Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-2092-570/2011

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-12-22
Bylos Nr.: 2-2092-570/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-01552-2011-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Neveckienė
Ieškovas: AB Šiaulių banko
Atsakovas: P. G. A., A. D., A. S. M.
Trečiasis asmuo: UAB „Imperita“
Advokatai: Kazimieras Karpickis, Daris Staniukynas

Kategorijos

35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-2092-570/2011Proceso Nr. 2-28-3-01552-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1.;116.1.

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,sekretoriaujant Ilonai Žilinskienei,dalyvaujant ieškovo AB Šiaulių banko atstovui advokato padėjėjui Kazimierui Karpickiui,atsakovams P. G. A., A. D., A. S. M. ir atstovui advokato padėjėjui Dariui Staniukynui,trečiajam asmeniui UAB „Imperita“ nedalyvaujant

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių banko ieškinį atsakovams P.G. A., A. S. M., A. D. ir trečiajam asmeniui UAB „Imperita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (Actio Pauliana) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2010-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2739, sudarytą tarp atsakovo P. G. A. ir A. D. dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo ir 2010-07-21 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RK-2673, sudarytą tarp atsakovo P. G. A. ir A. S. M. dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo, taikyti restituciją – grąžinti šalis į pirminę padėtį.

Atstovas nurodė, kad tarp ieškovo ir UAB „Imperita“ 2008-04-01 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią UAB ,,Imperita“ buvo suteiktas 193 000 Lt kreditas, o 2008-04-01 laidavimo sutartimi Nr. 2008-11-18 atsakovas P. G. A. įsipareigojo UAB ,,Imperita“ laiku neįvykdžius savo prievolių kreditoriui, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo ieškovo kreditorinio reikalavimo gavimo dienos pervesti reikalavime nurodytą sumą. Nurodytai kreditavimo sutarčiai įvykdyti UAB „Imperita“ yra įkeitusi ieškovui naują „Shantui“ buldozerį. Kadangi UAB „Imperita“ sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, ieškovas 2010-11-19 raštu Nr. 806 informavęs trečiąjį asmenį UAB ,,Imperita“, nuo 2010-12-02 minėtą kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą. 2011-03-30 Kauno apygardos teismo sprendimu iš atsakovo kaip UAB „Imperita“ laiduotojo ieškovui yra priteista 152 331,72 Lt skolos. Teigia, kad atsakovas P. G. A., siekdamas išvengti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, ėmėsi nesąžiningų veiksmų ir 2010-07-21 dviem pirkimo-pardavimo sutartimis Nr.2739 ir RK-2673 perleido atsakovams A. D. ir A. S. M. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – 9 žemės sklypus, (duomenys neskelbtini). Ieškovo įsitikinimu tokių veiksmų tikrasis tikslas yra išvengti skolos išieškojimo pagal Laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas nurodo, kad atsakovas P. G. A. nuo trečiojo asmens UAB ,,Imperita“ įregistravimo dienos 2006-09-11 iki ieškovui pareiškiant reikalavimus yra UAB ,,Imperita“ vienintelis akcininkas ir vienasmenis valdymo organas, todėl kreditavimo sutarties sudarymo bei vykdymo metu gerai žinojo UAB ,,Imperita“ finansinę padėtį ir gresiantį priverstinį skolos išieškojimą. Ieškovo manymu, atsakovas P. G. A. neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, kuriais buvo perleistas nekilnojamas turtas, ginčo sandoriai buvo sudaryti tik po to, kai ieškovas atsakovui pareiškus reikalavimus dėl skolos pagal Laidavimo sutartį grąžinimo, sandorių sudarymo tikslas yra nuslėpti nekilnojamąjį turtą nuo ieškovo, egzistuoja reali tikimybė, kad visi atsakovai byloje yra susiję giminystės ar svainystės ryšiais, kas suponuoja nesąžiningumo prezumpciją pagal LR CK 6.67 str. Be to, atlikus nekilnojamojo turto vertės ekspertizę paaiškėjo, kad ginčo žemės sklypai parduoti už 51 700 Lt, kai tuo tarpu jų rinkos vertė sandorių sudarymo metu buvo 87 053 Lt, t.y. už beveik 35 000 Lt mažesnę kainą, nei buvo galima gauti. Atsakovo sudarytos pirkimo – pardavimo sutartys pažeidė banko teises, kadangi iš esmės sumažino atsakovo nuosavybės teise valdomo turto, iš kurio bankas galėtų patenkinti savo reikalavimus, vertę ir padidino būsimo, galimai bankui palankaus, teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai, sudaręs ginčijamus pirkimo – pardavimo sandorius su P.G. A. taip pat buvo nesąžiningi. Jo nesąžiningumas pasireiškė tuo, kad jie žinojo, o taip pat ir turėjo pareigą pasidomėti, ar sandorius sudaryti ketinantis atsakovas P. G. A. neturi kreditorių ir ar sudarant sandorius nebus pažeisti kreditorių interesai.

Atsakovas P.G. A. su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t. 1 b.l.109-112), Nurodė, jog ieškovo nurodytus žemės sklypus jis įsigijo 2008 metais, o pardavė 2010 m. liepos mėn, t.y. pradėjus 2 metams nuo jų įsigijimo. Jis juos pardavė už tą pačią kainą, kaip ir buvo įsigijęs, t.y. už 51 700 Lt. Žemės sklypus pardavė tam, kad galėtų remontuoti UAB „Imperita“ gendančią techniką, mokėti paskolą bankui, papildyti įmonės apyvartines lėšas. Be to, kadangi technika buvo pirkta iš gamintojo Vokietijoje, jam teko važiuoti į Vokietijos gamyklą ir ten tvarkyti jo garantinio remonto reikalus, gautas lėšas panaudoti įmonės, kurios vieninteliu akcininku jis buvo, t.y. UAB „Imperita“ verslui plėtoti. Žemės sklypus pardavė pirkėjams A. D. ir S.A. M., su kuriais anksčiau nebuvo pažįstamas. Kadangi žemė nebuvo įkeista ar kitaip suvaržytas disponavimas ja, be to, jis ieškovui ir kitiems kreditoriams yra įkeitęs vertingą turtą, turėjo žemės (duomenys neskelbtini), už kurią jam siūlė 1,5 mln. litų, todėl nemanė, kad daro kokį pažeidimą. Už parduotą žemę gavo 51700 Lt kuriuos panaudojo paskolos ieškovui grąžinimui, 35 000 Lt įnešė į UAB „Imperita“ kasą kaip paskolą įmonei apyvartinėms lėšoms, o likusią dalį panaudojo važinėjimui į Vokietiją, technikos ekspertizei atlikti, detalėms pirkti, kitiems einamiems įmonės reikalams. Šiuo metu ieškovui įkeistas turtas nėra realizuotas, jis gero stovio, buldozerio ‚Shantui“ pakeista nauja važiuoklė, todėl tikėtina, jog ieškovas skolą atgaus iš įkeisto turto. Be to, už 154400 Lt paskolą ieškovui garantiją yra suteikęs UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuris taip pat dar nėra ieškovui išmokėję garantijos.

Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.1. b.l.103-105), Nurodė, kad 2010 m. birželio mėnesį iš pažįstamos G. sužinojo, kad Petras G. A. nori parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, nes nori plėsti verslą. Žemė buvo netoli jo močiutės namų valdos, kainos tuo metu buvo nukritę, todėl turėdamas atliekamų pinigų norėjo juos investuoti į žemę. Ateityje tikėjosi žemės sklypus išnuomoti, o gal pats pradėti ūkininkauti, todėl sutiko pirkti už 15200 Lt. Iki to laiko P. G. A. nepažinojo ir negalėjo žinoti, kad jis turi kreditorinių įsipareigojimų, kad yra pasirašęs laidavimo sutartį, kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai, buvo įsitikinęs, jog nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus. Pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjas pasirašytinai patvirtino, kad parduodamam turtui nėra jokių apribojimų, jis neareštuotas, dėl jo nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai, taip pat kad jis nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Perkant buvo išsiaiškinta, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimas ar disponavimas. O kreiptis į bankus ir išsiaiškinti ar P.G. A. neturi kreditorių jis negalėjo, nes bankai tokios informacijos apie savo klientus neteikia. Iš kitus jis šios informacijos gauti negalėjo. Mano, kad elgėsi apdairiai ir kad yra sąžiningas įgijėjas.

Atsakovas A. S. M. su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t.b.l.106-108). Nurodė, kad 2010 m. vasarą sužinojo, kad P. G. A. nori parduoti jam nuosavybės teisę priklausančius žemės sklypus. Žinodamas, kad yra palankus metas pirkti nekilnojamąjį turtą, kadangi jo kainos yra labai nukritę dėl ekonominio nuosmukio nutarė juos pirkti. Už visus sklypus sutarė kainą - 36500 Lt. Atsakovas nurodo, kad su O. M., kuri yra atsakovo vaikų motinos V. M. motina, išsituokė 1975 m. Su dukra M. nebendravo nuo 4 m. amžiaus, beveik nebendrauja ir dabar, todėl tikrai negalėjo žinoti, jog P. G. A. turi kreditorinių įsipareigojimų, o juo labiau, kad jis yra pasirašęs laidavimo sutartį ir, kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai, netgi atvirkščiai, jis buvo įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus. Iš aplinkinių buvo girdėjęs, kad P. G. A. yra sąžiningas verslininkas, kad gerai jam sekasi, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) kaime turi daug žemių ir pastatų. Taip pat P. G. A. jam garantavo, o ir pirkimo – pardavimo sutartyje pardavėjo buvo patvirtinta, kad nėra jokių apribojimų, daiktai nėra areštuoti, dėl jų nėra pareikšta jokių pretenzijų, nepaduoti ieškiniai ir nėra gręsiančių pretenzijų ar ieškinių, taip pat nepažeidžia ir nepažeis niekieno teisių ir teisėtų interesų. Perkant buvo išsiaiškinta, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas. Jis su pardavėju atsiskaitė grynais sandorio sudarymo metu, žemę planavo naudoti asmeniniams poreikiams, iškasti tvenkinius, naudoti krūmus malkoms.

Tretysis asmuo BUAB ,,Imperita“, būdama informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (t. 3 b.l. 25,26), į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl atvykusių ieškovų ir atsakovų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be trečiojo asmens dalyvavimo (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

LR CK 6.66 str. numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (Acto Pauliana). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kuriuos sudarydamas jis blogina savo turtinę padėtį, tapdamas nemokus, mažindamas savo turtą, todėl kreditorius praranda realią galimybę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto. Jeigu sudarytas dvišalis atlygintinis sandoris, pripažinti jį negaliojančiu pagal kreditoriaus, kaip trečiojo asmens reikalavimą, galima, jeigu nesąžiningai elgėsi ne tik skolininkas, perleidžiantis turtą, bet ir tą turtą įgyjanti šalis, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

Šiuo ieškiniu kreditorius, t.y. AB Šiaulių bankas siekia atstatyti pažeistą skolininko P.G. A. mokumą, kad skolininkas visiškai ar bent iš dalies įvykdytų savo prievolę kreditoriui.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tretysis asmuo UAB „Imperita“, atstovaujama direktoriaus ir akcininko G.P. A., 2008-04-01 sudarė su ieškovu kreditavimo sutartį Nr. IL-2008-001-18, pagal kurią ieškovas suteikė uždarajai akcinei bendrovei „Imperita“ 193 000 Lt kreditą. Jo grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas už kredito lėšas perkamas naujas buldozeris “Shantui SD13“ su purentuvu, pateiktas P.G. A. laidavimas 193 000 Lt sumai ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantija 80 proc. kredito sumos. Kreditas turėjo būti grąžintas iki 2013-04-01. Kadangi skolininkas savo prievoles kreditoriui vykdė netinkamai, ieškovas 2010-08-09 pranešimu informavo skolininką/įkeisto turto savininką UAB „Imperita“ dėl sutarties pažeidimų, o 2010-11-19 pranešimu Nr. 806 kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą nuo 2008-04-01 (t.1 b.l. 12-28).

Pranešimai apie numatomą sutarties nutraukimą buvo įteikti asmeniškai atsakovui P.G. A. (b.l.29,30)

2010-07-21 atsakovas P.G. A. sudarė dvi pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis už 51700 Lt pardavė atsakovams A. D. ir A.S. M. jam nuosavybės teise priklausančius 9 žemės ūkio paskirties sklypus.

Ieškovas teigia, kad sklypai buvo parduoti siekiant išvengti išieškojimo į juos nukreipimo, žymiai mažesne nei rinkos kaina, asmenims, su kuriais jis buvo pažįstamas ir susijęs giminystės ryšiais.

Pagal LR CK 6.66 str. Acto Pauliana ieškinys galimas esant kelioms sąlygoms.

Pirma, skolininkas turi sudaryti sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti. Jeigu sudaryti sandorį buvo skolininko pareiga, Pauliano ieškinys negalimas.

Kaip nustatyta iš atsakovo P.G. A. paaiškinimų, byloje esančio techninės ekspertizės akto Nr. 2011-02-17/2 (t. 1 b.l. 80-96), UAB „Imperita“ vertėsi įvairiais žemės kasimo darbais, turėjo įsigijusi tam reikiamą techniką. 2010 metais pradėjo gesti buldozeris, ekskavatorius ir kt. , todėl atsakovas buvo priverstas važiuoti į Vokietiją pas gamintojus, kreiptis į specialistus dėl gedimų nustatymo, pirkti atsargines detales ir kt. Priešingu atveju jis negalėjo užtikrinti sklandžios įmonės veiklos. Kadangi šalyje jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė ir sumažėję užsakymų, trūko apyvartinių lėšų, todėl teko realizuoti turtą, kad būtų galima ruošti dokumentus kreiptis į teismą dėl nekokybiškų buldozerių įsigijimo, bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir pataisyti įmonės finansinę būklę. Minėti žemės sklypai buvo niekam neįkeisti, neareštuoti, jokių pretenzijų į juos niekas nereiškė, todėl atsakovas galėjo laisvai šiais nekilnojamaisiais daiktais disponuoti ir juos valdyti kaip tinkamas. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2010-07-29 UAB „Imperita“ vienintelio akcininko sprendimo ir 2010-07-30 kasos pajamų orderio kvito (t.2 b.l. 143, 144), P. G. A. po 2010-07-21 įvykusių ginčijamų sandorių suteikė kredito gavėjai UAB „Imperita“ 35000 Lt akcininko paskolą, kitą sumą panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais, įmonės technikos remontui ir kt. Kaip nustatyta iš 2010-08-31 kasos išlaidų orderio Nr. 19 (t.3 b.l. 50), UAB „Imperita“ 2010-08-31 grąžino 35 000 Lt paskolą atsakovui, tačiau visą mėnesį be jokių palūkanų ja įmonė naudojosi. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas privalėjo parduoti neįkeistą žemę ir iš gautų lėšų vykdyti UAB „Imperita“ ūkinę veiklą, atsiskaityti su savo kreditoriais, naudoti lėšas pragyvenimui, nes turėjo finansinių sunkumų.

Antra, skolininko sudarytas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus.

Nustatyta, kad ginčo sandoriai nepažeidė ieškovo interesų, kadangi UAB „Imperita“ turi kito turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, be to, už 193 000 Lt kreditą sutartinio įkeitimo lakštu ieškovui yra įkeitusi apie 242 000 Lt vertės naują buldozerį „Shantui SD13“ (t.1, b.l.12-17), turi atsakovo P.G. A. laidavimą, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantą 80 proc. kredito sumos. Šis užstatas dar nėra realizuotas, garantija taip pat neišmokėta, todėl tikėtina, kad juos realizavus gali būti padengtas apie 152 331, 72 Lt dydžio įsiskolinimas ieškovui. Tai, kad UAB „Imperita“ yra iškelta bankroto byla, nesudaro pagrindo manyti, kad pardavus įkeistą turtą nebus grąžintas kreditas ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo suteikto kredito grąžinimui nepakaktų UAB „Imperita“ įkeisto turto, garantijų ir laidavimo, darytina išvada, kad bankas neįrodė, jog įkeisto turto nepakaks jo kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl pripažintina kreditoriaus teisių pažeidimo sąlyga neįrodyta.

Trečia, skolininkas (kai sandoris yra atlygintinis) – ir kita sandorio šalis turi būti nesąžiningas, t.y. sudarydamas sandorį, jis turi žinoti, kad šis pažeidžia kreditoriaus teises.

Kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, byloje esančios kreditavimo sutarties, įspėjimų skolininkui/daikto savininkui (t.1 b.l.11-30) 2010-07-21 atsakovas parduodamas savo žemės sklypus, žinojo apie turimas prievoles ir jų vykdymo terminų praleidimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog P. G. A. nurodė, jog jis sandorius sudarė būtent dėl įmonėje susiklosčiusios sunkios situacijos, norėdamas gautas lėšas investuoti į įmonės technikos remontą. Šias aplinkybes patvirtina jo pateikti dokumentai, jog po sandorių sudarymo, jis UAB „Imperita“ suteikė 35000 Lt paskolą, kuri yra žymiai didesnė nei sudarytų sandorių suma.

Vertinant įgijėjų sąžiningumą, pažymėtina, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Svarbu įvertinti, ar sandorio sudarymu objektyviai nebus pažeistos kreditoriaus teisės. Sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Tai reiškia, kad turto įgijėjas taip pat yra suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žalos sandorio sudarymu. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai suponuoja reikalavimą turto įgijėjui pagal sandorį domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-898/2002).

Spendžiant klausimą dėl žemės sklypų pirkėjų A. D. ir A.S. M. sąžiningumo, nustatyta, kad jie prieš sandorio sudarymą ir pasirašydami sutartis notarų biure prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, kad parduodami žemės sklypai nėra įkeisti, areštuoti, išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudai ar kitaip apribotas jų valdymas, naudojimasis ar disponavimas, be to, ginčijamose pirkimo – pardavimo sutartyse nenurodyti jokių teisių suvaržymai, atsakovai buvo įsitikinę, kad jiems suteikta visa informacija ir kad jokių kliūčių pirkti žemės sklypus nėra. A.S. M. paaiškino, kad jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) buvo žinoma, jog P.G. A. sąžiningas verslininkas, jo įmonė veikianti ir kt., kadangi jis turima technika kasė tvenkinius, vykdė kitus darbus. O A. D. atsakovą P.G. A. teigiamai charakterizavo jo pažįstama, kuri ir pranešė apie jo žemės sklypų pardavimą. O kreiptis į Lietuvoje veikiančius komercinius bankus dėl sužinojimo apie atsakovo kreditorius, turimus įsipareigojimus ir lėšas, esančias jo banko sąskaitoje jie galėjo, nes ši informacija yra konfidenciali ir vargu ar komercinis bankas atvykusiems atsakovams tokią informaciją būtų suteikęs. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo sandorio sudarymo metu, 2008-04-01 kreditavimo sutartis tarp ieškovo ir UAB „Imperita“ nebuvo nutraukta, jokie priverstinio skolos išieškojimo veiksmai nebuvo pradėti, nei UAB „Imperita“, nei atsakovas P.G. A. apie galimą sutarties nutraukimą nebuvo įspėti (įspėjimai jam ir įmonei įteikti 2010-09-10 ir 2010-11-20 (t.1 b.l 26,29,30). Be to, ieškovo raštas Nr. 647 dėl sutarties pažeidimų yra surašytas 2010-08-09 (t. 1 b.l. 26), tačiau neaišku dėl kokių priežasčių jame nurodoma, jog UAB „Imperita“ skola 2010-09-08 (mėnesiu vėliau) sudaro 9411,72 Lt. Atkreiptinas dėmesys, jog šis raštas P.G. A. įteiktas tiktai 2010-09-10. Ieškovas dėl skolos priteisimo iš atsakovo P.G. A. į teismą kreipėsi tik 2011 metais, ir Kauno apygardos teismas 2011-03-30 yra priėmęs sprendimą už akių (t.1 b.l. 32-33).

Todėl sandorio sudarymo dieną dar nebuvo jokių oficialių ir viešų duomenų apie atsakovo P. G. A. skolą ieškovui, atsakovas P.G. A. nežinojo, kad ieškovas nutrauks kreditavimo sutartį prieš terminą ir pradės priverstinį skolos išieškojimą. Priešingai, jis dėjo visas pastangas įmonės veiklai vykdyti, su AB Šiaulių banku bendradarbiavo. Be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, jog jeigu A. D. ar P.S. M. būtų kreipęsis į banką su prašymu pateikti informaciją apie P. G. A. įsipareigojimus, tokios informacijos jie nebūtų pateikę, tačiau bankas galbūt būtų atkreipęs dėmesį į šią informaciją ir atitinkamai reagavęs. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovai, kaip fiziniai asmenys, ne verslininkai, išnaudojo visus jiems prieinamus ir įmanomus būdus pasidomėti perkamu daiktu, todėl laikytini sąžiningais įgijėjais.

Ieškovas teigia, kad P.G. A. su vienu iš atsakovų A.S. M. yra susijęs giminystės ryšiais, o tai preziumuoja atsakovų nesąžiningumą, nes galimai jie buvo susitarę sudaryti pirkimo pardavimo sandorį dėl akių. Tačiau kaip matyti iš teismo išreikalautos Gyventojų registro tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pažymos (t.1, b.l.10), LR Gyventojų registre nėra duomenų apie P.G. A. , A. D. ir A.S. M. tarpusavio giminystės ar svainystės ryšius, tačiau P.G. A. yra A.S. M. duktės V. M. vaikų tėvas (t.1 b.l.101) Kaip paaiškino pats A.S. M. jis su P.G. A. iki sandorio sudarymo nebuvo pažįstamas, kadangi su O. M., kuri yra V. M. motina, išsituokė 1975 m. Nuo to laiko nepalaikė jokių artimų santykių nei su buvusia žmona nei su dukra, todėl tikrai negalėjo žinoti, jog P. G. A. turi kreditorinių įsipareigojimų, o juo labiau, kad jis yra pasirašęs laidavimo sutartį ir, kad sudarant sandorius gali būti pažeisti kieno nors interesai, netgi atvirkščiai, jis buvo įsitikinęs, kad nėra jokių kliūčių pirkti žemės sklypus. Iš aplinkinių buvo girdėjęs, kad P. G. A. yra sąžiningas verslininkas, kad gerai jam sekasi, taip pat, kad (duomenys neskelbtini) kaime turi daug žemių ir pastatų.

Ieškovas nurodo, kad atsakovų nesąžiningumas pasireiškė dar ir tuo, kad P.G. A. pardavė ginčo žemės sklypus už žymiai mažesnę negu rinkos kainą. Šią aplinkybę jo nuomone patvirtina ir byloje atlikta nekilnojamojo turto vertės ekspertizė (t.2 b.l. 148), iš kurios nustatyta, kad ginčo žemės sklypų rinkos vertė 2010-07-21 buvo 87 053 Lt, o sklypai parduoti už 51700 Lt, t.y. 35353 Lt pigiau. Gi atsakovas G.P. A. nurodė, kad sklypus pardavė už tą pačią kainą, už kurią 2008 m. žemę buvo pirkęs. 2010 m. jau buvo ekonominė krizė ir nekilnojamojo turto niekas nepirko, todėl jis džiaugėsi, kad dar rado pirkėjus.

Kaip matyti iš LR 2010-04-20 Konstitucinio teismo sprendimo (publikuotas leidinyje „Valstybės Žinios“ 2010-04-22 Nr. 46-2219) konteksto, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis bei pragyvenimo lygis pakito iš esmės, sumažėjo nekilnojamojo turto paklausa, todėl šioje situacijoje nekilnojamasis turtas galėjo būti parduodamas mažesne negu rinkos kaina. Be to, turtas parduotas už tokią pačią kainą, už kurią P.G. A. žemę įsigijo prieš 2 metus, 2008 metais. Todėl atmestinas ieškovo teiginys, kad atsakovas buvo nesąžiningas parduodamas ginčo žemės sklypus už sumažintą kainą.

Todėl teismas nustatė ir konstatuoja, kad atsakovai A. D. ir A.S. M. yra sąžiningi įgijėjai, nes apie atsakovo P.G. A. ar UAB „Imperita“ kreditorius nežinojo, tuo metu dėl žemės teisminių ginčų nebuvo, turtas nebuvo įkeistas, areštuotas ar kitaip apsunkintas jo pardavimas, todėl tretieji asmenys įsitikinę, kad sandoris nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų ir sudarė dvišalį atlygintinį sandorį – žemės pirkimo pardavimo sutartis. Pagal šį sandorį jie gavo žemės sklypus, o atsakovas P.G. A. – pinigus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas yra saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditoriaus interesai bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, darytina išvada, kad sudarydamos sandorius šalys buvo sąžiningos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio mėn. 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, nenustačius visų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų galimas actio Pauliana instituto taikymas, ieškinys atmestinas.

Įsiteisėjus sprendimui, naikintinos 2011 m. balandžio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.)

Atmetus ieškinį, iš ieškovo AB Šiaulių banko atsakovams A. D. ir A.S. M. priteistina po 700 Lt kiekvienam advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovo valstybei priteisti 57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d.3, 6 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB Šiaulių banko juridinio asmens kodas 112025254, buveinės adresas Šiaulių m. Tilžės g. 149, a.s. LT537189900004904611 AŠ Šiaulių bankas, atsakovui A. D. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). ir A. S. M. a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 700 Lt (septynis šimtus litų) advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB Šiaulių banko 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank”AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti 2011 m. balandžio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamiesiems daiktams - (duomenys neskelbtini) bei atsakovo A. S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui - (duomenys neskelbtini).

Sprendimo nuorašą įsiteisėjus išsiųsti LR Turto arešto aktų registrui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė