Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., VMI prie LR Finansų ministerijos atstovei O. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismas pagal gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau Institucijos) pareiškimą 2015-04-23 nutarimu iškėlė administracinę bylą UAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui R. L. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str.. 1 d. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad atlikus operatyvinį patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog vykdant atsiskaitymus su kreditoriais buvo nepervestos lėšos į valstybės biudžetą, taip pažeisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK), 6.930¹ reikalavimai dėl atsiskaitymo eiliškumo. Bendrovės vadovas R. L., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, pažeisdamas CK 6.930¹ „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ str. numatytą pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas).

R. L. dėl padaryto teisės pažeidimo kaltės nepripažino, nors nurodė pripažįstąs jam inkriminuojamus veiksmus. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis siekė išlaikyti įmonę veikiančia, tapo jos vadovu, vėliau įsigijo visas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas“. Nurodo, kad kaip bendrovės vadovas, pagal susidariusią bendrovės finansinę padėtį elgėsi apdairiai ir rūpestingai, siekė išvengti įmonės nemokumo. Darydamas išmokas darbuotojams ir kai kuriems kreditoriams siekė veiklos tęstinumo, darbo vietų išsaugojimo. Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau pirmiausia turėjo atsiskaityti pagal išduotus vykdomuosius dokumentus ir atlikti mokėjimus, susijusius su darbo santykiais. Jo siekis išlaikyti įmonę veikiančia neturėtų būti vertinamas kaip teisės pažeidimas remiantis vien formaliais įstatymo dėl mokėjimų eiliškumo reikalavimais.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 35 straipsnyje yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.

Institucija nurodė, kad operatyvų patikrinimą uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) pradėjo 2015-02-26, tikrinamasis laikotarpis apėmė terminą nuo 2014-02-07 iki 2015-02-07. Galutinį patikrinimo aktą Institucija surašė 2015-03-16. Aktu konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesilaikė mokėjimo eiliškumo, nustatyto CK 6.390¹, tvarkos, kurioje numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditoriniams reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsikaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Pagal Pareiškėjo patikslintą pareiškimą (b. l. 68-70) nurodoma, kad R. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. reikalavimus dėl atsiskaitymo su kreditoriais sekančiai:

-2015 m. kovo 18 d. grynaisiais pinigais sumokėjo UAB „Joniškio baldai“ 14560,00 Lt (atitinka 4216,87 EUR), kai tą dieną nesumokėta mokestinė nepriemoka Lietuvos Respublikos biudžetui sudarė 28 629,36 Lt (atitinka 8291,64 EUR)

-2014 m. gegužės 15 d. atsiskaitė su darbuotojais, išmokėdamas darbo užmokestį 17 217,49 Lt (atitinka 4986,53 EUR), kai tą dieną nesumokėta mokestinė nepriemoka biudžetui sudarė 39 130,81 Lt (atitinka 11 333,07 EUR);

-2014 m. gegužės 29 d. sumokėjo BUAB „Elektrotinklas“ 7 910,00 Lt (atitinka 2290,89 EUR, UAB „Vilniaus energija“ 101,68 Lt (atitinka 29,45 EUR), atsiskaitė su darbuotojais, išmokėdamas 21 955,58 Lt (atitinka 6 385,78 EUR).

Akivaizdu, kad neatsiskaitymas su valstybės biudžetu, kai įmonėje yra tam tikras arba pakankamas kiekis lėšų, pažeidžia Institucijos interesus ir prieštarauja CK 6.930¹ str. 3 d. nuostatoms, pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).

Iš Institucijos pareiškimo ir atstovės paaiškinimo matyti, kad paskutinis mokėjimo eiliškumo pažeidimas padarytas 2014 m. gegužės 29 d., kuomet UAB (duomenys neskelbtini), nesilaikydama mokėjimo eiliškumo, sumokėjo kreditorinius įsiskolinimus BUAB „Elektrotinklas“ ir UAB „Vilniaus energija“ ir darbuotojams. Vėlesnių mokėjimų eiliškumo pažeidimų Institucija nenurodė, iš ko sprendžiama, kad jų nebuvo. Konstatuojama, kad paskutiniai veiksmai, susiję su mokėjimo eiliškumo pažeidimu, buvo atlikti 2014 m. gegužės 29 d. Taigi, remiantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 30 d. Byloje nėra Institucijos nutarimo, kuriuo vadovaujantis ATPK 35 str. 3 d., būtų nutarta administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminą turi teisę pratęsti ta institucija, kurios žinioje yra administracinio teisės pažeidimo byla, t. y. tiek institucija, tirianti administracinį teisės pažeidimą, tiek institucija, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinė teismo byla Nr. N575-1253/2010). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti apie administracinės nuobaudos paskyrimo termino pratęsimą. Todėl akivaizdu, kad atlikus operatyvinį UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą bei pradėjus tyrimą dėl mokėjimo eiliškumo pažeidimo, buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, todėl pati teisena neturėjo prasmės ir negalėjo būti pradėta.

Be to, pastebėtina kita itin reikšminga aplinkybė. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nustatyta, kad 2015-03-16 Kauno apygardos teismas nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą. Šis faktas Institucijos pareiškime iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą R. L., nebuvo atskleistas ir paaiškėjo teismo posėdžio metu. Sutinkamai su Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis su bankroto bylos iškėlimu įmonės vadovo įgalinimai pasibaigia, prievolių mokėjimo tvarka vyksta pagal Įmonių bankroto įstatymo numatytą tvarką, mokėjimų tvarkos nebereguliuoja CK 6.930¹ straipsnio nuostatos. Taigi, nuo bankroto bylos iškėlimo momento prievolė R. L. atsiskaityti pagal CK normomis reguliuojamą atsikaitymų tvarką, nutrūko, Institucijos nurodytas teisės pažeidimas nebedaromas ir bausti asmenį už buvusį teisės pažeidimą nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010). Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, R. L. kaltės klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nutraukti R. L. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.