Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-379-380/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-330-404/2018Nutartis · 2018-10-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-379-380/2018Nutartis · 2018-12-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-17
Bylos Nr.
AN2-379-380/2018
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00195-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-379-380/2018Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00195-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. A. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK) 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu L. A. nubaustas 300 Eur bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 1 metams, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, kad 2018 m. rugpjūčio 25 d., 6.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas lengvai girtas (0.51 promilė), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartimi L. A. skundas netenkintas ir nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. prašo nutartį pakeisti, dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir teisę vairuoti atimti trumpesniam terminui nei paskirta Institucijos nutarimu. Mano, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju yra ir neproporcingas, ir neadekvatus padarytam pažeidimui, asmenybei, o taip pat šeiminei, finansinei ir darbinei padėčiai. Suklydo, tačiau savo gyvenimo būdu nėra našta ar pavojus valstybei.

3.1. Nurodo, kad apylinkės teismas nevertino asmenybę charakterizuojančių bei svarbias aplinkybes patvirtinančių duomenų, turinčių reikšmės individualizuojant nuobaudą. Šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei, atsižvelgiant į teisingumo bei protingumo principus, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas atmetė jo skundą tik dėl to, kad praeityje vairavo neblaivus, tačiau pagal teismų praktiką tai neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau ankstesnis pažeidimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, buvo padarytas pakankamai seniai, prieš 4 metus 6 mėnesius, paskirta nuobauda įvykdyta, nagrinėjamo pažeidimo metu galiojančių administracinių nuobaudų nebuvo, todėl laikoma, jog administracine tvarka nebaustas, be to, yra neteistas. Po patraukimo administracinėn atsakomybėn baudą sumokėjo, tai rodo atsakingą požiūrį, nevengė pateikti vairuotojo pažymėjimo. Per 18 vairavimo metų yra padaręs KET pažeidimų, bet jie nesistemingi, ankstesnės nuobaudos sumokėtos nepažeidžiant terminų.

3.2. L. A. apeliaciniame skunde teigia, kad nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, seniūnijoje nėra gauta neigiamos informacijos apie jį, yra susituokęs, rūpinasi garbaus amžiaus sergančia mama, kuriai dėl įvairių ligų tenka dažnai lankytis pas gydytojus. Jis turi įsiskolinimų, finansinių įsipareigojimų, vien sutuoktinės gaunamo uždarbio šeimai nepakanka. Globoja 10 metų mergaitę, tai yra išskirtinė charakterizuojanti aplinkybė. Vaiko mokykla nuo namų nutolusi 12 km, jie gyvena kaime, mergaitę reikia vežti į mokyklą, užklasines veiklas, parvežti, todėl neišvengiamai reikalinga transporto priemonė bei teisė ją valdyti. Artėja žiema, todėl pasiekti mokyklą bus labai komplikuota, užklasines veiklas gali tekti apleisti. Teisės vairuoti praradimas net ir minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui, paveiks jo šeimą ir socialinius ryšius.

3.3. Apeliantas pažymi, kad pažeidimo tikrai nepadarė tyčia, o dėl neatsargumo, kadangi buvo įsitikinęs, jog yra blaivus. Iš vakaro muzikavo pobūvyje, 21 val. išgėrė tris taureles į jaunųjų sveikatą, po to dar 4 val. nepertraukiamai grojo, šoko, dainavo, linksmino svečius, 1 val. nuėjo miegoti ir, atsikėlęs 6 val. ryte, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio ir buvo įsitikinęs, jog yra blaivus. Jam buvo nustatytas 0,51 promilės neblaivumas, įvertinus paklaidą, neblaivumas dar mažesnis. Automobilį vairavo šviesiu paros metu, anksti ryte, šeštadienį, mažesniame miestelyje, kiti KET reikalavimai nepažeisti. Teisės vairuoti netekimas sąlygotų ir darbo netekimą, nes yra muzikantas, atsiradus užsakymui, vyksta į šventes, koncertuoja, vežasi reikalingą įrangą, šventės vyksta atokiose vietose, kur nėra viešojo transporto. Pajamos iš muzikinės veiklos yra vienintelės jo gaunamos pajamos, buvęs darbdavys, kuris pateikė ir charakteristiką, susisiekė ir pasakė, kad priimtų į darbą, tačiau reikalinga teisė vairuoti.

3.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. atkreipia dėmesį, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei ne teismo tvarka priimtame nutarime nėra nurodytas alkoholio matuoklis, kuriuo buvo matuotas neblaivumas, kokia prietaiso paklaida. Pirmosios instancijos teismas netikrino, ar alkoholio matuoklis buvo tinkamas, ar byloje yra patikros sertifikatas, ar jo galiojimas nepasibaigęs. Teisme jis buvo be atstovo, todėl tokių klausimų neuždavė.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK su apeliaciniu skundu nesutinka, teigia, kad priimtas nutarimas teisėtas, jo keisti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Skundžiama nutartimi paliktas galioti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK nutarimas, kuriuo L. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 Eur bauda su administracinio poveikio priemone - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Apeliaciniame skunde neginčijamas administracinio nusižengimo padarymas, keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nagrinėjamu atveju L. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kuri numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų, o vadovaujantis ANK 422 straipsnio 9 dalimi, už šį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu L. A. skirta minimali 300 Eur bauda, teisė vairuoti atimta taip pat minimaliam 1 metų terminui. Įstatyme už atitinkamus nusižengimus numatytos sankcijos pačios savaime nelaikomos neproporcingomis, priešingai, pripažįstama, jog įstatymų leidėjas už atitinkamus teisės pažeidimus numato pažeidimų pavojingumą atitinkančias sankcijas ar jų ribas. Nuobaudos individualizavimo procese teismas įvertina visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir už padarytą teisės pažeidimą parenka pažeidėjui straipsnio sankcijoje nuomatytą nuobaudą, kuri, nesant jokių išskirtinių, išimtinių aplinkybių, yra laikoma adekvačia ir proporcinga.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato galimybę pažeidėjui paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę švelninančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovautis teisingumo, protingumo principais. Pažymėtina ir tai, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, mano, kad byloje apelianto pateikti duomenys nesudaro pagrindo jam skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad Institucija 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu skirdama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, tinkamai ją individualizavo.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. apeliaciniame skunde dėsto, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl būtinybės pasirūpinti šeimos nariais (sergančia motina, globotinės poreikiais), darbinės veiklos, mano, kad netekęs šios teisės, gali prarasti darbą, turi finansinių įsipareigojimų, vis dėlto apygardos teismas pastebi, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą (pvz. vaiko globėjais L. A. ir jo sutuoktinė paskirti dar 2018 m. vasario 9 d. (b. l. 14), sutartis dėl vartojimo paskolos sudaryta 2016 m. liepos 5 d. (b. l. 21)), tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė, ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, šeiminių aplinkybių turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Apeliantas, teigdamas, jog nusižengimas nebuvo tyčinis, pripažįsta, jog iš vakaro renginyje vartojo alkoholio, tačiau teisinasi, jog tik nedidelį kiekį ir anksti ryte jautėsi blaivus. Tokie L. A. argumentai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozcija ir tik parodo jo neatsakingumą, juolab, kad dėl vairavimo neblaiviam apeliantas patrauktas administracinėn atsakomybėn nebe pirmą kartą. Kaip pats paaiškino apylinkės teismo posėdyje, tiek nagrinėjamu atveju, tiek ankstesniu atveju 2014 metais, kai buvo sustabdytas ir nustatytas neblaivumas, vyko iš šventės. Akivaizdu, jog vieną kartą jau patyręs neatsakingo alkoholio vartojimo pasekmes, L. A. turėjo pasimokyti ir padaryti tinkamas išvadas, tačiau to nepadarė. Kaip galima spręsti iš L. A. paaiškinimų, vakare prieš nusižengimą jis koncertavo šventėje, kuri natūralu truko iki nakties, ten vartojo alkoholio, kitą rytą L. A. kėlėsi anksti (kaip nurodė 6 val. ryto) ir sėdo prie automobilio vairo, taigi prieš vartodamas alkoholio jis turėjo įvertinti, kad anksti ryte jam reikės vairuoti ir nebus laiko pailsėti bei išsimiegoti. Elgdamasis rizikingai, juolab, jog praeityje jau buvo susidūręs su neatsakingo alkoholio vartojimo pasekmėmis, apeliantas prisiėmė ir galimas tokio elgesio pasekmes. Pareigūnams jį sustabdžius bei patikrinus neblaivumą, paaiškėjo, kad šis viršija leistiną normą ir užtraukia administracinę atsakomybę.

12. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, tokios kaip teigiama darbdavio, seniūnijos charakteristika, atoki gyvenamoji vieta nėra laikomos išskirtinėmis ir savaime nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudą nei yra numatyta straipsnio sankcijoje. Vis dėlto nagrinėjamu atveju yra ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, kad L. A. praeityje yra jau buvęs baustas už vairavimą neblaiviam, 2014 m. kovo 4 d. nutarimu skirta 1000 litų bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, tačiau teisės vairuoti atėmimo terminas buvo sutrumpintas. Nors apeliantas teisingai pastebi, kad teismų praktikoje ankstesnis asmens baustumas neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų, tačiau tai nereiškia, jog į tokią charakterizuojančią aplinkybę neturi būti atsižvelgiama, kiekvienu konkrečiu atveju, skiriant nuobaudą, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, neįžvelgia išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad L. A. straipsnio sankcijoje skirtos administracinio poveikio priemonės terminas būtų neteisingas, neproporcingas ar neprotingas. Apeliantas apylinkės teisme pripažino, jog tiek ankstesnis, tiek naujas jo nusižengimas yra padaryti iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, t. y. šventėse neatsakingai vartojant alkoholio. Tad skundžiamoje nutartyje visiškai teisingai pažymėta, jog teisės pažeidimų darymas nėra visiškai atsitiktinis reiškinys apelianto gyvenime. Institucijos nutarimu L. A. taikytos minimalios įstatymo numatytos sankcijos. Nors apeliantas, bandydamas sumenkinti savo nusižengimą, apeliaciniame skunde dėsto, jog vairavo anksti ryte, šviesiu metu, nedideliame miestelyje, nustatytas neblaivumas nedidelis, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra ne tik vienas šiurkščiausių, bet ir pavojingiausių KET pažeidimų. Neblaivus vairuotojas nebėra toks dėmesingas situacijai kelyje, jo reakcija, gebėjimai priimti eismo situacijai adekvačius sprendimus sulėtėja. Nagrinėjamu atveju L. A., būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonę dalyvavo eisme, todėl vertinti, jog jis elgėsi nepavojingai, nėra jokio pagrindo. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas aiškiai žinojo įstatymų reikalavimus, praeityje jau buvo patrauktas atsakomybėn dėl analogiško elgesio, nepaisant to vėl elgėsi rizikingai bei padarė pavojingą ir šiurkštų administracinį nusižengimą. L. A. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, dėl nusižengimo prisipažino, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į visą tai buvo pakankamai atsižvelgta skiriant minimalią administracinę nuobaudą bei teisę vairuoti atimant minimaliam terminui

13. Apeliacinio skundo argumentai padaryto nusižengimo pavojingumo nemažina ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti teisę vairuoti L. A. atimant trumpesniam terminui nei numatyta straipsnio sankcijoje. Kaip jau minėta, specialioji teisė apeliantui buvo atimta minimaliam numatytam laikotarpiui pagrįstai manant, kad būtent tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas nusižengimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Nusižengimą L. A. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo vertinimu jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog apeliantas būtų nubaustas neproporcingai ar neteisingai, byloje nėra. Vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų jai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nelaikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad skiriant nuobaudą, įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę. Šiuo atveju taip ir yra padaryta, todėl taikyti L. A. ANK 34 straipsnio 5 dalį, nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti, kad administracinio nusižengimo protokole bei ne teismo tvarka priimtame nutrime nenurodytas alkoholio matavimo prietaisas, nėra patikros sertifikato. Šie apelianto argumentai vertinami kaip deklaratyvi gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Kaip matyti iš aministracinio nusižengimo bylos medžiagos, L. A. nuo pat proceso pradžios jam nustatyto neblaivumo laipsnio neginčijo, į gydymo įstaigą po to, kai policijos pareigūnų jam buvo užfiksuotas neblaivumas, nesikreipė, pats savo neblaivumo laispniu neabejojo nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant nutarimą ne teismo tvarka, nei paduodamas skundą (kuris, akivaizdu, surašytas kvalifikuotai) apylinkės teismui, nei teismo posėdyje apylinkės teisme. Priešingai, apeliantas nuosekliai pripažino, jog alkoholio buvo vartojęs. Todėl abejoti L. A. byloje nustatytu neblaivumo laipsniu, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. spalio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir L. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė