Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Arūnui Venckui, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Artūrui Petrauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovui Aurimui Puidokui, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatui, M. P. ir A. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas ne tas asmuo, tapo žinoma iš 2010 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvados, todėl Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigojo Rietavo policijos komisariatą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl 2010 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo nepagrįstai nubaustas K. R., panaikinimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 5 d. Rietavo policijos komisariatas gavo 2010 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvadą su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimu apskųsti 2010 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. liepos 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 575-5857/2010 konstatavus, kad Rietavo policijos komisariatas be svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, atsakingiems pareigūnams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Mano, kad patirta žala turėtų būti išieškoma iš kaltų policijos pareigūnų, o ne iš Lietuvos valstybės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog siūlė pareiškėjui po truputį grąžinti susidariusią skolą.

Pareiškėjas K. R. ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 55-56, 75), gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 62, 78).

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui A. S. nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

Pareiškėjas prašo priteisti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patirtą 3621,96 Lt turtinę žalą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalį žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis). CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) būtinas nurodytų sąlygų visetas: neteisėta pareigūnų veika, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybė negalima.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato pareigūnų neveikimo, tvirtindamas, jog net ir nustatę, kad 2010 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-161-747/2010 buvo pripažintas kaltu ir nubaustas netinkamas asmuo, policijos pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų teisingumui atkurti.

Pažymėtina, jog kiekvienu atveju, kai civilinė atsakomybė reiškia nuostolių atlyginimą, ypač svarbią reikšmę turi teisingas vienos iš atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, nustatymas. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Tai reiškia, kad neturi būti pernelyg didelio skolininko elgesio ir nuostolių atotrūkio, t. y. nuostoliai neturi būti pernelyg tolimas skolininko elgesio padarinys. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti asmens, iš kurio prašoma atlyginti žalą, veiksmus ir bylos faktines aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-161-747/2010 (b.l. 18), K. R. pripažintas kaltu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1, 5 dalis ir jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda. Analizuojant minėto nutarimo turinį, matyti, jog administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtino paties pažeidėjo (t.y. K. R.) parodymai, o K. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Todėl akivaizdu, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimu K. R. buvo nubaustas 4000 Lt bauda dėl savo paties veiksmų, t.y. prisipažinimo padarius administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas, skunde nurodydamas, jog prisiėmė kaltę už savo sesers vyrą M. P. Darytina išvada, kad neigiamos pasekmės – pareiga sumokėti paskirtą 4000 Lt baudą, pareiškėjui K. R. kilo dėl jo paties pasirinkto elgesio modelio. Iš skundo turinio matyti, jog pareiškėjas, prisiimdamas kaltę už M. P., suvokė ir tai, jog jam teks mokėti paskirtą baudą, kurią, pasak pareiškėjo, autoįvykio kaltininkas žadėjo grąžinti.

Nors pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta 2010 m. kovo 3 d., o 2010 m. balandžio 19 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-03/IS-18 nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas ne K. R., o M. P., tačiau į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariatą pareiškėjas K. R. su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą kreipėsi tik 2012 m. kovo 26 d. (b.l. 20), t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo eismo įvykio. Minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje (b.l. 28, ATPK bylos medžiaga, psl. 26-29) nurodyta, kad 2010 m. balandžio 2 d. papildomai apklaustas K. R. paaiškino, jog norėdamas padėti sesers vyrui M. P., sutiko prisipažinti, kad 2010 m. vasario 11 d. 23 val. Rietave, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“ jis sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matosi, jog 2010 m. balandžio 2 d. dėl minėto administracinio teisės pažeidimo kaltę pripažino M. P. Taigi, jau 2010 m. balandžio 2 d. pareiškėjui buvo žinoma, kad paaiškėjo tikrosios administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės, kurios buvo slepiamos jo bei M. P. tarpusavio susitarimu. Vertintina, jog tokį ilgą laikotarpį nesiimdamas jokių veiksmų, pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, nesirūpino savo teisėmis ir nesiekė ištaisyti dėl savo paties veiksmų (kaltės prisiėmimo) susidariusią teisinę situaciją.

Analizuojant bylos aplinkybes vertintini ir pareiškėjo skunde nurodyti policijos pareigūnų neteisėti veiksmai. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato atstovas, 2010 m. gegužės 5 d. Rietavo policijos komisariate kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 19 d. tarnybinio patikrinimo išvada, buvo gautas nurodymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.575-5857/2010 (b.l. 28, ATPK bylos medžiaga, psl. 31-32) netenkino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, konstatavęs, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl pačios Institucijos subjektyvių veiksmų (nepakankamo rūpestingumo operatyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus). Nors nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės leidžia teigti, kad Rietavo policijos komisariato policijos pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tačiau, teismo vertinimu, nustatytos policijos pareigūnų neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos nesieja priežastinis ryšys.

Prie skundo pridėta antstolės Ilonos Girdenienės 2012 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. 0051/12/00142, 00899 (b.l. 17) patvirtina, jog pareiškėjo prašoma priteisti 3621,96 Lt suma buvo iš K. R. išieškota vykdomosiose bylose, užvestose pagal 2010 m. kovo 3 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.6-161-747/2010. Todėl konstatuotina, jog pareigą sumokėti 4000 Lt baudą ir antstolių veiksmus išieškant 3621,96 Lt sumą, sąlygojo būtent Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarimas, kurio priėmimą ir turinį lėmė paties pareiškėjo veiksmai. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 575-5857/2010, nesprendė jokių su K. R. turtinėmis prievolėmis susijusių klausimų.

Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta viena iš esminių žalos atlyginimo sąlygų – priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir K. R. patirtos turtinės žalos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės, kadangi, kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos, valstybei ar savivaldybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu K. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, teisę į išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl atmetus pareiškėjo skundą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.