Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ramyro Gaižiūno firmos „Res Validus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus Dariaus Jasaičio, ieškinį atsakovui R. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Ramyro Gaižiūno firmai „Res Validus“ (toliau – Įmonė) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Darius Jasaitis. 2018 m. balandžio 17 d. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 1991 m. birželio 11 d. iki bankroto administratoriaus paskyrimo bankrutavusios įmonės savininku ir įmonės vadovu buvo R. G.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi bankrutuojančios Įmonės savininkas R. G. įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, jo turimo turto sąrašą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nustatytos pareigos neįvykdė, Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi skyrė atsakovui 300 Eur baudą. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas su bankroto administratoriumi nesusisiekė, dokumentų ir/ar turto neperdavė. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš viso 5568,76 Eur sumai. Aukščiau minėtų teismo įpareigojimų bei įstatyme įtvirtintų pareigų atsakovas iki šiol nėra įvykdęs ir bankrutuojančios įmonės turto bei dokumentų nėra perdavęs.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės valdymo organų civilinę atsakomybę, būtina nustatyti asmenų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Nors pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo egzistavo jau ilgą laiką, tačiau atsakovas, žinodamas realią Įmonės finansinę būklę, neįgyvendino jam įstatyme nustatytos pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais sukeltus ieškovei nuostolius. Teismas konstatauoja, kad dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo, kilusios žalos dydis šio ieškinio teismui pateikimo metu sudaro 5568,76 Eur sumą, kurią sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai. Tai laikytina bankrutuojančios įmonės žala, kurią įmonė patyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovė bankroto bylos iškėlimo metu jokio turto neturėjo, bankroto proceso metu lėšų gauta nebuvo, todėl atsakovas savo neteisėtais veiksmais padaręs ieškovei ir jos kreditoriams žalą privalo ją atlyginti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatymų leidėjas šiems subjektams nustatė pareigą pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonės administracijos vadovas ir jos savininkas (savininkai) geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti įmonės kreditorių interesus. Taip pat pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Atsakovas, kaip bankrutuojančios įmonės savininkas ir vadovas, nevykdė teisės aktais jam nustatytų pareigų, nerūpestingai bei neapdairiai valdė įmonę, laiku nevykdė kreditoriams finansinių įsipareigojimų, šių įsipareigojimų įmonei nebegalint įvykdyti pats neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo valdomai įmonei. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje ir bankroto byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog bankrutavusios įmonės įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui yra susidaręs nuo 1991 m. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog jau nuo 1991 m. bankrutavusi įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą ir inicijuoti bankroto bylos iškėlimą valdomai įmonei, įsiskolinimas ir toliau didėjo, bankrutavusi įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir įmonei atsiradusios turtinės žalos. Atsakovui laiku inicijavus bankroto bylą, kai įmonė dar turėjo turto, administravimo išlaidos būtų buvusios padengtos iš šio turto, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl atsakovas privalo atsakyti pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinas 5568,76 Eur žalos atlyginimas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovei 5 procentų įstatymines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 125 Eur žyminis mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais teismas,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai Ramyro Gaižiūno firmai „Res Validus“ iš atsakovo R. G. 5568,76 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus septyniasdešimt šešis centus) žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5568,76 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. G. 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.