Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Kėdainių butai“, trečiajam asmeniui T. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškovas dalyvavo tik viename iš penkių teismo posėdžių (nors jo dalyvavimą teismas pripažino būtinu 2014-12-18 parengiamojo teismo posėdžio metu), atsakovo argumentų neginčijo, savo ieškinio reikalavimus galinčių patvirtinti liudytojų teismui apklausti nesiūlė.

Liudytoja J. S. parodė, kad yra namo įgaliota atstovė. Gyvena 47 bute, 4 aukšte. Įvykio dieną, jai būnant namuose, atėjusios 5 aukšto gyventojos pasakė, kad iš T. R. buto bėga vanduo. Vanduo veržėsi į koridorių pro durų apačią, todėl jos dėjo skudurus. Iškvietė UAB „Kėdainių butai“ darbuotoją, namo santechniką A. V., kuris užsuko vandens sistemą. T. R. tel. numerio nežinojo, todėl skambino į jo dukters lankomą mokyklą. Iš jos gavo informaciją apie T. R. tel. numerį. Jam paskambinusi, pranešė apie avariją. Grįžęs T. R. jos į butą neįsileido, nors ji to prašė, tačiau jis liepė nesikišti. Tik po kiek laiko pas ją atėjęs klausė, ar jos neužpylė. Į žemiau esantį butą pateko su policijos leidimu išlaužę spyną. T. R. klausimo dėl vamzdynų būklės 2009 m. vykusiame gyventojų susirinkime nekėlė. Į bute įsirengtą virtuvę T. R. yra atsivedęs vandentiekį.

Liudytojas D. R. parodė, kad UAB „Kėdainių butai“ santechniku dirba nuo 1992 m. Įvykio datos tiksliai nepamena. Iš dispečerinės gavo pranešimą apie vandentiekio trūkimą. Į butą 5 aukšte jų niekas neįleido, žemiau esantis butas buvo negyvenamas. 5 aukšte prie buto vandens ir jokių skudurų nebuvo, bent jau jų nepastabėjo. Patekus į 4 aukšte esantį butą matė, kad vamzdžiai yra aprasoję, betonas ties bendro naudojimo stovu šlapias, todėl suprato, kad perdengime įvyko trūkimas. Jei trūkimas būtų 5 aukšte, būtų šlapios ir 4 aukšto lubos. Šiuo atveju betonas buvo šlapias stovo apačioje, ties 4 aukšto grindimis. Šio namo vamzdyno būklė buvo labai įvairi.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2012 m. dirbo UAB „Kėdainių butai“, buvo atsakingas už namų inžinerinių tinklų priežiūrą. Avarijos datos nepamena, gavo iš dispečerinės pranešimą apie vandentiekio trūkimą. Buvo nurodyta važiuoti prie 48 buto. Nuvažiavus į tą butą negalėjo pateikti. 5 aukšto koridoriuje vandens nematė. Patekus į 4 aukšto butą, pamatė korozijos pažeistą vamzdyną. Pradėjo po truputį paleidinėti vandenį, žiūrėjo, kur yra trūkimas. Kiek pamena, jis buvo arba perdengime ar palubėj. Ar tai buvo karšto, ar šalto vandens vamzdis, nepamena. Ėmėsi šalinti avariją. Buvo priimtas sprendimas keisti abu vamzdžius, kadangi vis tiek reikėjo ardyti nišą. Į 5 aukšte esantį butą nepateko, į šį butą pateko kiti brigados darbuotojai. Vamzdis buvo trūkęs ne T. R. bute. Pretenzijas T. R. pradėjo reikšti tik po kiek laiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad trečiajam asmeniui T. R. ir jo sutuoktinei I. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių m. (2014-12-17 Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas). Daugiabučio (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kuriame yra trečiajam asmeniui priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratorius yra atsakovas UAB „Kėdainių butai“. 2012-04-25 vandeniu buvo užpiltos trečiajam asmeniui priklausančio buto patalpų grindys. Nors atsakovo atstovas teigė, kad bendrovės darbuotojai įvykio dieną patekę į trečiajam asmeniui priklausantį butą jokių vandens pėdsakų nematė, tačiau buto užliejimo vandeniu faktas yra įrodytas trečiojo asmens T. R. paaiškinimas, liudytojos J. S. parodymais apie tai, kad vanduo pro trečiojo asmens buto durų apačią veržėsi koridorių, ką patvirtina ir ieškovo pateiktos įvykio dieną darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas sušlapęs kilimėlis, esantis prie trečiojo asmens buto durų. Įvykio metu trečiojo asmens butą buvo apdraudęs ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ (Būsto draudimo liudijimas Nr. 4985590). Ieškovas buto užliejimą pripažino draudžiamuoju įvykiu ir 2012-05-07 išmokėjo 830,37 Lt (240,49 Eur) draudimo išmoką (mokėjimo nurodymas Nr. 5405293).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi draudikas (ieškovas AB „Lietuvos draudimas“) įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmens, atsakingo už jos atsiradimą. Žala buvo padaryta užliejus apdraustą turtą vandeniu, todėl šiuo atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui yra perkelta įrodinėjimo našta įrodyti esant visas sąlygas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant, ar yra sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, visų pirma, būtina nustatyti užliejimo vandeniu priežastį, t. y. ar vanduo į patalpas pateko iš bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdyno, ar iš butų savininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančio vamzdyno ar santechninės įrangos. Ieškovo teigimu, buto užpylimo priežastis yra dėl susidėvėjimo trūkęs bendro naudojimo vandentiekio sistemos vamzdis, už kurio priežiūrą yra atsakingas atsakovas, ir šią užpylimo vandeniu priežastį ieškovas įrodinėja prie ieškinio pateiktais rašytiniais įrodymais. 2012-04-25 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodomos tokios įvykio aplinkybės: „draudėjo teigimu, 2012-04-25 apie 10.00 val., trūko vandentiekio vamzdis, kuris vizualiai ir akivaizdžiai matosi, kad susidėvėjęs. Draudėjas teigia, kad 2008 metais savo vamzdyną pasikeitė iki pat, kiek galėjo prieiti prie bendro vamzdžio. Pranešė tuo metu ir nuolat namo administratoriui, kad keistų ir bendrą vamzdyną, bet to nedarė. Draudėjas pranešinėdavo skambindamas ir nuėjęs į administratoriaus ofisą. Tą patį darė ir kaimynai. Apžiūros metu matomas keičiamas susidėvėjęs vamzdynas. Matomas akivaizdus jo nusidėvėjimas“. Akte, kaip numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo, nurodomas UAB „Kėdainių butų ūkis“. Taigi akte duomenys apie užpylimo priežastį buvo įrašyti remiantis tik trečiojo asmens paaiškinimais. Iš akto taip pat matyti, kad apžiūros metu nedalyvavo nei numanomas dėl įvyko atsakingas asmuo (jo atstovas), nei specialistas, nors tuo metu atsakovo specialistai buvo įvykio vietoje, o be to, atsakovas taip pat tuo metu buvo apsidraudęs pas ieškovą, todėl ieškovui buvo gerai žinomi atsakovo duomenys. Ieškovo pateiktose fotonuotraukose užfiksuotas trečiajam asmeniui priklausančių patalpų vaizdas, vonios-tualeto patalpoje matosi, kad yra nupjauti du į butą įeinantys vandentiekio vamzdžiai, kitose fotonuotraukose užfiksuoti išpjaustytų vamzdžių fragmentai, sklendė, matosi, kad jų paviršius yra pažeistas korozijos. Trečiasis asmuo T. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu, trūko pagrindinis vamzdis iki sklendės, vamzdis trūko ties alkūne, vamzdžio išsišakojimu. Atsakovo atsakovai neigia, kad užpylimo vandeniu priežastis buvo trūkęs bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdis trečiajam asmeniui priklausančiame bute ir nurodė, kad tiksli avarijos priežastis taip ir nebuvo nustatyta, atsakovo darbuotojams pateikus į trečiojo asmens butą, vandentiekio trūkimo vietos nepavyko nustatyti, ant jo buto grindų nesimatė jokių vandens buvimo pėdsakų, buto savininkas T. R. nereiškė jokių pretenzijų ir priekaištų įmonės darbuotojams ir savo asmeninių vamzdynų jiems nerodė, o žemiau esančio buto vamzdynas buvo sandarus. Kadangi tikslios užpylimo vandeniu priežasties nepavyko nustatyti, atsakovo atstovo teigimu, buvo priimtas sprendimas pakeisti karšo ir šalto vandens stovus. Tačiau paties atsakovo iniciatyva liudytojais apklausti UAB „Kėdainių butai“ darbuotojai D. R. ir V. M. parodė, kad vandentiekio stovas trūko perdengime tarp 5 ir 4 aukštų. Aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, nenustatyta. Taigi nors liudytojai nurodė kitą nei trečiasis asmuo vandentiekio trūkimo vietą (minėta, kad T. R. nurodė, kad trūko jo bute esantis bendras vamzdis ties alkūne, vamzdžio išsišakojimu), tačiau šių liudytojų parodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad trūko bendro naudojimo vandentiekio sistemos vamzdis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad 2012-04-25 UAB „Kėdainių butai“ direktoriaus įsakymu Nr. V-44 buvo sudaryta komisija vamzdyno būklės įvertinimui, kuri 2012-04-26 akte Nr. LS-30 nurodė, kad patekus į 48 butą apžiūrėjus nustatyta, kad šalto vandens stovo būklė yra patenkinama, matyti vandens nubėgimo žymės, namo rūsyje, atsukus kranus, nustatyta, kad 48 buto vamzdynas yra sandarus, iš aukščiau esančio (duomenys neskelbtini)/67 buto vanduo nesiskverbia. Komisija pateikė išvadą, kad reikia patikrinti karšto ir šalto vandens stovų būklę per perdengimą, esantį tarp 4 ir 5 aukštų. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, ar buvo patikrinta vandens stovų būklė per perdengimą ir kas buvo nustatyta jų apžiūros metu, atsakovas nepateikė, dėl ko darytina išvada, kad 2012-04-26 akte Nr. LS-30 nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškovo nurodytos užpylimo vandeniu priežasties. Todėl teismas, remdamasis 2012-04-25 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, fotonuotraukomis, trečiojo asmens T. R. paaiškinimais ir liudytojų D. R. ir V. M. parodymais, pripažįsta nustatytu faktą, kad 2012-04-25 įvykusio užpylimo vandeniu priežastis buvo trūkęs bendro naudojimo vandentiekio vamzdis (CPK 185 str.). Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kuris vamzdis trūko, t. y. karšto ar šalto vandens, tačiau iš teisminio nagrinėjimo metu duotų atsakovo atstovo paaiškinimų, byloje pateiktų UAB „Kėdainių butai“ veiklos ataskaitų matyti, kad atsakovas vykdė ir namo šalto, ir karšo vandens sistemų priežiūrą, todėl aplinkybė, kuris vamzdis trūko, esminės reikšmės neturi.

Ieškovo teigimu, atsakomybė už dėl užpylimu vandeniu padarytą žalą tenka atsakovui, kadangi jis neprižiūrėjo pastato bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavo jo remonto, atsižvelgdamas į pastato amžių privalėjo rūpestingai aiškintis pastato sienose esančių vamzdžių techninę būklę, tačiau, nepaisydama draudėjo ir kitų namo bendrasavininkų prašymų remontuoti namo bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynus, laukė kol vandentiekio sistemos vamzdis trūks.

Minėta, kad atsakovas UAB „Kėdainių butai“ yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojanti 2011 m. spalio 19 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai (Toliau – Reglamentas). Reglamento (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 7 d.) įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (Reglamento 5.1. p.). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 p).

Iš atsakovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovas nebuvo nerūpestingas ir aplaidus, nes atlikus gyvenamojo namo kasmetines apžiūras ir nustačius, kad bendrosios konstrukcijos ir bendroji inžinerinė įranga neatitinka Reglamento keliamų reikalavimų, nustatė (duomenys neskelbtini) namo butų ir kitų patalpų naudotojams 0,30 Lt/m² privalomojo remonto mokestį (2009-05-07 įsakymas Nr. V-54 ir 2009-05-06 tarnybinis pranešimas Nr. LS-31). 2011-03-01 įsakymu Nr. V-19 šiam administruojama namui buvo nustatytas naujas privalomojo remonto mokesčio tarifas – 0,10 Lt/m². Iš 2010 m. sudaryto (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo objektų aprašo matyti, kad vandentiekio vidaus techninė būklė buvo tvarkinga, karšto vandens tiekimo sistemos – patenkinama. Iš UAB „Kėdainių butai“ veiklos ataskaitų matyti, kad įvedus privalomojo remonto mokestį, 2010-2011 m. buvo atlikti įvairūs remonto darbai, tame tarpe: karšto vandens grįžtamosios magistralės montavimo darbai, šildymo sistemos ventiliu keitimo darbai, lietaus kanalizacijos stovo remonto darbai, kanalizacijos stovo remonto darbai, šalto vandens stovo keitimo darbai ir kt. (veiklos atskaitos už 2010-01-01 – 2011-01-01 ir 2011-01-01 – 2012-01-01 metus). Iš veiklos atskaitų taip pat matyti, kad atsakovo iš gyventojų renkamų nuolatinės techninės priežiūros ir privalomojo remonto darbų lėšų balansas yra nuolat neigiamas, t. y. atsakovas atlieka darbų už ženkliai didesnę sumą nei gyventojams priskaičiuojami mokesčiai, be to, gyventojai yra įsiskolinę ženklias sumas atsakovui, pvz. 2010 m. pabaigoje gyventojų įsiskolinimas siekė 17103,41 Lt, 2011 m. pabaigoje – 12542,63 Lt. Iš 2011-09-22 (duomenys neskelbtini) namo butų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad gyventojams buvo pasiūlyta kaupti lėšas vamzdyno remontui, tačiau sprendimas dėl lėšų kaupimo šiems darbams atlikti nebuvo priimtas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad vandentiekio vamzdyno būklė buvo kritinė, dėl ko egzistavo avarijos grėsmė, kas būtų leidę atsakovui vandentiekio vamzdyno remonto darbus šiuo klausimu nesant gyventojų sprendimo (Reglamento 19 p.). Ieškovo ieškinyje ir 2012-04-25 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nepaisė trečiojo asmens ir kitų namo bendrasavininkų prašymų remontuoti namo bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdynus, buvo paneigti teisme duotais trečiojo asmens T. R. paaiškinimais, kad dėl trūkusio vamzdyno būklės jis į atsakovą niekuomet nesikreipė, kreipėsi tik dėl kitoje patalpoje esančio stovo keitimo ir atsakovas jį pakeitė. Tai, kad T. R. dėl ginčo vamzdyno būklės nesikreipė į atsakovą patvirtina ir 2015-02-04 UAB „Kėdainių butai“ pažyma Nr. S-22-59, kurioje nurodoma, kad patikrinus UAB „Kėdainių butai“ dispečerinės tarnybos eksploatuojamų gyvenamųjų namų inžinerinių įrenginių remonto, sistemų reguliavimo ir avarinių gedimų registracijos žurnalus bei gautų dokumentų registrą laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2012-04-25, prašymų, skundų iš T. R., turinčio butą, esantį (duomenys neskelbtini)/67, neužfiksuota. Iš atsakovo atstovo teisme duotų paaiškinimų taip pat matyti, kad 2012 m., kaip ir kasmet, buvo atlikta namo apžiūra, 2012-04-11 komisija nustatė ginčo namo defektus, įvertino ir karšto bei šalto vandens vamzdynų būklę bei nurodė, kad vamzdynai tik iš viršaus yra pažeisti korozijos, jų būklė patenkinama. Pažymėtina, kad ir iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vonios-tualeto kambaryje, unitazo dešinėje pusėje, ties grindimis matomų nupjautų vandentiekio vamzdžių vidus blizga, korozijos pažeistas tik vamzdžių išorinis sluoksnis. Tuo tarpu liudytojais apklaustų atsakovo darbuotojų parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad vamzdis galėjo trūkti perdengime tarp 4 ir 5 aukštų. Taigi nustatyti perdengime esančių vamzdžių būklę įprastinės apžiūros metu, neardant konstrukcijų, atsakovas neturėjo galimybės, o norint juos apžiūrėti reikalingas butų savininkų sutikimas, be to, atlikti tokią perdangoje esančių vamzdžių apžiūrą neįmanoma be žalos butų savininkams padarymo. Todėl nustačius, kad atsakovas vykdė jam, kaip administratoriui, pavestas funkcijas, atliko kasmetines namo bendrojo naudojimo konstrukcijų ir bendrųjų inžinerinių sistemų apžiūras, atsižvelgdamas į nustatytą namo būklę savo iniciatyva įvedė privalomojo remonto mokestį ir iš sukauptų lėšų pagal finansines galimybes nuolat atliko namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių sistemų remonto darbus, kad gyvenamojo namo būklė atitiktų privalomuosius reikalavimus, byloje nesant duomenų, kad namo vandentiekio sistemos būklė buvo kritinė, dėl ko egzistavo avarijos grėsmė, kas būtų leidę atsakovui skubiai atlikti vandentiekio vamzdyno remonto darbus šiuo klausimu nesant gyventojų sprendimo, o namo gyventojai, atsakovui pasiūlius, nepriėmė sprendimo dėl papildomo lėšų kaupimo vamzdyno remontui, nustačius, kad vandentiekio vamzdis galimai trūko tokioje vietoje, kur iki avarijos nustatyti vamzdyno būklę atsakovas neturėjo galimybių (gi atsakovas tvirtina, kad trečiojo asmens buto užliejimo priežastimi galėjo būti ir nuotraukose matoma nutrūkusi vandens pajungimo į klozetą šlangutė), teismas sprendžia, kad atsakovo, kaip namo administratoriaus, elgesys, negali būti vertinamas nerūpestingas, kuris ir sąlygojo žalos atsiradimą.

Atsižvelgus į tai, kad nenustatytos sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei - prievolei atlyginti žalą - kilti: atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.248 str.), ieškovo reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, taip pat atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.