Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas Telšių apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, subendrinus nuosprendžius paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 2 mėnesiai, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2023 m. sausio 7 d., apie 22 val. 30 min., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.46 prom. girtumas), kilus asmeniniam konfliktui tarp jo ir jo sesers V. Š., pastarajai tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė į veido sritį, tuo jai padarydamas žaizdą veido srities dešinio voko projekcijoje ir taip nežymiai sužalojo savo šeimos narę - seserį V. Š.

Kaltinamasis R. B. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad tą sausio mėnesio vakarą, su seserimi išgėrinėjo, daugiau nieko nebuvo. Sesuo buvo nervuota, jis jai stengėsi nusileisti, nekonfliktuoti, tačiau ji tai prie vieno, tai prie kito dalyko prisikabindavo. Ir beveik visą vakarą taip buvo. Pasak kaltinamojo, jis stengėsi pakilti, išeiti, tačiau negalėjo niekur išeiti, nes buvo su apykoje. Kaip nurodė kaltinamasis, jis bandė seserį nuraminti, tačiau nepavyko ir tada delnu jai sudavė ir truputį jai įbrėžė. Ji nuėjo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš 2023 m. sausio 12 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad V. Š. veido dešinėje pusėje, ties smilkiniu matoma kraujuojanti žaizda. Moters marškinėlių viršuje, kaklo srityje, matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo (1 t., b. l. 99-102).

Nukentėjusiosios V. Š. parodymai patvirtina, kad šeštadienį, 2023 m. sausio 7 d., ji grįžo iš darbo, apie 15 val., matė, kad jos brolis buvo nervingas, vaikščiojo iš kampo į kampą, pasakė, kad nebegali ištverti, nori išgerti. Iš pradžių jį bandė atkalbėti nuo alkoholio vartojimo, nes ir taip nėra pinigų, tačiau vis tik ji nupirko valstybės degtinės 0,7 litro talpos, ir nežino nuo kelintos valandos, bet jai atrodo buvo jau pritemę, kartu su broliu virtuvėje pradėjo gerti tą jos nupirktą degtinę. Begeriant degtinę, kalbėjo dėl pragyvenimo, abu pradėjo dėl to nervintis, priminė broliui apie tai, kad jis turi ir dukrą, kuri jam galėtų padėti. Tuomet brolis dar labiau susinervino. Tuomet pasakė, jai brolis, kad jau pusę valandos jam skaito moralą, tuomet atsistojo ir sudavė jai ranka (kuria ranka ar kaire ar dešine, kumščiu ar delnu neprisimena), į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus, tačiau tuo metu ji jokio fizinio skausmo nejuto, greičiausiai dėl girtumo. Suduodamas smūgius brolis jai prakirto odą ties dešinės pusės antakiu, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Brolis pamatęs, kad jai bėga kraujas, daugiau smūgių jai nesudavė (1 t. b. l. 10, 28-29).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. Š. nustatyta žaizda veido srities dešinio voko projekcijoje. Nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 111).

Šie įrodymai patvirtina, kad R. B. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriami viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. R. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis baustas administracine tvarka, ne kartą teistas, įskaitant ir už analogišką veiką prieš savo seserį, ir turi neišnykusį teistumą. Nepaisant to, kad R. B. nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, tačiau skiriant bausmę teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pasekmes, kurios skiriant bausmę šių aplinkybių kontekste yra reikšmingesnės nei asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip nustatyta ištyrus įrodymus kaltinamasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai, šis jo veiksmas buvo spontaniškas, sužalojimų nukentėjusioji didelių nepatyrė, todėl teismo manymu, BK numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus ir ne pačią griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, o areštą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės minimalus dydis yra penkiolika parų, o maksimalus 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad prokuroras neprašė šios aplinkybės pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia, tačiau kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje, kad prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, prokuroras nurodė ankstesnį kaltinamojo teistumą, todėl pasitvirtinus prokuroro nurodytai aplinkybei, ji gali būti pripažinta kaip kaltinamojo padėtį sunkinanti.

Įvertinus tai, kad kaltinamojo veiksmuose yra daugiau jo atsakomybę sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių jam turi būti skirta didesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 60 parų areštas.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 7 d. 23 val. 15 min. iki 2023 m. sausio 9 d. 11 val. 05 min. dvi sulaikymo paras prilyginant dvejoms arešto paroms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Taip pat tenkintinas Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys ir iš nuteistojo R. B. priteistina 110,51 Eur išlaidų už nukentėjusiosios gydymą (1 t. b. l. 49-78)..

Rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą 2023 m. sausio 9 d. prokuroro nutarimu palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

CD-R laikmena, kurioje įrašytas kompiuterinės tomografijos tyrimo skaitmeninis vaizdas (1 vnt.) ir DVD+R laikmena, kurioje įrašytas 2023-01-08 nuotolinės įtariamojo R. B. apklausos vaizdo ir garso įrašas (1 vnt.) paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 40 parų arešto bausmės.

Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 7 d. 23 val. 15 min. iki 2023 m. sausio 9 d. 11 val. 05 min., t. y. dvi paras jas prilyginant dvejoms arešto paroms.

Rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą 2023 m. sausio 9 d. prokuroro nutarimu palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš nuteistojo R. B. 110,51 Eur už nukentėjusiosios gydymą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

CD-R ir DVD+R laikmenas palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.