Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., E. K., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1, 2 dalys). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0010/22/01666, pradėtoje pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-08-19 teismo įsakymą Nr. eL2-9462-892/2022 dėl 214,09 Eur skolos ir skaičiuojamų palūkanų išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojos Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai. Antstolis 2024-01-10 turto arešto aktu Nr. S1J-771 areštavo skolininkui E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei E. K. (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 50 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 1/2 dalį CPK 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsniu, išsiuntė skolininkui ir jo sutuoktinei sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą ir pasiūlė per 20 dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolio procesiniai dokumentai išsiųsti skolininko ir jo sutuoktinės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. 2024-02-09 siūlymu Nr. S1J-4191 antstolis pasiūlė pareiškėjai per 1 mėn. nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pareiškėja, nepraleisdama antstolio nustatyto termino, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Civilinio kodekso, toliau – CK, 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe be kita ko pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas E. K. ir E. K. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, byloje nėra, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad suinteresuoto asmens E. K. darbo užmokestis, mokamas (duomenys neskelbtini) (šios ligoninės filialo (duomenys neskelbtini)), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Kadangi antstolis areštavo skolininko sutuoktinės E. K. darbo užmokestį, mokamą (duomenys neskelbtini), skolininko turto dalis nustatytina būtent areštuotame turte – nustatytina, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K. darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini) (šios ligoninės filialo (duomenys neskelbtini)).

Pareiškėja taip pat prašė nustatyti, jog skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš jos intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos bei kitų išmokų, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis nurodyto pobūdžio skolininko sutuoktinės turto nėra areštavęs, be to, išieškojimas gali būti vykdomas tik iš areštuoto turto, todėl tenkinti pareiškėjos prašymą šioje dalyje nėra pagrindo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,86 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų siuntimo suinteresuotiems asmenims E. K. ir E. K., byla nagrinėjama dėl skolininko (suinteresuoto asmens E. K.) turto dalies nustatymo, ši suma priteistina valstybei iš suinteresuoto asmens E. K. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593, 667, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, mokamo (duomenys neskelbtini) (šios ligoninės filialo (duomenys neskelbtini)), areštuoto 2024-01-10 turto arešto aktu Nr. S1J-771.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens E. K. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.