Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-06-13 · Administracinė byla Nr. I-579-84/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
I-579-84/2011
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00298-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
Pareiškėjas
I. A., D. A.
Kategorijos
  • 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-579-84/2011Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00298-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 14.2; 38; 73 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su pareiškėjų I. A. ir D. A. skundu dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimų Nr. T-124 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo plano (žemėtvarkos schemos) patvirtinimo“ ir Nr. T-125 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo“ panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai I. A. ir D. A. Šiaulių apygardos administraciniam teismui įteikė skundą, prašydami panaikinti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimus Nr. T-124 ir Nr. T-125, kuriais, anot pareiškėjų, Pašilio kaimo žemė Pakruojo rajone buvo priskirta Pakruojo miestui individualių namų kvartalui statyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų I. A. ir D. A. skundas atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgalioti bylą vesti asmenys.

Iš skundo turinio ir prie jo pridėtos medžiagos matyti, jog pareiškėjai ginčija Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimus, kuriais buvo nuspręsta patvirtinti Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo planą (žemėtvarkos schemą – specialiojo teritorijų planavimo dokumentą) bei pritarti Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo planui su pažymėtais gyvenamųjų vietovių ribų pakeitimais.

Bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ), Detaliųjų planų rengimo taisyklės ir kiti teisės aktai. Specialusis teritorijų planavimas pasižymi didele specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, išvardintų TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje, įvairove. Ši įvairovė lemia, jog specialusis teritorijų planavimo dokumentas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką gali būti priskiriamas arba prie norminių, arba prie individualių administracinių aktų. Tai, ar konkretus specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra norminio ar individualaus pobūdžio, gali būti sprendžiama tik kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šio dokumento reguliavimo apimtį ir jo pobūdį bei kitus kriterijus.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

TPĮ 2 str. 31 p. nurodyta, kad specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Teismas mano, jog skundžiamuose sprendimuose išreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), juose nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, šie aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį.

Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. To paties įstatymo 111 straipsnis numato, jog prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, jog pareiškėjai I. A. ir D. A. šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto teisėtumo ar jį naikinti, kadangi nėra vienu iš LR ABTĮ 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o LR ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjų teisių pažeidimų.

Dėl šių priežasčių pareiškėjų skundas dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimų Nr. T-124 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo plano (žemėtvarkos schemos) patvirtinimo“ ir Nr. T-125 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo“ panaikinimo atsisakytinas priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p., 105 – 106 str., teismas

nutarė:

Pareiškėjų I. A. ir D. A. skundą dėl Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimų Nr. T-124 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo plano (žemėtvarkos schemos) patvirtinimo“ ir Nr. T-125 „Dėl Pakruojo miesto teritorijos ribų pakeitimo“ panaikinimo atsisakyti priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjams ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos pareiškėjams grąžinti pagal 2011-05-25 kasos pajamų orderį Nr. 29298 AB Šiaulių bankas Radviliškio filialas sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.

Teisėja Marytė Švažienė