- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1343-670/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Pareiškėjas
- A. P., S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. U., S. U., R. U., V. P.
- Advokatai
- Gvidas Byčius
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. U., S. U., R. U., V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. P. ir S. P. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. U., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio M. U., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties likusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėjai nurodo, kad Z. U. pagal testamentą jiems paliko visą savo turtą. Po testatorės mirties jie kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad mirusioji po savo sutuoktinio M. U. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mirties Z. U. liko gyventi sodyboje, turtas abiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ji turtu rūpinosi, mokėjo mokesčius ir sodyba naudojosi iki savo mirties. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. U. priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio M. U. mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. U., S. U. ir V. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, taip pat prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo M. U. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, apie posėdžio datą ir vietą pranešta.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. paaiškino, kad mirusioji Z. P. yra jo močiutė, t. y. jo mamos V. P. mama. Močiutė sodyboje gyveno viena, ji buvo ištekėjusi už M. U., tačiau šis sodyboje kartu su ja niekada negyveno. Jis su žmona S. P. ir močiute sodyboje gyveno apie 5 metus, močiutė testamentu paliko savo turtą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja S. P. paaiškino, kad vyro močiutė parašė testamentą ir jiems paliko savo turtą. Mirusioji su savo sutuoktiniu M. U. kartu negyveno, ji sodybą įsigijo privatizacijos metu. Tvarkantis palikimo dokumentus paaiškėjo, kad sodyba buvo įgyta santuokos metu, jiems net nebuvo žinoma kada M. U. mirė.
Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad į miestelį atvyko gyventi apie 1988 metus. Susipažinęs su savo žmona V. P. (buvusi V. U.) klausė kur yra jos tėvas, ši sakė, kad jos tėvai kartu negyvena. Z. U. privatizavo sodybą, M. U. sodyboje negyveno.
Liudytojas J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad Z. U. sodyboje gyveno kartu su vaikais, M. U. su jais niekada negyveno, ji dirbo melžėja, prieš 3 metus mirė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. U., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); iš medicininio mirties liudijimo Nr. matyti, kad Z. U. mirė (duomenys neskelbtini).; V. P. gimimo liudijime tėvu nurodytas M. U., motina Z. U.; A. P. ir V. P. susituokė (duomenys neskelbtini).; A. P. gimimo liudijime tėvu nurodytas A. P., motina nurodyta V. P.; Jurbarko rajono 1-ojo notarų biuro (duomenys neskelbtini) išduotame liudijime nurodyta, kad po Z. U. mirties palikimą priėmė A. P. ir S. P..
Byloje teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. U., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties jo palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė Z. U.. (mirusi (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus M. U. priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Palikėjo M. U. mirties dieną galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad mirusysis M. U. kartu su savo šeima kartu negyveno, tačiau jo santuoka su Z. U. nebuvo nutraukta. Šeimoje susiklostė tokia situacija, kad apie M. U. mirtį Z. U. net nebuvo žinoma, todėl ji neturėjo realios galimybės kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mirties Z. U. su vaikais ir toliau liko gyventi gyvenamajame name, mokėjo mokesčius ir turtu rūpinosi kaip savo turtu. Tokiais veiksmais Z. U. išreiškė valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą ir jį priėmė, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Ginčo dėl palikimo priėmimo byloje nėra, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. U. mirties visą jo palikimą priėmė Z. U. pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Bylą nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi visą mirusiojo turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams A. P. ir S. P. įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.