Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas O.Šibkovas, sekretoriaujant G.Vasilevskai, dalyvaujant prokurorui T.Osipovič, gynėjai advokatei R.V.Šalaviejūtei, civilinio ieškovo atstovei I.Venskutonytei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „Ren force“ konsultantu, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas 2006-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. 40 MGL (5000 Lt) bauda, bauda nesunkėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. pateikęs deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent: jis, nuo 2009-11-10 iki 2010-07-29 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės finansinių ataskaitų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą, t.y. atsakingas už bendrovės ūkinę – finansinę veiklą, pateikęs Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Šermukšnių g. 4, Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini)2009-05-25, 2009-06-25, 2009-08-25, 2009-08-27, 2009-09-01, 2009-09-01, 2009-09-01, 2009-10-26, 2009-10-26, 2009-10-30, 2009-11-25 PVM deklaracijas ir 2009-07-27, 2009-07-27, 2009-11-02, 2009-11-16 mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei 2009-12-28 gavęs Vilniaus apskrities VMI 2009-12-16 priminimą Nr. 14-07-28766 apie pareigą per 20 dienų nuo priminimo įteikimo dienos, sumokėti nurodytą mokesčių sumą, t.y. 33 281 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 5 264 Lt Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais įmokas, iš viso 38 545,00 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, tyčia, pažeisdamas 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 81 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalėdamas iki 2010-01-17 sumokėti 38 545,00 Lt įmokų, šių apskaičiuotų ir deklaruotų mokesčių laiku nesumokėjo.

R. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad 2009 metais akcininkų susirinkimo buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, kokią tiksliai dieną buvo paskirtas, neatsimena. UAB (duomenys neskelbtini) versdavosi automobilių stovėjimo aikštelių nuoma, teikdavo automobilių saugojimo paslaugas. Bendrovė turėjo 3 saugojimo aikšteles. Jis žinojo teisės aktų, reglamentuojančių uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, reikalavimus, realiai vadovavo bendrovei. Tuo metu bendrovėje dirbo apie 15 žmonių, bendrovėje dirbo viena buhalterė, kuri tvarkė visą buhalterinę apskaitą. Su grynais pinigais buhalterė nedirbo, sprendimus dėl grynų pinigų, dėl mokėjimų, priiminėjo jis. 2009 metais bendrovės veikloje pradėjo kauptis skolos. Atsimena, kad bendrovės pajamos tuo metu per mėnesį buvo apie 21000 Lt, išlaidos apie 25000 Lt. Siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą, jis pinigus stengdavosi nukreipti darbuotojų atlyginimams ir aikštelių nuomai, todėl kitiems mokėjimams pinigų neužtekdavo. Dirbdamas bendrovėje iš pradžių pasitikėjo buhaltere, tačiau po to, kai buvo pateiktos deklaracijos dėl mokesčių, su buhaltere turėjo konfliktų. Iš pradžių jis nekontroliavo buhalterės, todėl netikrino, kokias deklaracijas ir atskaitas ji pateikdavo, ji galėjo surašyti bet kokius duomenis, galimai ir netesingus. Skolos valstybės biudžetui už 2009 metus nebuvo apmokėtos, kadangi bendrovė neturėjo tam lėšų. Sprendimus, kam mokėti turimus pinigus, priiminėjo jis. Tuo metu jo nuomonė buvo, kad iš pradžių reikia sumokėti algas darbuotojams ir už aikštelių nuomą. Bendrovės pajamomis disponavo jis, jis taip pat galėjo imti pinigus iš kasos. Paskolos iš bendrovės gavęs nebuvo. Paskola jam, nurodyta bendrovės dokumentuose yra fiktyvi, jis pinigų negavo. Bendrovė atsiskaitydavo su darbuotojais ir už aikštelių nuomą grynais pinigais, kaip tai buvo fiksuojama, prisiminti negali, mano, kad visi buhalteriniai dokumentai buvo pildomi teisingai, tačiau to nekontroliavo, taip pat nekontroliavo buhalterės veiklos ir jos vedamos buhalterinės apskaitos. Bendrovės buhalterinių dokumentų beveik neišliko, kur yra šie dokumentai jis nežino. Dėl bendrovės buhalterinių dokumentų dingimo į policiją nesikreipė. Žinojo, kad valstybės biudžetui nebuvo sumokėtas socialinio draudimo mokestis už 2009 metus, apie pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką nežinojo, pasitikėjo buhaltere. Kokios nors tvarkos dėl korespondencijos priėmimo bendrovėje nustatyta nebuvo, paprastai laiškus iš aikštelių paimdavo buhalterė. Jis pats pranešimo apie mokesčių įsiskolinimą iš mokesčių inspekcijos negavo. Kada tiksliai išėjo iš bendrovės, neatsimena, žino, kad šiuo metu bendrovė jokios veiklos nevykdo. Tuo laikotarpiu buvo UAB „Sąstatų prekyba“ akcininku, turėjo 82 procentų tos bendrovės akcijų.

Liudytoja A. G. parodė, kad laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2010-05-01 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere. Dirbo ne pilną darbo dieną, į bendrovę ateidavo kelioms valandoms, tvarkydavo pirminius buhalterinius dokumentus. Jau atėjus į bendrovę direktoriumi buvo A. P., vėliau direktoriumi buvo paskirtas R. L.. Bendrovės veikla buvo automobilių aikštelių nuoma, bendrovėje dirbo 10-12 žmonių. Įmonės apyvartos nebuvo didelės, maždaug apie 15000 Lt per mėnesį. Daugiau buhalterių bendrovėje nebuvo. Ji, kaip buhalterė, dirbo tik su dokumentais, su grynais pinigais nedirbo. Dokumentus jai duodavo R. L., su grynais pinigais dirbo pats R. L., kuris sprendė dėl mokėjimų. Dirbdama buhaltere paskaičiavo metinį balansą už 2009 metus. Žino, kad už tuos metus, t.y. už 2009 metus bendrovė įsiskolino valstybės biudžetui mokesčius, nebuvo sumokėti socialinio draudimo, gyventojų pajamų, pridėtinės vertės mokesčiai. Dėl ko susidarė įsiskolinimai, tiksliai nežino, jos vertinimu, mokesčiai susidarė dėl lėšų trukumo bendrovės veikloje. Reikėjo mokėti atlyginimus darbuotojams, už aikštelių nuomą, todėl, galimai pritrūko pinigų mokesčiams. Dėl ko tiksliai nebuvo sumokėti mokesčiai, nežino, kadangi su grynais pinigais nedirbo. Apie susidariusius įsiskolinimus kalbėjo su direktoriumi R. L., apie įsiskolinimus informavo akcininkus. Sakė R. L., kad reikia sumokėti mokesčius, jis turėjo mokėti. Kiek tuo metu buvo grynų pinigų kasoje, neatsimena. Bendrovei nesumokėjus mokesčių, mokesčių inspekcija atliko bendrovės patikrinimą. Tiksliai nežino, ar direktoriui buvo įteikti priminimai iš mokesčių inspekcijos apie mokesčių nesumokėjimą, mano, kad tokie priminimai buvo, kadangi tokie laiškai paprastai siunčiami direktoriui.

Liudytojas A. G. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) kasininku-kontrolieriumi, kokiu laikotarpiu dirbo, šiuo metu neatsimena, atsimena, kad dirbo tuo laikotarpiu, kai bendrovės direktoriumi buvo R. L.. Jo darbo vieta buvo budelėje prie aikštelės, kurioje buvo saugomi automobiliai. Atsimena, kad į budelę buvo pristatoma korespondencija skirta UAB (duomenys neskelbtini). Jokios rašytinės tvarkos dėl korespondencijos priėmimo bendrovėje nustatyta nebuvo. Galiojo tokia tvarka, kad atvežus laiškus, budintis sargas juos priimdavo. Jei tai buvo registruoti laiškai, jie pasirašydavo. Jis pats taip pat priimdavo laiškus, už registruotus laiškus pasirašydavo. Priėmus laiškus jie buvo laikomi budelėje iki atvažiuodavo direktorius ar buhalterė, kurie paimdavo visą korespondenciją. Registruotų laiškų buvo daug, todėl jis tikrai negali atsiminti konkretaus laiško. Jokios laiškų apskaitos nebuvo, kokio nors registracijos žurnalo nebuvo.

2010-03-17 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)nepriemokos 210-03-17 dienai yra 5246 Lt GPM nepriemoka už 2009 metus, 33281 Lt PVM nepriemoka už 2009 metus, 8,00 Lt mokesčio už aplinkos teršimą nepriemoka, iš viso 38553 Lt nepriemoka; 2009-07-29, 2009-07-31, 2009-08-10, 2009-08-18, 2009-08-20, 2009-10-01 R. L. iš kasos išduoti grynieji pinigai, iš viso 898 450 Lt; 2009-2010 metų laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini)sumokėjo UAB „Holesta“ 63 000 Lt už transporto priemonių aikštelių nuomą. Ataskaitoje nurodyta, kad „bendrovei mokesčių nepriemokos pradėjo kauptis nuo 2009 metų liepos mėn. tą patį mėnesį bendrovė pasirašė su bendrovės direktoriumi R. L. sutartį dėl 200 000 Lt paskolos suteikimo (pinigai buvo išduodami iš kasos dalimis nuo 2009 m. liepos mėn.).Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė šiuo metu atsiskaito už transporto priemonių aikštelių nuomą su UAB „Holesta“, t.y. nuo mokesčių nepriemokos susidarymo dienos bendrovė sumokėjo UAB „Holesta“ 51100 Lt. Taip pat operatyvios kontrolės skyrius nustatė, kad bendrovė 2009- m. lapkričio mėn. – 2010- m. vasario 15 mėn. gavo 93 049 Lt įplaukų į kasą, todėl darytina išvada, kad bendrovė galėjo į biudžetą sumokėti mokesčių nepriemoką (T.1, 19-23 b.l.).

Valstybės įmonės registrų centro pateiktoje pažymoje nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi nuo 2009-11-10 iki 2010-07-29 buvo R. L. (T.1, 50-54 b.l.).

2009-11-10 UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų protokole nurodyta, kad nuspręsta skirti R. L. direktoriumi (T.2, 131 b.l.).

SODRA pažymose nurodyta, kad R. L. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-07-01, dirbo iki 2010-08-16 (T.2, 35, 70-71 b.l.).

2009-07-02 A. J. G. (UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, turintis 25 balsus iš 50 balsų) išdavė R. L. įgaliojimą (T2, 132-133 b.l.).

2009 metais UAB(duomenys neskelbtini)pateikė valstybinei mokesčių inspekcijai priedėtinės vertės mokesčio, mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų deklaracijas (T.1, 43 b.l.).

2009-12-06 UAB „Rapyra“ surašytas priminimas dėl nustatytų mokestinių nepriemokų (T.1, 28 b.l.).

Lietuvos pašto pateiktame korespondencijos sąraše nurodyta, kad 2009-12-23 (data nurodyta antspaude), iš Valstybinės mokesčių inspekcijos registruotu paštu pristatytoje korespondencijos yra užregistruota korespondencija UAB(duomenys neskelbtini)vardu (T.1, 44-45 b.l.).

Akcinės bendrovės Lietuvos pašto Vilniaus filialo 2010-12-11 pranešime nurodyta, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN886303881LT, 2009-12-23 siųsta iš Vilniaus pašto UAB (duomenys neskelbtini)adresu Dūkštų 34, Vilnius, 2009-12-28 įteikta įmonės budinčiam darbuotojui G. (T.1, 46 b.l.).

UAB (duomenys neskelbtini)kasos išlaidų orderiuose nurodytos pinigų sumos , perduotos R. L. kaip paskola ir ūkio išlaidoms (T.1, 69-74 b.l.).

2009-07-11 UAB (duomenys neskelbtini)visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu nuspręsta suteikti Konsultantui-kasininkui R. L. 200 000 Lt paskolą ((T.1, 87 b.l.).

2011-06-20 valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)2009 metų lapkričio mėn. PVM deklaracijos nepateikė. Bendrovė 2009-07-20 buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, 2009-09-16 vėl įregistruota PVM mokėtoja (T.1, 153 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad R. L. kaltė padarant jam inkriminuotą nusikaltimą yra pilnai įrodyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)nesumokėjo 33 281 Lt Pridėtinės vertės mokesčio ir 5 264 Lt Gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais įmokas, iš viso nesumokėjo 38 545,00 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą už 2009 metų laikotarpį. Mokestinė nepriemoka pradėjo kauptis nuo 2009 metų liepos mėnesio. Tokios aplinkybės nustatytos vertinant valstybinės mokesčių inspekcijos atliktus UAB „Rapyra“ operatyvius patikrinimus bei deklaracijas, pateiktas UAB (duomenys neskelbtini)valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, byloje nustatyta, kad 2009-12-23 UAB (duomenys neskelbtini) registruotu paštu buvo pateiktas valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas dėl neįvykdytų mokestinių prievolių, kuris buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojo A. G. 2009-12-28 dieną. Priminime nurodyta, kad nesumokėjus nurodytų sumų, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos per 20 dienų laikotarpį nuo priminimo gavimo arba vėliau sumokėtos nebuvo.

Pažymėtina, kad šių teismo nustatytų aplinkybių neneigia ir pats R. L.. Duodant parodymus kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino pilnai, paaiškino kokiomis aplinkybėmis nebuvo sumokėti mokesčiai, tačiau patvirtindamas šias faktines aplinkybes, kartu nurodė, kad galimai nėra tinkamas jam inkriminuojamo nusikaltimo subjektas, kadangi direktoriumi buvo paskirtas jau pradėjus kauptis skoloms, be to, nebuvo gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimo.

Vertinant kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, Valstybinės mokesčių inspekcijos atliktų operatyvių patikrinimų medžiagą, kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. L. veiksmuose yra visi Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

2004 m. balandžio 13 d. LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, to paties įstatymo 81 str. 1 d. nurodyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Nustatyta, kad R. L. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009-07-01 dienos, 2009-07-02 jam buvo išduotas akcininko, turinčio pusę bendrovės akcijų įgaliojimas, nuo 2009-11-10 akcininkų susirinkimu R. L. buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Tokiu būdu, nuo 2009-11-10 R. L., kaip UAB direktoriui, t.y. bendrovės vadovui, atsirado pareiga tinkamai vykdyti galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių uždarųjų akcinių bendrovių veiklą, reikalavimus, tarp jų ir įstatymų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimą į valstybės biudžetą. Kartu R. L. atsirado pareiga tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus bei atsakomybė už teisė aktų reikalavimą netinkamą vykdymą ar nevykdymą.

Iš minėtos Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui atsiranda tik tuomet, kai jis nesumokėjo mokesčių po to, kai jam buvo priminta apie mokesčių nesumokėjimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame Valstybinės mokesčių inspekcijos priminime nurodyta, kad mokestinės prievolės turi būti įvykdyto per 20 dienų, po 20 dienų atsakingi asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nustatyta, kad minėtu laikotarpiu, t.y. nuo 2009-12-28, kuomet UAB (duomenys neskelbtini) gavo priminimą, iki 2010-01-17 dienos, t.y. paskutinės nustatytos dienos, UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi buvo R. L., kuris ir buvo atsakingas už tinkamą teisės aktų, reglamentuojančių mokesčių mokėjimą, įgyvendinimą UAB (duomenys neskelbtini)veikloje minėtu laikotarpiu. Ta aplinkybė, kad dalinai mokesčių nepriemokos susidarė iki R. L. paskyrimo direktoriumi, neturi reikšmės baudžiamosios atsakomybės atsiradimui jo atžvilgiu, kadangi baudžiamasis įstatymas (BK 219 str. 1 d.) numato atsakomybę tam asmeniui, kuris nesumokėjo mokesčių po priminimo. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas už atskirus mėnesius, t.y. pripažino savo mokestines prievoles valstybei už 2009 metų laikotarpį.

Kaltinamojo R. L. nurodyta aplinkybė, kad jis asmeniškai negavo Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie mokestinių prievolių nevykdymą, taip pat nepašalina R. L. baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)gavo nurodytą priminimą pagal vieną iš savo nurodytų adresų nuomojamoje aikštelėje, korespondenciją su priminimu, siųstą registruotu paštu, gavo UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas A. G.. Toks priminimo įteikimas yra pripažįstamas tinkamu įteikimu. Byloje nustatyta, kad UAB „Rapyra“ direktorius A. L. rašytine tvarka neorganizavo korespondencijos priėmimo tvarkos, UAB (duomenys neskelbtini)žodžiu nustatytą tvarką dėl korespondencijos priėmimo ir perdavimo vadovui patvirtino liudytojas A. G.. Tokiu atveju, direktoriaus R. L. nustatyta tvarka dėl korespondencijos priėmimo buvo jo paties kompetencijoje ir ta aplinkybė, kad priminimas buvo gautas UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojo yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad UAB (duomenys neskelbtini)gavo valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą. Teismas pažymi, kad aplinkybė, kad dėl netinkamos korespondencijos priėmimo tvarkos bendrovėje laiškas galėjo nepasiekti atskiro bendrovės darbuotojo, nepašalina direktoriaus, atsakingo už šios tvarkos nustatymą, atsakomybės atsiradusios dėl jo netinkamo darbo organizavimo.

Be to, tą aplinkybę, kad R. L. žinojo apie nesumokėtus mokesčius ir apie bendrovei pateiktą priminimą juo sumokėti, netiesiogiai patvirtina papildomai teismo posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos pateikti dokumentai – 2010-03-17 operatyvaus patikrinimo pažyma, 2010-03-09 operatyvaus patikrinimo pažyma, 2010-02-24 faktų fiksavimo pažyma (T.2, 149-160 b.l.), kuriuose yra R. L. parašai patvirtinant, kad jis susipažino su pažymose nurodytomis patikrinimo išvadomis apie UAB (duomenys neskelbtini)veiklą, ir kuriose, tarp kitų aplinkybių, fiksuojamos UAB (duomenys neskelbtini)neįvykdytos mokestinės prievolės valstybės biudžetui.

Teismas taip pat konstatuoja, kad UAB „Rapyra“ minėtu laikotarpiu nuo 2009-12-28 iki 2010-01-17 turėjo galimybę sumokėti apskaičiuotus mokesčius. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)2009 metais turėjo pajamų, vykdė veiklą, mokėjo atlyginimus darbuotojams, apmokėdavo aikštelių nuomą. Be to, nustatyta, kad 2009 metų laikotarpiu R. L. kasos pajamų orderiais buvo išmokamos skirtingos sumos pinigų ūkio išlaidoms ir suteikiant pačiam R. L. paskolą. Byloje esančiuose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad R. L. išmokėta virš 49000Lt paskolai ir virš 50000 Lt ūkio išlaidoms. Akivaizdu, kad vien paskolai, perduotai pačiam R. L. skirta bendrovės lėšų dalis yra panašaus dydžio kaip ir nustatyta mokesčių nepriemoka, ūkio išlaidoms skirta virš 50000 Lt, kas patvirtina, kad 2009 metais bendrovė disponavo pakankamomis lėšomis tam, kad sumokėti mokesčius.

Be to, byloje nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ir kitus mokėjimus, vienas iš kurių buvo mokėjimas UAB „Sąstatų prekyba“, kurios pagrindiniu akcininku tuo laikotarpiu buvo R. L.. Išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini)turėjo galimybę sumokėti ,mokesčius padaryta ir valstybinės mokesčių inspekcijos atlikto operatyvaus patikrinimo ataskaitoje, kurioje nurodyta, kad vien 2009 m. lapkričio mėn.-2010 m. vasario mėn. 15 d. laikotarpiu bendrovė turėjo 93 049 Lt pajamų.

Esant tokioms aplinkybėms teismas kritiškai vertina R. L. parodymus dalyje dėl to, kad mokesčių mokėjimų neatliko esant lėšų trukumui bendrovėje.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad R. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės veiklą, kurios sudėtinė dalis yra mokesčių apskaičiavimas ir sumokėjimas į valstybės biudžetą, UAB (duomenys neskelbtini)“pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas, UAB (duomenys neskelbtini)gavus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą apie pareigą įvykdyti mokestinę prievolę, turėdamas galimybę sumokėti mokesčius, savo pareigos sumokėti bendrovės mokesčius valstybės biudžetui nustatytu laikotarpiu neįvykdė, mokesčių nesumokėjo. Tokie R. L. veiksmai turi visus Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. numatytos sudėties požymius.

Nagrinėjant bylą, kaltinamasis ir jo gynėja pateikė teismui prašymą spręsti klausimą dėl galimybės taikyti R. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu. Civilinio ieškovo atstovė su tokiu kaltinamojo ir jo gynėjos prašymu sutiko, nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija sudarė su R. L. susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Vertinant pareikštą prašymą taikyti R. L. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas konstatuotina, kad R. L. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numatyta, kad asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. p;pagrindu tuo atveju, jei jis yra recidyvistas.

Byloje nustatyta, kad R. L. 2006-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo R. L. buvo paskirta baudos bausmė. Šio nuosprendžio priėmimo metu baudos bausmė nėra įvykdyta (T.2, 128 b.l.), kas reiškia, kad teistumas R. L. pagal 2006-10-11 nuosprendį yra galiojantis. 2006-10-11 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d., kuri yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str., yra recidyvistas. Esant šioms aplinkybėms R. L. atžvilgiu nėrė įstatyminio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatas.

Be to, vertinant pareikštą prašymą, nustačius, kad byloje nėra įstatyminio pagrindo atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas kartu konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatos R. L. atžvilgiu negali būti taikomos ir dėl to, kad teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad ateityje R. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 4 p.) kas taip pat neleidžia taikyti R. L. atžvilgiu LR BK 38 str. Byloje nustatyta, kad R. L. buvo nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d. Pažymėtina, kad LR BK 219 str. ir BK 223 str. turi tą patį objektą – nusikaltimus finansų sistemai, kas reiškia, kad R. L. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo, naują nusikalstamą veiką padarė pažeidžiant tą patį valstybės saugomą teisinį gėrį, kas, savo ruožtu parodo, kad R. L. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas finansų srityje. Tokios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad ateityje R. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sunkinančių R. L. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad R. L. pilnai pripažino savo kaltę, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Ta aplinkybė, kad R. L. išsakė abejonių dėl teisinio jo atliktų veiksmų kvalifikavimo neturi reikšmės nustatant šios lengvinančios aplinkybės buvimo jo veiksmuose, kadangi R. L. pilnai paaiškino faktines įvykio aplinkybes, o jo subjektyvus savo veiksmų vertinimas neturi reikšmės jo parodymų teisingumui ir kaltės pripažinimo konstatavimui.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltės formą ir rūšį, į R. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo asmenybę. R. L. tiesiogine tyčia padarė apysunkį nusikaltimą, anksčiau vieną kartą teistas, jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Sprendžiant klausimą dėl bausmės teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. L. yra vedęs, dirba, savo noru pradėjo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad R. L. nėra sumokėjęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos, turės atlyginti savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, teismas vertina, kad R. L. netikslinga skirti baudos bausmės. Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė atidedant bausmės vykdymą.

Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė R. L. civilinį ieškinį 38 545 Lt. Bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad R. L. dalinai atsiskaitė, sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 10 000 Lt, todėl civilinį ieškinį sumažino iki 28 545 Lt. Civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Byloje nustatyta, kad turtinė žala valstybei, kurią byloje atstovauja valstybinė mokesčių inspekcija, atsirado dėl R. L. veiksmų, sudarančių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. sudėtį. Pats R. L. sudarydamas su Valstybine mokesčių inspekcija susitarimą dėl žalos atlyginimo faktiškai pripažino civilinį ieškinį ir žalos padarymo faktą. Nors teisminio nagrinėjimo metu R. L. nurodė, kad su civiliniu ieškiniu nesutinka, susitarimo su Valstybine mokesčių inspekcija sudarymas, kuriame nurodytas L. L. sutikimas pripažinti pareigą atlyginti žalą, patvirtina, kad R. L. jam pareikštą civilinį ieškinį faktiškai pripažino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297,298,302 str.str.

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 219 str. 1 d. ir skirti jam 5 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visišku bausmės sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2006-10-11 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintą bausmę skirti 5 mėnesius laisvės atėmimo ir baudą 40 MGL (5000 Lt) dydžio.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. atidėti R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant R. L. bausmės atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2013 metų balandžio mėnesio 01 dienos atlyginti Valstybinei mokesčių inspekcijai padarytą turtinę žalą.

Kardomąją priemonę R. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš R. L. 28 545 Lt valstybinės mokesčių inspekcijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.