- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-601-380-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00537-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. (V. K.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį areštu 21 parai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta arešto bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirtas 14 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 d. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta 2014-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 20 parų arešto bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 27 paros arešto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą: 2014 m. kovo 29 d. apie 11.41 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio UAB „Maxima LT“, esančio prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), būdamas prekybos salėje pasikėsino pagrobti 107,78 Lt vertės 2 vienetus blakstienų tušo „Max Factor“ ir 103,78 Lt vertės 2 vienetus blakstienų tušo „Max Factor“. Iš viso pasikėsino pagrobti UAB „Maxima LT“ priklausančio 211,56 Lt vertės turto, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes išėjęs už kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
V. K. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Teigia, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi padaręs šią vagystę. Teigia, kad paskyrus viešųjų darbų bausmę būtų naudingesnis valstybei, o paskyrus arešto bausmę, valstybė turės jį išlaikyti.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė V. K. paskirta teisingai. Paskirdamas bausmę nuteistajam V. K., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tinkamai įvertino jo asmenybę. V. K. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau jis teisiamas ne pirmą kartą, buvo teistas keletą kartų už nusikaltimus nuosavybei, be to už baudžiamąjį nusižengimą jam buvo skirta arešto bausmė. Naują nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu skirta arešto bausmė, padarė neatlikęs jam paskirtos arešto bausmės, be to tik 2013-08-27 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę (b. l. 32). Akivaizdu, jog V. K. anksčiau skirtos net laisvės atėmimo bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė V. K. už baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. mažesnę bausmę už BK 49 str. 3 d. numatytą arešto bausmės vidurkį – 21 parą (už baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmės vidurkis yra 27 paros), kurią dar sumažino vienu trečdaliu, pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas V. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji arešto bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti V. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi apylinkės teismas buvo pripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Apeliacinio skundo teiginiai apie naudą, kurią gautų valstybė paskyrus viešųjų darbų bausmę yra deklaratyvūs. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.