15.00 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose tyčia sumušė mažametę D. Š., gim. 1998 m. t.y. sugriebęs už sprando ir tampydamas už plaukų, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip du kartus į dešinį šoną, bei spirdamas nukentėjusiajai D. Š. į koją padarė kraujosruvas kakle, kraujosruvas su nubrozdinimais kairėje blauzdoje, tuo mažametei D. Š. sukėlė fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. V. terorizavo žmogų grasindamas padegti, padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, bei sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą, t.y. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios iki 2011m. lapkričio 16 d., keletą kartų skambindamas iš telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. K. į jai priklausantį mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini) bei pokalbių metu grasino, kad nužudys, pakars, papjaus bei sudegins ją ir jos vaikus, kad jie „visi cyps“.

Kaltinamasis V. V. pagal BK 140str.2d. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2011-10-11 apie 14 val. su S. K. parėjo iš miesto ir S. K. dukra pasakė, kad į namus buvo atėjusi socialinė darbuotoja A. ir ji socialinei darbuotojai pasakė, kad jie tarpusavyje buvo susipykę. Jis supyko, pasakė D., kad ji šneka nesąmones, bei sugriebė D. už sprando, plaukų jai netampė. Jis pripažįsta įspyręs į koją, bet smūgių kumščiu į šoną nesudavė. Dėl šio nusikaltimo gailisi.

Kaltinamasis V. V. nepripažino kaltės dėl grasinimų S. K. ir jos terorizavimo ir parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Š.. Tą pačią dieną jis išsikraustė iš S. K. namų ir gyveno pas žmones, kurie jį priimdavo. Gyvendamas atskirai jis skambindavo K. ir klausdavo, kaip gyvena jo krikšto sūnus A.. Pokalbių metu jis nėra jai grasinęs. Jis K. skambindavo būdamas blaivus ar girtas, bet nė karto jai negrasino susidorojimu, nesakė, kad nužudys, padegs jos namus. Jam buvo gaila išeiti iš S. K. namų, nes ten buvo padaręs daug pagerinimų. Be to, pati S. K. jam dažnai skambindavo, po to, kai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė S. K. dar buvo priėmusi jį gyventi pas save.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. V. kaltė įrodyta.

Dėl veikos pagal BK 140str.2d. padarymo

Nukentėjusioji D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (l.13), parodė, kad gyvena kartu su mama, seserimi, broliu ir mamos sugyventiniu V. V.. V. V. su mama pykstasi, nesugyvena, barasi dėl netvarkingai padėtų daiktų. Vieną dieną V. V. su mama girtavo, susipyko ir po to išėjo į darbo biržą. Kai grįžo, V. V. ją užsipuolė, kad ji socialinei darbuotojai pasakė, kad jis buvo sumušęs mamą, bei ją išvadino „krysa”. Po to V. V. suėmė jai už sprando, tampė už plaukų. Mama jį atitraukė, V. V. nuėjo į kitą kambarį, bet grįžęs sudavė du kartus kumščiu į dešinė šoną ir įspyrė į koją. V. V. buvo neblaivus.

Nukentėjusioji ir mažametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą S. K. parodė, kad 2011-10-11 dieną jie su V. V. ėjo iš darbo biržos į namus ir pamatė prie jų namų socialinės darbuotojos A. S. mašiną. Šiai darbuotojai išvažiavus D. jiems pasakė papasakojusi atvykusiai darbuotojai, kad V. V. muša mamą, visus kolioja. Tuomet sugyventinis V. V. labai supyko, jos dukrą D. Š. pradėjo tampyti už plaukų, sugriebė už sprando. Ji nustūmė V. V. nuo dukters į kitą kambarį, bet šis sugrįžo ir vėl tampė, sudavė smūgius. Vėliau jie su V. V. pradėjo gerti sidrą, o tuo metu atvažiavo socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnės. Sužinojusios, kad buvo sumušta D., pareigūnės išvežė V. V., o kitą dieną nuvežė ją su D. pas ekspertus.

Liudytoja D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo (l.17), parodė, kad V. V. mušdavo mamą, prieš D. vartojo smurtą, o prieš ją ne, brolį tik pagąsdindavo diržu. 2011-10-11 apie 15.30 val. buvo namuose. Į namus buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja ir D. jai papasakojo, kad V. mušė mamą. Tuo metu V. V. ir mama buvo išėję į miestą. Kai grįžo, V. V. sužinojo, ką D. pasakė socialinei darbuotojai ir jis supyko, sumušė D. Ji sėdėjo ant lovos ir matė, kaip V. kumščiu sudavė du kartus į šoną, tampė už plaukų, buvo suėmęs už sprando ir įspyrė į koją, D. pradėjo klykti. Jos koja buvo nubrozdinta.

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (l.18), parodė, kad anksčiau V. V. gyveno su jais, bet šiuo metu negyvena. Jis su V. tarpusavyje pykdavosi, kai jo neklausydavo, V. V. yra mušęs jį ranka, bet apie tai niekam nesakė. Kai V. mušė D., jis nematė, buvo lauke, tik girdėjo, kad D. verkia, tai suprato, kad ją muša. Grįžęs į kambarį pamatė, kad D. ant kojos yra „guzas‘. V. tą dieną buvo girtas.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2011 m. spalio 11 dieną ji gavo pranešimą, kad S. K. šeimoje, įrašytoje į socialinės rizikos šeimų apskaitą, yra girtaujama, vyko konfliktas. Jai ruošiantis aplankyti šią šeimą, pas ją į darbovietę atėjo S. K.. Jai veide matėsi mėlynės, nuo jos sklido alkoholio kvapas. S. K. sunkiai sekėsi su ja kalbėti. Šiai išėjus ji nuvažiavo į S. K. namus ir namuose rado du vaikus – D. ir A. Netrukus iš mokyklos grįžo D. Visi S. K. vaikai pasakojo apie situaciją šeimoje. D. papasakojo, kad mama su sugyventiniu vakarykščiai girtavo, sugyventinis mušė mamą, bei vaikai jo bijo. Tuo metu grįžo į namus S. K.. Tuomet ji, liudytoja, išvažiavo iš S. K. namų ir informavo vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas apie padėtį šeimoje, o šie informavo policiją. Tą pačią dieną ji, A. S., su policijos pareigūnėmis nuvažiavo į S. K. namus, kur D. papasakojo, kad po jos išvykimo, ją namuose sumušė V. V., tampė jai už plaukų, grasino, jai koja buvo nubrėžta. Tuo metu V. V. buvo agresyvus, piktas, keikėsi, jautėsi alkoholio kvapas. Policijos pareigūnai V. V. išsivežė.

Specialisto išvadoje Nr. G 1402/11(04) nurodyta (l.9), kad D. Š. nustatyta kraujosruva kakle, kraujosruva su nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimų visuma nebūdinga griuvimui, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. V. suduodamas smūgius, sugriebdamas už sprando ir tempdamas už plaukų mažametei, sukėlė jai fizinį skausmą, bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dispoziciją.

Kaltinamasis V. V. neigia D. tempęs už plaukų ir sudavęs smūgius kumščiu į šoną, tačiau šie jo parodymai yra vertinami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę, nes jie prieštarauja visų kitų įvykio vietoje buvusių asmenų – nukentėjusiosios D. Š., jos mamos S. K., liudytojos D. Š. - parodymams.

Dėl veikos pagal BK 145str.2d. padarymo

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad V. V. yra jos buvęs sugyventinis. Po dukros D. Š. sumušimo V. V. buvo paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. Š., jam nebuvo galima lankytis jų namuose. V. V. šios nutarties ne visada laikydavosi, kartais pas ją ateidavo, priekaištavo, kad jis negali gyventi šiuose namuose, nes jis čia daug dirbo, jis jai grasindavo, todėl ji su vaikais bijojo, ir nakčiai išeidavo pas drauges. Rytais atėjusi pašerti šuns, ji rasdavo išdaužtus langus, kartais pasigesdavo kokio daikto. Ji manė, kad tai V. V. darbai. Nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios jai V. V. pradėjo skambinėti iš įvairių telefono numerių ir grasinti nužudyti, pakarti, papjauti ją ir vaikus, sudeginti, kad visi cypsim. Vieną kartą, išsigandusi V. V. grasinimų, ji nuėjo į savivaldybę pas socialinių paslaugų tarnybos direktorę A. K. pasitarti, ką daryti, kur kreiptis. Bebūnant ten V. V. dar kartą paskambino. Atsiliepusi ji išgirdo V. V. balsą „žiurke, ateis tau galas", ji dar paklausė „ką“, kad V. V. pakartotų žodžius ir perdavė telefoną A. K.. Ši pasakė, kad girdėjo grasinimą susidoroti. Apie šį įvykį A. K. pranešė policijai. Ji mano, kad V. V. grasinimai yra realūs, nes jis ir anksčiau ją mušė, daužė langus, yra pavogęs daiktų. Ji bijodama V. V. grasinimų dėl savo ir savo vaikų gyvybės kreipėsi į policiją. Vėliau, po to, kai V. V. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis buvo apsigyvenęs jos namuose, o ji toliau jo bijojo ir dėl to nesakė policijai, kad jis yra jos namuose.

Liudytoja A. K. parodė, kad pas ją į darbo kabinetą Socialinių paslaugų tarnyboje atėjo S. K. ir pradėjo guostis, kad ji nebežino, kaip toliau gyventi, nes V. V. grasina jai, kad padegs namus ir klausysis , „kaip jie visi cyps“. S. K. sakė, kad namuose nenakvoja, nes bijo. Joms bekalbant suskambo S. K. telefonas, ji pasakė, „ ir vėl nežinomas numeris“. Ji girdėjo, kaip vyriškas balsas pasakė „žiurke, pasiruošk virvę“. Daugiau nieko nepasakė. Ji neatpažino, kieno tai balsas, nes su V. telefonu nėra kalbėjusi. Tai išgirdusi, ji paskambino į policiją, nes pati S. K. jau nebedrįso eiti į policiją, ji sakė, kad jai jau gėda, nes pastoviai kviečia policijos pareigūnus į namus, bei pati dažnai lankosi policijoje.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Kaltinamasis V. V. neigia savo kaltę dėl grasinimų S. K. ir jos terorizavimo, nurodo, kad skambindavo pasiteirauti kaip gyvena vaikai, bei jam skambindavo pati S. K.. Nukentėjusioji pripažino, kad ji su V. V. kalbėdavo dažnokai, kartais jis teiraudavosi apie vaikus, tačiau lapkričio mėnesio pirmoje pusėje jis apie penkis kartus skambino grasindamas jai ir jos vaikams. Kaltinamojo parodymai, kad jis niekuomet negrasino S. K. yra vertinami, kaip siekimas išvengti atsakomybės. Nukentėjusioji S,K. paaiškino bijojusi V. V., kad šis jai ir jos vaikams nepadarytų, ką nors blogo, todėl po V. V. įpareigojimo gyventi atskirai nuo jos dukters D., ji su vaikais naktimis nenakvodavo namuose. S. K. paaiškinimus, kad jai grasino V. V. patvirtina nešališkos liudytojos – socialinių paslaugų tarnybos direktorės A. K. parodymai apie S. K. reakciją į telefono skambutį. Liudytoja parodė, kad S. K. pasakojo jai apie V. V. grasinimus, skambinant iš nežinomų telefono numerių, ir tuo metu pamačiusi skambinančio asmens telefono numerį ji pasakė „ir vėl nežinomas numeris“, tai įrodo, kad S. K. dažnai buvo skambinama su grasinimais iš nežinomų numerių. Be to, liudytoja S. K. nurodė pati girdėjusi sakinį „žiurke, pasiruošk virvę“. Tą sakinį liudytoja suprato kaip grasinimą ir iš karto pranešė policijos pareigūnams. Nors liudytoja S. K. nurodė nepažinusi, kas skambina, tačiau nukentėjusioji S. K. patvirtino, kad tai buvo V. V. balsas, bei pats V. V. pripažino, kad tuo metu skambino jis. Jis tik bandė interpretuoti savo žodžius, kad neva tai buvo reakcija į S. K. pasisakymus apie jo galimą sirgimą vėžiu, tačiau iš nukentėjusiosios ir minėtos liudytojos parodymų matyti, kad pokalbis buvo labai trumpas, jame V. V. pasakė tik vieną sakinį „žiurke, pasiruošk virvę“, kas yra suprantama kaip netiesioginis grasinimas nužudyti ar sužaloti sveikatą.

Pripažįstama įrodytu, kad kaltinamasis V. V. terorizavo – atvirai ir netiesiogiai grasino nužudyti, padegti, pakarti ir kt., sistemingai – apie penkis kartus skambino nukentėjusiajai baugindamas ją, šiuos V. V. pasisakymus nukentėjusioji S. K. suprato kaip realų grasinimą, dėl kurio ji kreipėsi į socialinę darbuotoją ir teisėsaugos institucijas, todėl ši V. V. veika pripažįstama atitinkanti BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Kaltinamasis V. V. yra baustas administracine tvarka, dešimt kartus teistas, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nusikaltimus padarė tik pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu (2008 metų nuosprendžiu) paskirtos bausmės ir lygtinio paleidimo laikui, yra pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl daroma išvada, kad švelnesnės bausmės paskyrimas V. V. nepasiektų bausmės tikslų, bei remiantis BK 56str.2d. jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 297, 298, 301- 308str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu:

- pagal BK 140str.2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 145str.2d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63str.1d., 4d. šias bausmes subendrinti tarpusavyje ir su 2011m. lapkričio 23 dienos nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką – vieną parą 2011m. spalio 12 dieną ir bausmės atlikimo laiką pagal 2011 metų lapkričio 23 dienos nuosprendį.

Laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę V. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Valčiukienė