- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-983-601/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros
- Atsakovas
- D. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriumi, R. B.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei Arūnei Alimaitei-Kokoškinai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-217-305/2008 pagal ieškovo Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovui D. B. su trečiuoju asmeniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyriumi ir R. B. dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 037,06 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą R. B. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nurodė, jog 2007 m. balandžio 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas tyčia sudavė R. B. ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, po to pastarąją, suduodamas ranka į krūtinės sritį, nustūmė nuo pagrindinio kelio į šalia esantį griovį, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, ir gulinčiai griovyje spyrė daugiau negu vieną kartą į šoną. Teismas sprendė, jog dėl neteisėtų tyčinių atsakovo veiskmų R. B. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, tačiau dėl patirto sveikatos sutrikdymo tapo visiškai neįgali ir nedarbinga, jai atimta galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą bei reikalinga nuolatinė kito žmogaus priežiūra, dėl ko R. B. patirta neturtinė žala pagrįstai yra įvertinta 50 000 Lt. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – medicininių dokumentų kopijomis, pirkimo kvitais taip pat įrodyta, kad R. B. dėl padaryto sveikatos sutrikdymo turėjo išlaidų, susijusių su sveikata. Kadangi R. B. negalavimai, dėl atsakovo veiksmų, yra susiję su galvos smegenų veiklos sutrikimu, teismas sprendė, jog ne visi vaistai ir kitos prekės buvo pirkti dėl atsakovo sukeltų sveikatos sutrikdymų, todėl laikė, jog nukentėjusioji R. B. turėjo 673,53 Lt dydžio išlaidų, susijusių su gydymu. Taip pat teismas konstatavo, jog R. B. nuo 2007-05-10 iki 2008-05-09 nustatytas visiškas nedarbingumas, todėl nors nukentėjusioji iki sveikatos sutrikdymo niekur nedirbo, akivaizdu, jog būdama sveika, minėtu laikotarpiu ji būtų turėjusi galimybę dirbti ir gauti bent minimalų darbo užmokestį, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, vadovaujantis CK 6.290 str. 1 d. bei atsižvelgiant į R. B. gautą netekto darbingumo pensijos dydį, transporto išlaidų kompensaciją, pripažino, jog R. B. už laikotarpį nuo 2007-05-10 iki 2008-05-09 negavo 3 330,85 Lt pajamų. Kadangi ieškinį patenkino iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybės naudai iš atsakovo priteisė 1 628,43 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas atsisakė patenkinti atsakovo prašymą atidėti sprendimo įvykdymą, kadangi ne tik atsakovo, bet ir R. B. turtinė padėtis yra sunki ir prašymo tenkinimas pažeistų nukentėjusiosios teisėtus interesus, nebūtų užtikrintas socialinis teisingumas (CPK 284 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. B. prašo sumažinti priteistos 50 000 Lt neturtinės žalos dydį ir atidėti išieškojimą, kol atsakovas atliks laisvės atėmimo bausmę. Motyvuose nurodo, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi pajamų įvykdyti teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilkaviškio skyrius prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismo priteista 50 000 Lt dydžio neturtinė žala nėra didelė, ji atitinka protingumo, sąžiningumo kriterijus. Bet to teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovo padėtis sunki neduoda pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos (CK 6.282 str. 3 d.);
2) kadangi ne tik atsakovo, bet ir nukentėjusiosios turtinė padėtis yra sunki, atsakovui paskirta 6 m. laisvės atėmimo bausmė, todėl nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūra teismo prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:
1) teismas pagrįstai priteisė 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą, kadangi atsakovo tyčinė nusikalstama veika nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, be to aplinkybė, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra izoliuotas, nesudaro pagrindo sumažinti neturtinės žalos dydį;
2) teismas pagrįstai pripažino atsakovo prašymą atidėti sprendimo vykdymą nepagrįstu, kadangi tai pažeistų nukentėjusiosios teisėtus interesus, į atimtą galimybę R. B. gyventi pilnavertį gyvenimą, susikurti sau materialinę gerovę.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia sudavė R. B. ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį, po to pastarąją, suduodamas ranka į krūtinės sritį, nustūmė nuo pagrindinio kelio į šalia esantį griovį, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, ir gulinčiai griovyje spyrė koja daugiau negu vieną kartą į šoną, dėl ko nukentėjusiajai buvo konstatuota poodinės kraujosruvos akių vokuose bei akių obuolių junginėse, odos nubrozdijimas dešinėje momeninėje srityje ir krūtinės ląstos dešinėje, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio bei II šonkaulio lūžimai, abiejų smilkinių bei kairės pakaušinės smegenų skilčių sumušimai, kas vertinama kaip sunkus kūno sutrikdymas. Dėl šių atsakovo veiksmų R. B. atsirado sunkių ilgalaikių sveikatos sutrikdymo padarinių, t. y. ji negali sėdėti, tik guli, negali pati apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, šlapinasi ir tuštinasi po savimi, kalba sunkiai, ne visada prasmingai, atsirado epilepsijos priepuoliai, kurie vis stipresni ir dažnėja, jai reikalinga nuolatinė priežiūra, ji tapo visiškai nedarbinga.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad <...> neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006). Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijos, specialios procedūros ir pan.), kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kitas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio visuomenei pavojaus forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, kas nustatyta nagrinėjamu atveju, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Taigi, jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad teismas negali mažinti atlygintinos žalos dydžio, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, jeigu žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į nurodytus neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijus ir kiekvieno jų lyginamąją vertę, teisėjų kolegija sprendžia, kad mažinti priteistą iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą nėra jokio pagrindo. Apelianto argumentas, jog jis atlieka bausmę ir neturi pajamų įvykdyti tokį teismo sprendimą negali būti pagrindu mažinti priteistą sumą, nes tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant tiek į atsakovo, tiek į R. B. turtines padėtis (pažymėtina, kad R. B. turtinė padėtis iš esmės blogesnė ir nėra galimybės iš esmės jos pakeisti), kad tuo nebūtų pasiekta socialiai reikšmingų tikslų, o tik dar pablogintų nukentėjusiosios esamą padėtį, atidėti teismo sprendimo įvykdymą nėra pagrindo.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.