Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2016-02-09 13.00 val. Plungės raj. Kelyje Mažeikiai – Plungė – Tauragė 32,61 km., vairuodamas a/m MB E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant nustatytam leistinam 90 km/h greičiui, važiavo 141 km/h greičiu. Nustatytą greitį viršijo 51 km/h. Tokiu būdu R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino ir parodė, kad pažeidimo esmė yra aiški. Sutinka su pažeidimu ir savo poelgį smerkia. Labai gailisi, kad pateko į tokią situaciją ir nusižengė kelių eismo taisyklėms. Supranta, kad jam bus skirta administracinė nuobauda. Prašo teismo esant galimybei, taikant įstatymo nuostatas 30¹ str., neskirti papildomos nuobaudos, vairuotojo teisių atėmimo. Sprendžiant šį klausimą prašo atsižvelgti į tokias aplinkybes, kad administracinis pažeidimas padarytas kelyje, kuriame leidžiamas maksimalus greitis 90 km/h, tai nėra gyvenvietė, tai nėra pavojingas kelio ruožas, aplink nėra gyvenamųjų pastatų, eismas nėra intensyvus, kelias yra tiesus, matomumas yra geras, oro sąlygos įvykio metu buvo geros. Šios aplinkybės apsprendžia padaryto pažeidimo pavojingumą. Viršytas greitis sankcijos prasme, kur gresia teisių atėmimas nuo 1-6 mėn., ar nėra tos sankcijos, skiriasi tik 1 km/h. Jei būtų važiavęs 1 km/h greičiu lėčiau, ši sankcija negrėstų. Pateikia dokumentus, kurie įrodo, kad tą dieną skubėjo iš teismo posėdžio Klaipėdos apygardos teisme į teismo posėdį Mažeikiuose. Ėmėsi sąmoningų veiksmų, išklausė papildomus kursus, kurie tikrai davė naudos. Psichologo išdėstytos paskaitos trukmė 90 min., kurioje buvo individualus pokalbis su psichologu, aptariant padarytą pažeidimą ir jo galimas pasekmes. Būdamas sąmoningu žmogumi padarė atitinkamas išvadas. Tai yra pagrindai mane nubausti, netaikant papildomos sankcijos ir įvertinant, kad bausmės tikslai tokiu būdu, bus pasiekti. Teisių netekimas jam apsunkintų gyvenimą, tiek darbine, tiek asmenine prasme.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, paties R. K. paaiškinimu, greičio pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas vienas tyčinis teisės pažeidimas transporto srityje, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – praeityje ne kartą bausas už analogiškus teisės pažeidimus.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu.

ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje (pvz., LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). LAT atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 str. 6 d. buvo patrauktas už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį 51 km/h.

ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta, kad už šį pažeidimą gali būti skiriama bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Šiuo nutarimu nustatyta, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, tačiau motyvuotai išdėstė aplinkybes, dėl ko pažeidimą padarytas – skubėjo į teismo posėdį Mažeikiuose. Tai patvirtina teismui pateikti dokumentai. Įvykio pasekmes pažeidėjas suprato, įvertino, tai rodo ir dokumentai apie papildomus vairuotojų mokymus, taip pat paties R. K. paaiškinimai teismo posėdyje, iš kurių matyti, kad jis nuoširdžiai išgyvena dėl padaryto pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad baudos paskyrims kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. K. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą R. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – skirti didesnę baudą už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje 2AT-21-648/2016, teisminio proceso Nr. 4-06-3-01963-2015-0).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 30 (1) str., 124 str. 6 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

R. K. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą - 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16055187948.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.