- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- 1A-31-348/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31340-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- M. S.
- Advokatai
- Gintas Gustaitis, Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteista iš J. S. nukentėjusiosios M. S. naudai 600 Eur (šeši šimtai eurų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms padengti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 1 d., apie 20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), panaudodamas savo šeimos nario – sutuoktinės M. S., atžvilgiu fizinį smurtą – kumščiu suduodamas ne mažiau tris kartus į krūtinės sritį, ne mažiau vieną kartą į kairį petį, vieną kartą koja įspirdamas į kairiąją koją, po to sugriebęs nukentėjusiajai už rankų ir jas tampydamas, taip padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje, kairio kelio sumušimą, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu nutraukti.
2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo J. S. gydytis nuo alkoholizmo. Teismas šį įpareigojimą gali skirti tik tuomet, kai nuteistasis sutinka (BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktas), tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad J. S. bet kokia forma būtų išreiškęs savo valią būti gydomas nuo alkoholizmo. Be to, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių, kad jam būtų diagnozuota priklausomybė alkoholiui, dėl ko būtų poreikis gydytis.
2.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios M. S., jos dukters L. B. ir pastarosios vyro V. B. parodymais. Liudytoja L. B. į įvykio vietą atvykusi nebuvo, todėl nematė ir negalėjo matyti J. S. smurtinių veiksmų. Liudytoja R. R. nurodė tik girdėjusi triukšmą J. S. šeimos bute, tuo tarpu liudytojo V. B. parodymai dėl nuteistojo atliktų veiksmų yra prieštaringi ir neaiškūs – iš pradžių jis teigė, kad J. S. nukentėjusiąją buvo užstojęs, vėliau – kad užgulęs, aiškino, jog gal J. S. turėjo peilį, o gal neturėjo, gal atliko kažkokį veiksmą, gal neatliko. Taigi, liudytojo V. B. parodymais negalima vadovautis dėl jų prieštaringumo. Apelianto vertinimu, liudytojų parodymai gali patvirtinti, jog tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo 2018 m. liepos 1 d. vyko konfliktas, J. S. įvykio metu buvo išgėręs, tačiau tai savaime negali būti įrodymas, pagrindžiantis nuteistojo smurtą prieš sutuoktinę.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios jau ilgą laiką vyksta konfliktai, kas lemia įsisenėjusią jų tarpusavio nesantaiką. Ilgą laiką besitęsiantis konfliktas yra pakankamas pagrindas M. S. kerštauti sutuoktiniui, ikiteisminio tyrimo įstaigai ir teismui nurodant iškreiptas ar tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurių negali nei patvirtinti, nei paneigti jokie tretieji asmenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog J. S. naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir kokius konkrečiai veiksmus atliko. Byloje esančių abejonių neįmanoma pašalinti, todėl jos turi būti aiškinamos nuteistojo naudai.
2.4. Skunde nurodoma ir tai, kad M. S. parodymai taip pat yra prieštaringi bei neaiškūs. Nukentėjusioji nurodė patyrusi daugybinius smūgius į galvos bei rankų sritį tarp alkūnės ir peties, tačiau ant M. S. galvos ir rankų nėra nustatyta smūgių žymių, o ant kūno nėra sugriebimo žymių. Apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ir tai, kad J. S. smūgiavo ne mažiau kaip vieną kartą nukentėjusiajai į petį ir tampė ją už rankų. M. S. nurodė, kad jai buvo spirta į kairę koją, tačiau medicinos specialistas nustatė, kad yra sumuštas kairysis jos kelis. Apelianto teigimu, jei toks smūgis iš tiesų būtų buvęs, tai nukentėjusioji neabejotinai būtų jį detalizavusi, nurodydama konkrečią trauminio poveikio vietą. Todėl labiau tikėtina, kad M. S. kelio sritį susižalojo kitomis, su baudžiamąja byla nesusijusiomis, aplinkybėmis. Nuteistasis pažymi, kad nesmūgiavo žmonai nei kumščiu, nei peilio rankena, visas jo fizinis kontaktas su nukentėjusiąja pasireiškė tik tuo, kad konflikto metu jis ją atstūmė. Šiuos veiksmus J. S. atliko siekdamas išvengti intensyvesnio fizinio kontakto su sutuoktine. Apelianto vertinimu, atstūmimas negali būti laikomas trauminiu poveikiu, sukėlusiu kraujosruvą M. S. krūtinės srityje. Medicinos specialisto išvadoje nurodyti sumušimai neatitinka nukentėjusiosios nurodytų patirto smurto aplinkybių, todėl apkaltinamasis nuosprendis, priimtas nuteistojo atžvilgiu, turi būti panaikintas.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė pateiktą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti nuteistajam skirtą įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo J. S. ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
6. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą bei atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatė, kad J. S. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl jis nuteistas pagrįstai.
8. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), taip pat į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju J. S. inkriminuotas fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas, kuris pasireiškė tyčiniu sudavimu kumščiu ne mažiau tris kartus M. S. į krūtinės sritį, ne mažiau vieną kartą į kairį petį, taip pat įspyrimu vieną kartą koja į nukentėjusiosios kairiąją koją, sugriebimu už rankų ir jų tampymu, taip padarant poodinę kraujosruvą krūtinėje bei kairio kelio sumušimą. Apelianto teigimu, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, juo labiau, kad nei vienas liudytoju apklaustas asmuo tiesiogiai nuo pradžios incidento nestebėjo ir nuoseklių, aiškių parodymų nedavė. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad J. S. kaltę įrodo vienas kitą papildančių įrodymų visuma.
9. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. S. parodymais, kurie, priešingai nei teigia nuteistasis, viso proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu M. S. parodė, kad įvykio metu jos sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus, buvo garsiai įsijungęs radiją, kadangi buvo vakaras, jai kitą dieną reikėjo eiti į darbą, todėl ji gražiai paprašė radijo grotuvą išjungti, tačiau J. S. nereagavo, todėl po kelių prašymų ji pati pasiėmė radiją ir ją išjungė. Tai sukėlė sutuoktinio pyktį, jis pradėjo įžeidinėti ją, rėkti necenzūrinius žodžius, daužytis, spardytis. Ji paskambino dukrai, pasakė, jog tėvui vėl prasidėjo psichozė. Tuomet J. S., atsinešęs degtinės butelį, daužė juo per stalą, sakė, kad tuoj duos jai į galvą. Paskui paėmė virtuvinį peiliuką ir juo užsimojo, peilio rankena ir kumščiu sudavė jai į krūtinės sritį, krumpliais ne kartą sudavė į galvos sritį, taip pat sudavė į abi rankas tarp alkūnės ir pečių bei įspyrė basa koja jai į kairę koją. Po to nukentėjusiajai pavyko ištrūkti, ji vėl paskambino dukrai, kuri pažadėjo tuoj ateiti, sakė kviesti policiją. Netrukus atėjo dukters žentas V. B., kuris bandė nuraminti J. S., tačiau šis nerimo, todėl ji paskambino pagalbos telefonu 112 (1 t., b. l. 153-154). Analogiškas aplinkybes M. S. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad sutuoktinis incidento metu keikė ją necenzūriniais žodžiais ir naudojo fizinį smurtą – rankų kumščiais sudavė į krūtinės sritį, kairę ranką bei kairę koją, sugriebęs už rankų, tampė po kambarius. Ji, išsigandusi, jog gali būti užmušta, skambino savo dukrai L. B., prašė padėti, nes pastaroji gyvena netoliese. Dukra pasakė, jog ateis jos vyras V. B., kuris netrukus atėjo ir pradėjo raminti J. S., o ji bendruoju pagalbos telefonu iškvietė policiją (1 t., b. l. 59-60). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji pažymėjo, kad sutuoktinis, būdamas neblaivus, prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą. Kai būna neblaivus, jo elgesys yra neadekvatus ir agresyvus, t. y. jis pradeda triukšmauti, o ji visada prašo nusiraminti, dėl ko kyla konfliktas. Tas pats nutiko ir 2018 m. liepos 1 d., t. y. ji prašė J. S. netriukšmauti, o šis pradėjo smurtauti jos atžvilgiu (1 t., b. l. 63-64). Įvertinus šiuos parodymus, matyti, kad vienintelis neatitikimas yra tik dėl smūgių į krūtinės sritį sudavimo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji aiškino, jog smūgiai buvo suduoti kumščiu, o pirmosios instancijos teisme teigė, jog ir kumščiu, ir peilio rankena. Vis dėlto, kaip matyti iš M. S. parodymų visumos, sutuoktinis smurtauja prieš ją sistemingai, prieš analizuojamą incidentą galimai buvo smurtauta ir 2018 m. birželio mėnesį, kai jai taip pat buvo suduota į krūtinės sritį. Nukentėjusioji teigė, jog tuo metu jai buvo smūgiuota peilio rankena. Kadangi šiuos įvykius skiria nedidelis laiko tarpas, todėl pagrįsta manyti, kad M. S. galėjo susimaišyti dėl smūgiavimo peiliu aplinkybių. Pažymėtina, kad nuteistajam nėra inkriminuotas peilio naudojimas, tuo tarpu apie smūgių kumščiu sudavimą į krūtinės sritį nukentėjusioji nuosekliai dėstė nuo pat tyrimo pradžios, todėl nesivadovauti jos parodymais nėra pagrindo.
10. M. S. parodymus patvirtina ir L. B. bei V. B. parodymai. Liudytoja apklausta L. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuo mažens augo aplinkoje, kur vyko konfliktinės situacijos, tėvas pastoviai smurtaudavo motinos atžvilgiu, yra grasinęs susidoroti ir su jos šeima. 2018 m. liepos 1 d. vakare jai paskambino mama ir pasakė, jog vėl prasidėjo triukšmas, koliojimasis, grasinimai susidoroti. Ji skambino tėvui, bet šis neatsiliepė. Tuomet jos vyras išbėgo žiūrėti, kas ten vyksta, o ji paskambino mamai paklausti, ar viskas gerai. Mama verkė, klykė, girdėjosi triukšmas, krintantys daiktai. Grįžęs vyras pasakė, kad jos tėvas buvo neadekvatus, lakstė tik su trumpikėmis, puolė mamą, bandė ant jos užmesti daiktus. Po įvykio mama pasakojo, kad jai buvo smūgiuota į krūtinės sritį, taip pat į galvą (1 t., b. l.154-155). Liudytojas V. B. paliudijo, kad girdėjo, kaip M. S. skambino jo žmonai, taip pat girdėjo uošvės verksmą bei sakymą, jog ir vėl prasidėjo. Jis savo žmonai liepė likti namuose, o pats nuėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Atėjęs į uošvių namus, girdėjo bei matė M. S. verksmą ir J. S. grasinimus ją užmušti, necenzūrinių žodžių vartojimą ir pan. Po kurio laiko, kai nukentėjusioji buvo virtuvėje, išgirdo jos riksmą, atėjęs pamatė, kad uošvis lyg bandė atlikti kažkokį fizinį veiksmą, todėl jis nedelsdamas paėmė šį už kaklo bei rankos ir išstūmė pro buto duris. M. S. jis liepė skambinti 112 ir kviesti policiją bei greitąją, ką ši ir padarė (1 t., b. l. 173-174). Aptarti parodymai patvirtina, kad nei L. B., nei V. B. nuteistojo smurtinių veiksmų tiesiogiai nematė, tačiau V. B., reaguodamas į uošvės pagalbos prašymą, nedelsdamas atvyko į jos namus bei matė neadekvačiai ir neprognozuojamai besielgiantį J. S. Pažymėtina, jog net ir į įvykio vietą atvykus pašaliniam asmeniui, nuteistasis vis tiek nenusiramino, bandė ir toliau tęsti fizinį kontaktą su nukentėjusiąja, tačiau V. B. užkirto tam kelią. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. žentui nurodė vietas, į kurias jai buvo suduota, taip pat liudytojas betarpiškai matė nuteistojo agresyvų elgesį, išmėtytus vartoto alkoholio butelius. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad V. B. neblaivų uošvį bandė nuraminti ne pirmą kartą, į buvusius sutuoktinės namus jam tenka vykti dažnai, t. y. jis gerai žino, kad kilę konfliktai būna rizikingi, J. S. psichozę suvaldyti be medikų įsikišimo yra labai sunku, būtent todėl jis neleido L. B. eiti į tėvų namus, t. y. nes žinojo, kad prieš M. S. yra naudojamas ne tik psichologinis, tačiau ir fizinis smurtas.
11. Apie nekontroliuojamą, smurtinį nuteistojo elgesį žmonos atžvilgiu parodymus pirmosios instancijos teisme davė ir jų kaimynė R. R., kuri paliudijo, kad puikiai girdėjo 2018 m. liepos 1 d. kilusį konfliktą, t. y. girdėjo kaimynų keliamą triukšmą, taip pat M. S. riksmus bei prašymus sutuoktiniui ramintis. Liudytoja patvirtino, kad iki šio įvykio konfliktus girdėdavo dažnai – kartą ar du kartus per savaitę (1 t., b. l. 172-173). Įvertinus šios liudytojos parodymus, nėra pagrindo sutikti su J. S. pirmosios instancijos teisme nurodytais teiginiais, kad sutuoktinė jį dažnai provokuodavo, o įvykio metu apipylė puodeliu vandens. Visi liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad rėkavo bei keikėsi tik nuteistasis, tuo tarpu M. S. jį ramino bei prašė nekelti triukšmo. Vertinti, kad nuteistasis tik atstūmė nukentėjusiąją nuo savęs, nėra pagrindo, nes surinkta bylos medžiaga liudija, jog agresorius bei konflikto iniciatorius buvo būtent J. S. Jei nukentėjusioji iš tiesų būtų norėjusi apkalbėti nuteistąjį, tuomet ji nedelsdama būtų kvietusi policiją, tačiau ši, išsigandusi sutuoktinio fizinio bei psichologinio smurto, šaukėsi pagalbos skambindama dukrai ir tik atvykus pastarosios vyrui, kuriam nepavyko nuraminti bei sutramdyti J. S., buvo nuspręsta kviesti policiją bei greitąją. Taigi, M. S. iš pradžių tikėjosi, jog nuteistojo agresija bus suvaldyta su artimųjų pagalba, tačiau nepavykus to padaryti buvo iškviesta policija ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.
12. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. S. yra konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje bei kairio kelio sumušimas, kurie padaryti dviem ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio kelio sumušimas galėjo būti padarytas tiek griuvimo metu, tiek dėl pašalinės jėgos poveikio. Poodinė kraujosruva krūtinėje griuvimui nebūdinga (1 t., b. l. 52). Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė kviesti apklausai išvadą apie nukentėjusiosios sužalojimo mastą pateikusią specialistę, siekiant išsiaiškinti, ar M. S. gydomas kelienis negalėjo būti traumuotas dar gerokai anksčiau iki nagrinėjamo įvykio, tačiau apylinkės teismas šį prašymą atmetė. Kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme J. S. gynėjas pakartotinai prašė išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios kelio sumušimu, todėl teisėjų kolegija, siekdama pašalinti visas abejones, nutarė apklausti specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikusią ekspertę M. K. ir šiuo metu nukentėjusiąją gydantį gydytoją V. V.
13. Liudytoja apklausta ekspertė M. K. parodė, kad pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotą išvadą. Nukentėjusioji pas ją apžiūrai atėjo šlubuodama, su sutrikusia judėjimo funkcija, kelis buvo sutinęs. Tuo metu jokių duomenų apie kelio raiščio plyšimą ji neturėjo. Jai buvo pateiktas tik vienas dokumentas iš LSMUL Skubios pagalbos skyriaus, kur buvo nustatytas tik kelio sumušimas. Menisko plyšimas galimas ir nuo artrozės, bet tai reikia įrodyti. Nukentėjusioji, atėjusi į apžiūrą, neminėjo, kad prieš įvykį turėjo problemų su kojomis ar keliais, nurodė tik tai, jog buvo mušama kumščiais bei spardoma kojomis. Taigi, trauma galėjo kilti nuo spyrio į kelį (2 t., b. l. 55-56). Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. S. kreipėsi į jį pagal šeimos gydytojo siuntimą 2019 m. kovo 20 d., siuntime buvo nurodyta, jog 2018 m. liepos mėnesį buvo patirta trauma. Po apžiūros jis įtarė kelio pažeidimus, todėl nusiuntė pacientę magnetinio rezonanso atlikimui, po kurio nuspręsta atlikti kelio sąnario artoskopinę operaciją. Su nukentėjusiąja apie jos patirtą traumą nekalbėjo, kreiptasi buvo dėl kelio skausmo. Pagal nustatytą pažeidimą negali pasakyti, kada įvyko trauma (2 t., b. l. 56-57). Ekspertei M. K. pateikus susipažinti iš Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio bei Kauno klinikinės ligoninės išreikalautą M. S. ligos kortelę (medicininius dokumentus), ekspertė pažymėjo, kad jokių įrašų apie kelio sužeidimus ar gydymą iki 2018 m. liepos 1 d. nerado. Nukentėjusiosios skundai dėl kelio skausmo iš esmės prasidėjo praėjus septyniems mėnesiams nuo traumos. Iš karto po traumos M. S. Kauno klinikose buvo daryta kairio kelio rentgenograma, kelio sąnarys buvo stabilus, rentgenologiškai jokio lūžio nerasta. Todėl tai, kas buvo nustatyta praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, ekspertės vertinimu, galėtų būti ir pakartotinės traumos padariniai (2 t., b. l. 76-77). Ekspertė siūlė skirti komisijinę ekspertizę, tačiau nei prokurorė, nei nukentėjusiosios atstovas bei nuteistojo gynėjas šiam siūlymui nepritarė. Teisėjų kolegija nutarė papildomos ekspertizės neskirti, nes nuo nagrinėjamo įvykio jau praėję nemažai laiko, be to, jei ir būtų nustatyta, kad kelio operacijos nukentėjusiajai prireikė dėl 2018 m. liepos 1 d. patirtos traumos liekamųjų padarinių, tai apelianto teisinė padėtis tik sunkėtų, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, sunkinti jo teisinės padėties negali. Aplinkybė, kad J. S. įspyrė M. S. į kairės pusės kojos kelį yra nustatyta ir abejonių nekelia. Tai, jog nukentėjusioji pirminių apklausų metu nedetalizavo į kurią kairės kojos dalį buvo įspirta, nekeičia fakto, jog kelis buvo sumuštas būtent nuteistojo.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kelio sumušimas ir kraujosruva krūtinės srityje pagrįstai pripažinta nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo tarpu nukentėjusiosios tampymas už rankų bei stumdymas neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, jog fizinis skausmas yra pojūtis, kurio negalima nei apčiuopti, nei pamatyti, tačiau iš nukentėjusiojo elgesio (pavyzdžiui, kreipėsi į medikus, pirko vaistus ir pan.) bei reakcijos (šaukė, verkė ir pan.) galima daryti išvadą apie skausmo buvimą ar nebuvimą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. S. dėl patirto fizinio smurto šaukėsi dukters pagalbos, jos riksmą girdėjo ir kaimynai. Į pagalbą atėjęs L. B. sutuoktinis V. B. teisme pažymėjo, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo neadekvačios agresijos buvo išsigandusi, apsiverkusi bei pasimetusi, nes nebežinojo, kaip nuraminti sutuoktinį. M. S. nedelsiant po įvykio buvo suteikta medicininė pagalba, todėl teigti, kad ji nejuto fizinio skausmo ar, kad jos sveikata nebuvo nežymiai sutrikdyta, nėra jokio pagrindo. J. S. nuteistas teisėtai ir pagrįstai.
16. Skiriant bausmę J. S. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas), jo asmenybę ir pavojingumą visuomenei (anksčiau neteistas, tačiau baustas administracinėmis nuobaudomis), taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės apribojimo bausmė ir teisingai nustatė šios bausmės dydį.
17. Vis dėlto, sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuteistajam paskyrė įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, teismas gali įpareigoti nuteistąjį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas nesiaiškino, ar J. S. sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, be to, bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų užregistruotas priklausomybės ligų centre, lankęsis pas psichologą ar psichiatrą ir pan., todėl vien aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neleidžia taikyti jam priverstinio gydymo nuo alkoholizmo. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde J. S. aiškiai nurodė, kad gydytis nesutinka, todėl šiai jo valiai negali būti prieštaraujama. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam yra reikalinga specialistų pagalba, kurią jis galės gauti dalyvaudamas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Minėtų programų lankymas neabejotinai gali prisidėti ir prie nuteistojo mąstysenos keitimo nesaikingo alkoholio vartojimo apsektu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. netinkamai taikytos BK 48 straipsnio nuostatos, skiriant J. S. įpareigojimus.
18. Bylos medžiagoje yra pateiktas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50), patvirtinantis, kad advokatas Giedrius Ulinskas atstovauja teisme nukentėjusiąją M. S. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas bei atliktų mokėjimo nurodymų (2 t., b. l. 48-49, 74-75) matyti, kad advokatui iš viso buvo sumokėta 400 Eur suma už nukentėjusiosios atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad M. S. patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš J. S. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, byla išnagrinėta kelių posėdžių metu, nukentėjusiosios atstovui aktyviai dalyvaujant visuose posėdžiuose, nelaikytina per didele ar neadekvačia advokato darbo apimčiai, todėl ji nemažintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo J. S. (J. S.) ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 27 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. S., vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, paskirtas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo.
Iš nuteistojo J. S. nukentėjusiosios M. S. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitą 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.