- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-901-324/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- D. T.
- Trečiasis asmuo
- R. M., P. V., D. O. V., D. V.
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Sauliui Dambrauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. V. ir atsakovės D. T. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-437-713/2010 pagal L. V. ieškinį atsakovei D. T., tretiesiems asmenims R. M., P. V., D. O. V., D. V. dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlaisvinti ūkinį pastatą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1526,82 Lt žalai atlyginti, įpareigoti atsakovę atlaisvinti ūkinį pastatą (inventorinis žymėjimas 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), netrukdyti juo naudotis, pašalinant tvorą ir atituštinant buvusį privažiavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtė. Atsakovė yra gretimos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Namų valdas skyrė kelias, kurio gale yra ieškovei kartu su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo dėl pastato naudojimosi tvarkos nėra. Atsakovė savavališkai užsitvėrė tvorą, užvaldydama buvusį kelią, skyrusį jos valdą nuo valdos (duomenys neskelbtini), išmetė ieškovės daiktus (malkas) iš ūkinio pastato į lauką, ieškovės valdomą ūkinio pastato dalį nugriovė, buvusį privažiavimą savavališkai užtvėrė tvora, prijungdama jį prie savo valdos. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės, kaip teisėtos turto savininkės, teises. Dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 1526,82 Lt žalą. Žalos dydį grindžia lokaline sąmata, kurioje yra paskaičiuoti nugriautos statinio dalies atstatymo kaštai. Atsakovė padarė ieškovei žalą, todėl privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieškovė reikalavimo netrukdyti naudotis ūkiniu pastatu, pašalinant tvorą ir atituštinant buvusį privažiavimą, atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1526,82 Lt žalai atlyginti, 848 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš atsakovės valstybei 70 Lt pašto išlaidų. Konstatavo, kad ginčo statinys yra registruotas viešajame registre, ieškovė nuosavybės teise valdo 1/3 dalį statinio. Nustatė, kad sandėliuko dalį, nuosavybės teise priklausantį kitiems asmenims, neturėdama atitinkamų institucijų leidimo, 2007 m. lapkričio mėn. savavališkai išgriovė atsakovė. Padarė išvadą, kad atsakovė nėra bendraturtė su ieškove ir trečiaisiais asmenimis. Sprendė, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovės turtui. Atsakovei nepateikus savo žalos atlyginimo paskaičiavimo, vadovavosi ieškovės pateiktais paskaičiavimais, nesant pagrindo jais abejoti. Reikalavimo dėl įpareigojimo atlaisvinti ūkinį pastatą netenkino, ieškovei neįrodžius, kad ieškovei priklausančią pastato dalį yra užėmusi atsakovė.
Apeliacinius skundus pateikė abi šalys.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.
Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklausančią pastato dalį yra užėmusi atsakovė. Nugriauta yra sandėliuko dalis, kuri yra ieškovės namų valdos pusėje, o likusi nenugriauta sandėliuko dalis yra prijungta prie atsakovės ūkinio pastato į vientisą statinio tūrį. Atsisakant dalies reikalavimo, buvo pateikti duomenys tik apie tai, kad atsakovė nuardė tvorą, tačiau nėra duomenų, kad tuo pačiu atsakovė atlaisvino ir sandėliuko dalį, kurią buvo užvaldžiusi užvaldydama teritoriją ir išmesdama iš sandėliuko malkas. Nepaneigti 2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovo duoti paaiškinimai, kad „abu sandėliukai yra ištisinėje plokštumoje, o atsakovė dalį nugriovė ir užvaldė. B. l. 16 esančioje nuotraukoje matyti, kad tai vientisas statinys“. Atsisakius patenkinti reikalavimą atlaisvinti ūkinį pastatą, žalos atlyginimas, kaip pažeisto ūkinio pastato atstatymo kaštai, tampa tik kompensacinio pobūdžio, kadangi ieškovė negalės teismo priteistomis lėšomis atstatyti pažeisto ūkinio pastato pagal sąmatoje numatytus darbus be naujo šalių ginčo, nes ūkinio pastato dalis, kuriai atstatyti (bendroje visumoje) priteistos lėšos (žala) lieka atsakovės užimta. Antstolė Reda Stašenienė 2010 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0106/10/00308 konstatavo, kad ginčo ūkinio pastato dalis, plane pažymėta raide „A“, yra nugriauta, o išlikusi ūkinio pastato 3I1Ž dalis, plane pažymėta raide „B“, yra atskirta medine siena nuo pristatyto ūkinio statinio, esančio valdoje (duomenys neskelbtini), ir šioje statinio dalyje sukrautos malkos, naudotos plytos, plastikinis indas, keli seni metaliniai indai ir kt.
Nepagrįstai atmesta ieškinio dalis dėl reikalavimo pašalinti tvorą ir atituštinti privažiavimą bei, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, priteistos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovei kreipusis į teismą, valstybinės institucijos pareikalavo, kad atsakovė atlaisvintų savavališkai užtvertą privažiavimą ir pašalintų tvorą. Atsakovė šį reikalavimą įvykdė prieš bylą išnagrinėjant iš esmės ir teismui priimant sprendimą, todėl 2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas atsisakė dalies reikalavimo. Teismas protokoline nutartimi nutarė priimti šį ieškinio dalies dėl tvoros pašalinimo ir privažiavimo atituštinimo atsisakymą, tačiau patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo nurodė, kad likusius reikalavimus (kartu ir minėtą) teismas atmeta, nors dėl minėto reikalavimo teismas bylą turėjo nutraukti (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1526,82 Lt žalai atlyginti, įpareigoti atsakovę atlaisvinti ūkinį pastatą bei netrukdyti juo naudotis, pašalinant tvorą ir atituštinant buvusį privažiavimą. Nors šie reikalavimai tarpusavyje yra susiję ir buvo išdėstyti ieškinio dviejuose punktuose, tačiau savo esme tai trys savarankiški materialiniai teisiniai reikalavimai. Teismas patenkino reikalavimo dalį ir priteisė iš atsakovės žalą, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Nepagrįstai nurodyta, kad patenkintų reikalavimų dalis yra 50 procentų, nes reikalavimo dalies dėl privažiavimo atituštinimo nugriaunant tvorą ieškovė atsisakė, atsakovei šį reikalavimą patenkinus. Dėl to ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir už šią ginčo išsprendimo dalį, t.y. už 2/3 ieškovės reikalavimų patenkinimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Prašo priimti naują įrodymą – antstolės Redos Stašenienės 2010 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0106/10/00308, sprendimą pakeisti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas.
Neatsižvelgta, kad patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami prieštaringais rašytiniais įrodymais. Ieškovė ieškinį grindžia VĮ Registrų centro 2008 m. liepos 22 d. raštu Nr. 2394383, kuriame išdėstyti duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų duomenų. Ji taip pat savaip interpretuoja šioje pažymoje nurodytas aplinkybes: nurodo, kad atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad ūkinio pastato dalis yra nugriauta, tuo tarpu minėtame VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad pastatas yra fiziškai pažeistas, pastato likę 70 procentai, tačiau nenurodoma, ar fizinis pažeidimas yra dėl nugriovimo ar dėl fizinio nusidėvėjimo, be to, 67 procentų nusidėvėjimas užfiksuotas jau 1998 m. gruodžio 4 dieną. VĮ Registrų centro 2008 m. liepos 22 d. rašte Nr. 2394383 išdėstyta informacija, neatitinka tikrovės: Nekilnojamojo turto registre fiksuotas ginčo pastato užstatymo plotas – 8,50 m², 2008 m. liepos 22 d. rašte – 7 m², kadastrinių matavimų byloje – 6,50 m². Tokiu atveju, lyginant su Nekilnojamojo turto registre fiskuotais duomenimis, 7 m² užstatyto ploto sudaro 82 procentus buvusio pastato, o ne 70 procentų, kaip nurodoma VĮ Registrų centro rašte, o 6,50 m², lyginant su Nekilnojamojo turto kadastre fiksuotais duomenimis – 76,47 procentus. Šie prieštaringi duomenys negali būti laikomi tinkamu įrodymu, įrodinėjant nugriauto pastato dalį ir apskaičiuojant žalą. Tretysis asmuo P. V. nurodė, kad jis savo pastato dalies pertvaras yra išgriovęs, nuo ieškovės savo dalį buvo atsitvėręs siena, nepažymėta kadastriniame plane, todėl 2008 m. liepos 10 d. atliktas kadastrinių matavimų planas neatitinka faktinės situacijos. Neapklaustos pažymą rengusi darbuotoja R. P. ir kadastrinius matavimus atlikusi matininkė O. R. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, teismas turi vadovautis ne VĮ Registrų centro 2008 m. liepos 22 d. raštu Nr. 2394383, o Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, kurie nėra nuginčyti.
Netinkamai vertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai. Ieškovė prašomos priteisti žalos dydžio neįrodė. Ginčo pastatas 1998 m. gruodžio 4 d. buvo netekęs beveik pusės savo fizinės vertės. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šio pastato būklė iki šios dienos buvo pagerinta. Nesant šių duomenų, yra pagrindas teigti, kad pastatas per 10 metų fiziškai dar labiau nusidėvėjo. Nurodant, kad atsakovė nepateikė teismui savo žalos atlyginimo paskaičiavimo, neatsižvelgta į tai, kad tokios žalos apskaičiavimas nėra įmanomas, nes nėra pastato (projekto), pastato dalies, kuria naudojasi tretysis asmuo P. V., pertvaros yra išardytos ir sujungtos su nelegaliu statiniu 411 m, nenustatyta, kokia dalimi naudojosi ieškovė bei kokia dalis pastato yra tariamai nugriauta. Nepasisakyta dėl atsakovės atstovės išsakytų argumentų, kad ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad atstatomas plotas yra 5,4 m², t.y. daugiau negu dvigubai (arba net daugiau negu trigubai, žiūrint kokiu dokumentu būtu remiamasi) didesnis, nei tariamai buvo nugriautas. Teismas privalėjo nurodyti, kuriuo rašytiniu įrodymu remiasi nustatydamas, kokia pastato dalis yra tariamai nugriauta, o taip pat nustatyti, ar ši pastato dalis yra nugriauta dėl atsakovės kaltės, ar dėl pastato fizinio nusidėvėjimo. Teismas privalėjo pasisakyti dėl paskaičiuotų darbų apimties ir kainos, kadangi darbų apimtis yra mažiausiai dvigubai didesnė, nei tariamai nugriauto pastato plotas. To nepadarius, sudaryta galimybė ieškovei ženkliai pasipelnyti atsakovės sąskaita. 1998 m. gruodžio 4 d. duomenimis ginčo pastato nusidėvėjimas buvo 67 procentai, todėl teismas, priteisdamas žalos dydį, privalėjo taikyti mažiausiai atitinkamą nusidėvėjimo procentą.
Nevertinta aplinkybė, kad ieškovė yra tik dalies pastato savininkė, tačiau ji nepateikė duomenų, kokia ginčo pastato dalimi naudojasi. Ieškovės teiginys, kad visi bendraturčiai yra pasidaliję pastatu, neatitinka tikrovės, nes tretysis asmuo P. V., kuriam nuosavybės teise priklauso 9/100 dalys (0,77 m²) ginčo pastato, nurodė, kad šiuo pastatu naudojasi tik jis ir ieškovė, kiti bendrasavininkai šiuo turtu nesinaudoja. Tretysis asmuo P. V. nurodė, kad jis su ieškove pasidalino pastatą po 1,5 metro, kas rodo, kad jie abu naudojasi ir kitų dviejų bendrasavininkų dalimis. Nesant nustatytos naudojimosi ginčo pastatu tvarkos, laikytinas nepagrįstu ieškovės teiginys, kad buvo nugriauta būtent jos naudojama dalis. Neteisingai nurodytos ieškovės ir trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomos ginčo pastato dalys, nes pagal viešojo registro duomenis jiems priklauso ne po 1/3 jo dalį.
Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl žalos priteisimo, priimti naują sprendimą ir tą ieškinio dalį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad ginčo sandėliukas yra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas ir ieškovė yra šio nekilnojamojo daikto bendraturtė. Techninės statinio charakteristikos ir registro duomenys nėra ginčo dalykas. Byloje apklaustas sąmatą sudaręs sąmatininkas R. B. nurodė, kad visus matavimus jis atliko vietoje pagal faktinę padėtį. Nugriauta sandėliuko dalis šiuo metu sudaro tarpą tarp likusių to paties statinio dalių, todėl statinys gali būti atstatytas tik toks, koks jis buvo. Turto atstatymo kaštai gali būti paskaičiuoti tik tokiomis medžiagomis, kurios turi savo rinkos vertę kaip statybinės medžiagos. Atsakovė turėjo galimybę pati atstatyti statinį, tačiau to nepadarė. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad sąmatininko atlikti skaičiavimai būtų neteisingi ar atsakovės padaryta žala turėtų būti įvertinta kitu dydžiu.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu joje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė ir tretieji asmenys yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei priklauso 1/3 ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pažymėto indeksu 3I1m ( VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008 m. liepos 21 d. pažymėjimas t. 1 b.l. 8-9). Iš šios namų valdos kadastro ir registro dokumentų bylos nr. 20/133560 2 tomo 34 lapo matyti, jog plane, sudarytame pagal 2008 m. liepos 10 d. kadastrinių matavimų duomenis, šis pastatas pažymėtas indeksu 3I1ž. Šalia jo esantys ūkiniai pastatai 4I1m, 6I1m yra pastatyti savavališkai. Statinio žymėjimas indeksu 3I1nuotraukoje, esančioje kadastro ir registro dokumentų bylos nr. 20/133560 2 tomo 35 lape ir šalių ginčo dėl skirtingai indeksais žymėto pastato tapatumo nebuvimas leidžia daryti išvadą, jog ginčo objektas yra ūkinis pastatas, (duomenys neskelbtini) namų valdoje pažymėtas indeksu 3I1m. Nors naudojimosi šiuo pastatu tvarka nėra įregistruota, tarp jo savininkų nėra ginčo dėl to, kad kiekvienas pagal susitarimą naudojosi 1/3 pastato dalimi. Atsakovės skundo argumentas apie kitokias nuosavybės dalis, pastarųjų konkrečiai nenurodant, nėra pagrįstas įrodymais.
Atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai apie neaiškią VĮ Registrų centras informaciją dėl ginčo ūkinio pastato pažeidimo pobūdžio ir kilmės. Apie pastarąją aplinkybę spręstina ne iš skunde nurodomų matavimų, žymėjimo neatitikimų įvairiuose pažymėjimuose ir duomenų apie pastato nusidėvėjimą, o iš šalių atstovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, atsakovės atsiliepimų į ieškinį, rašytinių įrodymų ir Kauno m. Šančių – Panemunės policijos nuovados atlikto tyrimo pagal L. V. pareiškimą medžiagoje esančių D. T. paaiškinimų.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nepasisakė dėl ieškovės ūkinio pastato dalies nugriovimo fakto, tačiau nurodė, kad ieškovė įvairiu šlamštu užgriozdino tarpą tarp jai priklausančio ūkinio pastato ir pastato atsakovės valdoje 6J1m. Tai, atsakovės manymu, nereiškia ieškovės nuosavybės teisės įgijimo ir ieškinyje nurodyto nuosavybės pažeidimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovės atstovė nurodė neturinti įgalinimų pripažinti, jog atsakovė atliko pastato dalies griovimo veiksmus. Iš Kauno m. VPK surinktos medžiagos matyti, kad 2007 m. rudenį ieškovė parašė policijai pareiškimą dėl jai priklausančio ūkinio pastato spynos nuplėšimo, daiktų ir malkų išmetimo. Paaiškinime policijai atsakovė nurodė vasaros – rudens laikotarpiu sutvarkiusi savo motinai priklausantį ūkinį pastatą 6J1m, nes jis buvęs ypač apleistas ( priverstas šiukšlių, pagalių), šiukšles išmetusi; apie tai, kad pastatas būtų priklausęs kam nors kitam, nežinojusi.
Iš namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų bylos nr. 20/161297 matyti, jog 2006 m. kovo 23 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/7 dalį pastato (duomenys neskelbtini), kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 310b, ir 1/7 dalį jo priklausinio – kiemo rūsio, kurio unikalus nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 310b ir kitų kiemo statinių ( šulinio, tvoros, kiemo aikštelės, lauko tualeto, 3 vienetų šiukšlių dėžių), kurių unikalus nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos atsakovės teisės į nekilnojamąjį daiktą įregistruotos 2006 m. kovo 24 d. ( inventorinės bylos 20-22, 24-25 lapai). Iš 2006 m. rugsėjo 20 d. sudaryto žemės ribų plano matyti, kad, be kitų statinių, šiame žemės sklype yra ir statinys, pažymėtas indeksu N, kurio ribos sutampa su žemės sklypo ribomis taškuose 7-B-9. 2008 m. vasario 25 d. sudarytame kadastriniame šios valdos matavimo plane minimas statinys pažymėtas indeksu 6I1/ž. Jo nuosavybės teisė nėra įregistruota nei vieno valdos savininko vardu.
Iš šių faktų darytina išvada, kad atsakovė ėmėsi tvarkyti savo namų valdoje esantį, bet nuosavybės teise nepriklausantį ūkinį pastatą. Vadovaudamasi tuo, kad atsakovė klydo, manydama apie pastato 6I1/ž priklausomybę savo motinai, policijos pareigūnai jos veiksmų nelaikė savavaldžiavimu.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad pati ieškovė būtų mačiusi atsakovę atliekant sandėliuko griovimo veiksmus. Tretysis asmuo R. M. paaiškino valdoje negyvenanti nuo 1951 metų, griovimo veiksmų nemačiusi, patvirtino, kad visas ūkinis pastatas 3I1ž stovi „ant įvažiavimo“. P. V. paaiškino matęs, kaip atsakovė griovė jų namų valdai priklausantį sandėliuką. Iš fotonuotraukų, esančių inventorizacinėse bylose, matyti, kad dalis ūkinio pastato, iš išorės pažymėta statmenomis lentomis, yra akivaizdžiai renovuota, šalia jos esanti dalis – likusi be stogo ir sienos. Nuotraukos, P. V. paaiškinimas, policijos surinkta medžiaga ir atsakovės atstovės pripažinimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, jog D. T. renovavo jai priklausančio ūkinio pastato dalį, įgalina spręsti, jog tarp atliktos renovacijos ir skylės ieškovės pastate yra pakankamai artimas priežastinis ryšys, leidžiantis daryti išvadą apie tuščio tarpo atsiradimą dėl atsakovės veiksmų ( dalies stogo ir sienos lentų nugriovimo). Atsakovės teisės valdyti savo namo priklausinius įgyvendinimas, tuo pažeidžiant ieškovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ( statinio struktūrą), yra neteisėtas veiksmas. Dėl statinio dalies nugriovimo ieškovė patyrė turtinę žalą. Atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl įrodymų apie nugriautosios dalies priklausomybės ieškovei nebuvimą. Pastato savininkai patvirtino, jog ieškovės nurodoma naudojimosi ūkiniu pastatu tvarka nustatyta jų tarpusavio susitarimu, ginčo dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe nėra ( CK 4.75 straipsnio 1 d.). Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė visas CK 6.246 straipsnyje nustatytas sąlygas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti.
Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlaisvinti atsakovės renovuotąją ūkinio pastato dalį.
Netenkindamas šio ieškininio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė apie įrodymų dėl šios pastato dalies užėmimo nebuvimą ( minimo fakto atsakovė neginčijo, teigdama, kad renovuotoji statinio dalis yra namų valdos ūkinio pastato 6J1m dalis). Neturėdama nuosavybės teisės į minimą pastatą, atsakovė neturėjo teisės atlikti ir jo pagerinimo veiksmus, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie ieškovės reikalavimo atlaisvinti pastato dalį teisėtumą. Ieškovė neįrodė, kad ši ūkinio pastato dalis yra jos namų valdos teritorijoje.
Iš namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų byloje nr. 20/161297 esančio 2006 m. rugsėjo 20 d. žemės ribų plano matyti, kad, be kitų statinių, šiame žemės sklype yra ir statinys, pažymėtas indeksu N, kurio ribos sutampa su žemės sklypo ribomis taškuose 7-B-9. 2008 m. vasario 25 d. sudarytame kadastriniame šios valdos matavimo plane minimas statinys pažymėtas indeksu 6I1/ž. Jo nuosavybės teisė nėra įregistruota nei vieno valdos savininko vardu. Iš 2006 m. rugsėjo 20 d. žemės ribų plano matyti, jog pastato „N“ ( 6I1/ž) riba ties kraštine, kurios ilgis 3.29 m, sutampa su žemės sklypo riba, bei kad ties pastato riba nėra pravažiavimo. Žemės sklypo riba ties keliu ir gretima valda (duomenys neskelbtini) nėra tiesios linijos formos, tačiau žemės sklypo išdėstymo schemoje žymima tiesi sklypo riba ties keliu bei tokia pat riba su valda (duomenys neskelbtini). Iš analogiškų namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo duomenų kadastro ir registro duomenų byloje nr. 20/133560 matyti, kad tarp šių valdų yra pravažiavimas, ties kurio viduriu ribojasi abi namų valdos. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos 2005 m. spalio 23 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje.
Ginčo pastato dalies priklausomybę vienai ar kitai šaliai įrodinėjant nuotraukų pagalba, iš kurių, atsižvelgiant į pastato specifiką ( labai senas kelių savininkų eksploatuotas lentinės pašiūrės tipo statinys) bei esant skirtingiems sklypų išdėstymo žymėjimams techninės apskaitos bylose, apeliacinės bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti kadastro duomenimis pagrįstus įrodymus, jog (duomenys neskelbtini) esančio ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke pažymėto indeksu 3I1m, dalis, atskirta statmenomis lentomis ir nurodyta statinio nuotraukoje kadastro ir registro duomenų byloje nr. 20/133560 t. 2 b.l. 35, o nuotraukose civilinės bylos t. 1 14 - 17 lapuose esanti į kairę pusę ties tarpu tarp pastatų, ir kurią ji prašo įpareigoti atlaisvinti atsakovę, yra šios valdos žemės sklype ( CPK 178 str.). Tuo tikslu ieškovė pateikė UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2010 m. spalio 15 d. nubraižytą žemės sklypų esamos padėties tarp namų valdų nustatymo planą (t. 2 b.l. 111). Kadangi šis planas konkrečiais išmatavimais ( taškais) nesusietas su kadastro žemėlapyje užregistruotais duomenimis, vertindamas ginčo aplinkybę, apygardos teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio ketvirtąja dalimi ir CPK 197 straipsnio antrąja dalimi, nesiremia 2010 m. spalio 15 d. plane nurodyta ieškovės sklypo riba ( pažymėtina, kad ši riba nuorodomis ir nefiksuota). Sulyginus duomenis apie viešame registre (kadastro žemėlapyje) pažymėtas ieškovės namų valdos ribas ( planas t. 2 b.l. 82), 2010 m. spalio 15 d. plane pažymėtas ieškovės negyvenamojo pastato ribas, atsakovės sklype esančio pastato 6I1/ž buvimo vietą bei raide N pažymėtos prašomos atlaisvinti pastato dalies dislokaciją ir esant atsakovės atstovės pripažinimui, jog atsakovės renovuotas ūkinis pastatas 6I1/ž yra išsikišęs į kelią, akivaizdu, jog renovuojamą pastatą 6I1/ž atsakovė išplėtė už sklypo ribos, pažymėtos namų valdos (duomenys neskelbtini) kadastro ir registro dokumentų bylos nr. 20/161297 plane ( t. 2 b.l. 93), tačiau renovuota pastato dalis nėra kadastro žemėlapyje pažymėtoje ieškovės namų valdos teritorijoje. Iš kadastro duomenų matyti, jog ieškovės namų valdai priklausantis žemės sklypas neužima viso pločio privažiavime iki abiejų valdų, todėl, atsikirsdama į ieškinį, atsakovė teisingai nurodė apie nepagrįstas ieškovės pretenzijas į nuosavybę, įvairiais būdais užimant tarpą tarp ūkinių pastatų. Ieškovė neįrodė nuosavybės teisių į prašomą atlaisvinti ūkinio pastato dalį atsiradimo kuriuo nors iš CK 1.136 straipsnyje numatytų pagrindų. Neteisėtai praplėsdama savo namų valdai priklausantį ūkinį pastatą, atsakovė neužvaldė ieškovės namų valdai priklausančio ūkinio pastato dalies, todėl ieškovės reikalavimas atlaisvinti ginčo dalį negali būti ginamas CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais.
Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu apie netinkamai nustatytą atlygintinos žalos dydį.
CK 6.249 straipsnio pirmoji dalis apibrėžia, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas.
Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad, apie atlygintinos žalos dydį spręsdamas iš UAB „Statybų skliautas“pateiktos sąmatos, rašytinį įrodymą teismas įvertino netinkamai, todėl žalos dydžio klausimu priimtas sprendimas pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 d., 185 straipsnis). Atmetus ieškinį dėl pastato dalies atlaisvinimo, ieškovė nepagrindė medinių pertvarų iš lentų išardymo būtinumo ir nesusiejo to su neteisėtais atsakovės veiksmais, išardant dalį pastato, neįrodė, jog išardytoje pastato dalyje buvo durys ( niekas iš dalyvavusių byloje asmenų negalėjo paaiškinti, kaip į ūkinį pastatą buvo patenkama), todėl iš atlygintinų nuostolių sumos šalintina pertvarų išardymo ir durų blokų įstatymo kaina ( 82,92 Lt ir 202,64 Lt. + 19 proc. PVM). VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo pastatas 1998 m. gruodžio 4 d. buvo netekęs beveik pusės savo fizinės vertės ( nusidėvėjęs 67 procentais). Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad statinio būklė iki nugriovimo buvo pagerinta, todėl jai atlygintina 33 procentai sąmatoje nurodytos nugriautos ūkinio pastato dalies atstatymo išlaidų sumos (1187,01 Lt) ( 1526,82-339,81). Tai sudaro 392 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžiant dėl investicijų nuotraukose užfiksuotos būklės lentinės pašiūrės dalies atstatymui ( CK 1.5 str. 4 d.).
Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu dėl bylos dalies nutraukimo ir su tuo susijusio neteisingo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo.
2010 m. sausio 27 d. teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl tvoros pašalinimo ir buvusio privažiavimo atlaisvinimo, nes bylos eigoje šis reikalavimas buvo įvykdytas, pareikalavus Kauno apskrities viršininko administracijai. Atsakovės atstovei neprieštaraujant dėl dalies reikalavimų atsisakymo, teismas nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo pastarojo ieškininio reikalavimo ( t. 2 b.l.17). Apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime konstatuota, kad byloje yra duomenų, jog atsakovė buvo užtvėrusi pravažiavimą į sandėliuką, tačiau ši ieškinio dalis atmesta. Ieškovė pagrįstai teigia, kad, esant tokioms aplinkybėms, bylos dalis pagal nurodytą reikalavimą turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad aptariamą ieškovės reikalavimą po bylos iškėlimo įvykdė atsakovė, tačiau apie pastarąjį jos veiksmą spręstina iš jos atstovės sutikimo priimti ieškinio dalies atsisakymą ir teismo išvados apie atsakovės įvykdytą pravažiavimo užtvėrimą neginčijimo. Jeigu ieškovas atsisako ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 94 str. 1 d.). Ieškovė pareiškė du neturtinius reikalavimus. Reikalavimas dėl tvoros nukėlimo buvo pagrįstas, turtinis reikalavimas – pagrįstas iš dalies, todėl jai iš atsakovės priteistina ne pusė, o 2/3 dalys turėtų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus žyminį mokestį už turtinį ginčą, apskaičiuotiną proporcingai 26 procentais patenkintajai ieškinio daliai( CPK 93 str. 2 d.).
Sprendimas pakeistinas, panaikinant jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti tvorą ir ši bylos dalis nutrauktina ( CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Sprendimą pakeitus, atitinkamai perskaičiuotinos teismo priteistosios bylinėjimosi išlaidos.
Bylinėjimosi išlaidų sudėtis nėra apeliacinio skundo dalykas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 127 Lt žyminį mokestį už du neturtinius reikalavimus, 66 Lt už turtinį reikalavimą, 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 221 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ( t. 1 b.l. 5,54-55, 98 ). Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 2240 Lt advokato pagalbos išlaidų, 130 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 150 Lt už antstolio paslaugas ir 200 Lt už plano sudarymą ( t. 1 b.l. 118, t. 2 b.l. 51, 52, 53, 69, 112). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų, sumokėjo 66 Lt už apeliacinį skundą ( turėjo būti sumokėta 50 Lt) ir 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ( t. 1 b.l. 116, t. 2 b.l. 61, 96).
Ieškinį iš dalies patenkinus ir bylos dalį nutraukus, ieškovei iš atsakovės priteistina 76 Lt žyminio mokesčio ( 63,50 Lt už neturtinį reikalavimą ir 25 proc. nuo minimalaus 50 Lt žyminio mokesčio už turtinį ginčą), 2/3 dalys procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( 147 Lt) ir 2/3 dalys advokato pagalbos išlaidų ( 1000 Lt). Paliktina nepakeista atsakovei iš ieškovės priteista advokato pagalbos išlaidų suma.
Šalių išlaidos apeliacinės instancijos teisme paskirstytinos taip: ieškovei iš atsakovės priteistina pusė advokato pagalbos išlaidų ( apeliacinės instancijos teisme vienas iš dviejų skundo reikalavimų atmestas) ir pusė ( 65 Lt) žyminio mokesčio. Atmetus reikalavimą dėl ginčo patalpos atlaisvinimo, netenkintinos su šio reikalavimo įrodinėjimu susijusios išlaidos faktinėms aplinkybėms nustatyti ir planui sudaryti ( CPK 3 str. 6,7 dalys). Atsakovei iš ieškovės priteistina 75 procentai ( 750 Lt) advokato pagalbos išlaidų ( CPK 93 str. 2 d.) ir 37,50 Lt žyminio mokesčio. Iš abiejų šalių valstybei priteistina po pusę procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme .
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.
Pakeisti 2010 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Panaikinti jo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti tvorą ir šią bylos dalį nutraukti.
Iš atsakovės ieškovei priteistą sumą žalos atlyginimui sumažinti iki 392 ( trijų šimtų devyniasdešimt dviejų ) Lt, bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1223 ( vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt trijų) Lt.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirstyti taip: iš ieškovės valstybei priteisti 23 ( dvidešimt tris ) Lt, iš atsakovės – 47 ( keturiasdešimt septynis) Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Sprendimo dalį dėl 500 Lt advokato pagalbos išlaidų atsakovei priteisimo palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. V. iš atsakovės D. T. 1185 ( vieną tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt penkis) Lt, atsakovei D. T. iš ieškovės L. V. – 787,50 ( septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 50 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei (į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LT Finansų ministerijos į.k. 188659752 sąskaitą nr. Lt 247300010112394300 AB banke Swedbank, banko kodas 73000) iš ieškovės L. V. ir atsakovės D. T. po 18,90 ( aštuoniolika Lt 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.