Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. J. įgaliotam atstovui gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, R. J., taip pat – civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis invalidumą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2022 m. spalio 3 d. apie 23.00 val. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę P. J.: vieną kartą spyrė į krūtinę, kumščiais sudavė nemažiau 5 smūgių į galvą, P. J. bandant rankomis užsidengti nuo smūgių, jis, sugriebęs P. J. už plaukų, nemažiau 5 kartų trenkė jos galvą į sieną bei kumščiais sudavė nemažiau 5 smūgių į dešinį šoną, taip padarydamas P. J. poodines kraujosruvas kaktoje, veide, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje nežymiai sutrikdė P. J. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalies

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 145 straipsnio 1 dalies

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai, juos vertinant kaltinimo apimtyje, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad R. J. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą uždraustą veiką, todėl byla dėl šios veikos jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Paprastai terorizavimui būdingas sistemiškumas, kurį baudžiamosios teisės teorija aiškina kaip tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais kartui. Taigi žmogaus terorizavimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar priverstų atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus, ir trunka tam tikrą ilgesnį laiko tarpą, kas įrodo terorizavimo arba sistemiškumo požymį. Sprendžiant, ar yra BK 145 straipsnio 2 dalies sudėtis, visais atvejais būtina nustatyti, kaip konkretų grasinimą suprato ir priėmė nukentėjusysis, be to, įvertinti išsakytų grasinimų pobūdį, intensyvumą ir realumą.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai, juos vertinant kaltinimo apimtyje, nesudaro pagrindo kategoriškai išvadai, kad R. J. padarė BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą uždraustą veiką, todėl byla dėl šios veikos jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalies

Iš 2022-10-10 P. J. pareiškimo matyti, kad 2022-10-10 apie 19 val. 20 min. grįžus į namus adresu: (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad buvo padegtos jos namų lauko durys. Apdegė medinių lauko durų ir sienos kampas. Duris padegė jos sutuoktinis R. J., kuriam yra uždrausta teismo sprendimu lankytis prie jos buto. Koks šiuo metu yra padarytas turtinis nuostolis, pasakyti negali, nes nežino. Todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka jos sutuoktinį. Civilinį ieškinį reikš ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 18-20).

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). R. J. su šeima 2021 metais atsikraustė gyventi į tą patį namą, į antrą aukštą. 2022 metų spalio mėnesį, vienos dienos pavakary, atėjo pas ją R. ir sako „jūs išeikit iš namų, nes aš padegiau savo butą, namas medinis, sudegs ir jūsų namas“. Ar R. buvo blaivus, nežino. Ji apsirengė ir nutarė nueiti pasižiūrėti, kas ten darosi. Jai nespėjus išeiti pasižiūrėti, atėjo pas ją kaimynas L., sako „užgesinau“. Kai R. ją perspėjo, tai ji nesuprato, galvojo, kad jis juokauja. Ji matė tą jau užgesintą lauželį prie jų durų, R. nebuvo. Lauželis buvo nedidelis, pridėta tokių lentučių, skuduras, kad užsidegtų. Matė, kad buvo apgadinta, apdegusi siena. Tuo metu pas juos namuose niekas negyveno, jo žmona buvo sumušta ir gyveno kitur. Jos buto durys nenukentėjo. Dūmų jokių ji nejuto. Dėl žodžių, ką jai pasakė R. apie padegimą, gal ikiteisminio tyrimo metu ne taip užrašė. Tvirtina tai, ką sako šiandien. Jai R. pasakė tai jau po fakto, po to, kai jau padegė namus. Tas pokalbis su R. buvo trumpas. Gal po 10 minučių atėjo kaimynas L. ir pasakė, kad „užgesinau“. Apie tą įvykį ji pati policijai nepranešė, tik paskambino P. ir pasakė, kad „tavo vyras padegė duris, atvažiuok, žiūrėk“. Po to atvažiavo P., laukė policijos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-10-10 apie 18.00 val. į jos buto duris pasibeldė kaimynas R. J.. Jai atidarius duris, vyras jai pasakė, kad ji išeitų iš savo namų, kadangi ruošiasi padegti namus. Jai paklausus, kodėl šis ruošiasi padegti jos namus, R. J. pasakė, kad eis padegti savo namų t.y. buto Nr. 3, esančio tame pačiame name, ir, kadangi namas yra medinis, greičiausiai sudegs visas namas, tame tarpe ir jos butas. Tuomet vyras apsisuko ir daugiau nieko nesakęs išėjo. Ji nepatikėjo, kad kaimynas R. J. kalba rimtai, todėl grįžo į savo namus iki kol maždaug po 10 minučių pas ją atėjo kaimynas, vardu L., iš gretimo namo, ir pasakė jai, kad buvo padegtos jos name esančio buto Nr. 3 durys, tačiau L. duris užgesino. Ji nedelsdama paskambino buto Nr. 3 savininkei P. J. ir pranešė, kad buvo padegtos P. J. buto durys, ir paprašė moters kuo skubiau atvykti. Šio incidento metu ji jokių nuostolių nepatyrė, pretenzijų niekam neturi (2 t., b.l. 74-77).

Liudytojas L. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo kaimynystėje gyvena R. J., jų namai šalimais, jis su R. J. glaudžiau nebendravo, tik pasisveikindavo, konfliktų su R. prieš tai nėra turėjęs. 2022 metų rudenį, gali būti, kad spalio 10 d., dar buvo šviesu, jis išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), į garažą, ir pamatė, kad atvira liepsna dega R. durys. R. namas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet namo numerio nežino. Durų staktos buvo jau pradėję degti. Jis pasiėmė kibirą vandens ir užgesino. Užteko vieno kibiro, nes nespėjo įsidegti. Jau užgesinęs laužą, jis pamatė, kaip nuo namų vienas (duomenys neskelbtini) gatve, gal 30 metrų atstumu nuo jo, nueidinėjo R.. Liudytojas pamena, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jei jis tuo metu nurodė, kad R. surėkė, tai gal ir galėjo taip būti. Vėliau po to įvykio jam neteko bendrauti su R.. Užgesinęs ugnį jis nuėjo pas kaimynę R. pasakyti, nes ji gyvena tame name. Kas uždegė, jis nematė, bet kai kaimynė R. (R.) pasakė, kad pas ją buvo atėjęs R., sakė, kad padegs namą, tai suprato. Vėliau atvažiavo R. sutuoktinė su policija.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-10-10 apie 18.00 val. eidamas per savo namų kiemą pamatė kaip dega gretimame name gyvenančių kaimynų buto durys, kurių adresas (duomenys neskelbtini). Jis nedelsdamas paėmė kieme buvusį kibirą su vandeniu, nubėgo prie kaimynų buto degančių durų ir užpylęs vandeniu užgesino. Jokių asmenų toje vietoje nebuvo. Užgesinęs duris nuėjo apie tai pranešti tame pačiame name esančio gretimo buto gyventojai, kurios vardas yra R.. Pakalbėjęs su R., grįžinėjo link savo namų ir pastebėjo iš jo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinės išeinantį R. J., kuris, kiek jam žinoma, anksčiau gyveno tame bute, kurio degančias duris jis užgesino, t.y. (duomenys neskelbtini). Jis R. J. paklausė, ar padegė savo buto duris, ir šis jam pasakė, kad tai jis (R. J.) padegė tas duris, ir kažkur, daugiau nieko jam nesakęs, išėjo (2 t.. b.l. 68-71).

Iš 2022-10-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūra (toliau - ĮVA) atliekama adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu apžiūrimas medinis, gyvenamosios paskirties namas (toliau - namas). Teritorija aplink namą aptverta, nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų. Namo šiaurės vakarinėje dalyje yra medinės duris į namo vidų. Durų dešinės pusės medinė stakta, iki 150cm., aukščio, apdegusi bei aprūkusi (žr. ĮVA protokolo priede - fotolentelė). Prie minėtų durų šiaurinės sienos dalis, prie pamato, apdegusi bei aprūkusi. Apatinis, dešinysis durų kampas bei dalis sienos apdegusi (žr. ĮVA protokolo priede - fotolentelė). Šalia durų, ant betoninių laiptelių, rastos šlapios apdegusios įvairaus ilgio plaukiojančio parketo lentos (toliau - lentos). Jos nufotografuojamos jų radimo vietoje, bei 5 vnt., lentų paimama ir supakuojama į popierinį paketą Nr. 1. Po minėtomis lentomis rastas apdegęs audinys. Jis nufotografuojamas bei paimamas ir supakuojamas į sterilų 0.5l stiklainį. Stiklainis užplombuojamas plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Prie durų esantis pagrindas, lentos bei kiti daiktai ir objektai - šlapi. Apžiūrint aplinką prie įvykio vietos, iki 850 cm. atstumu šiaurės kryptimi, nuo apdegusių durų yra sukrautos plaukiojančio parketo lentos (žr. ĮVA protokolo priede - fotolentelė). Daiktai ir objektai, ĮVA metu, nekeičiant jų padėties vienas kito atžvilgiu nufotografuoti. Ant paketų užrašomi paaiškinamieji užrašai, specialisto parašas, užantspauduojama specialisto antspaudu (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 28-35).

Iš 2022-10-10 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Panevėžio priešgaisrinės ir gelbėjimo valdybos Pasvalio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresn. specialisto G. V. akto dėl kilusio gaisro matyti, kad 2022-10-10 (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo buto, priklausančio P. J., degė durys iš išorės. Gaisro metu apdegė buto Nr. 3 durys iš išorės, apie 0,1 kv m išorinės sienos apdailos, prie durų buvęs kilimėlis. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra nuo pašalinio ugnies šaltinio (2 t., b.l. 78).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ant tirti pateiktų apdegusio audeklo skiaučių ir apdegusių lentų degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nerasta. Ant tirti pateiktų įtariamojo R. J. striukės, kelnių, bliuzono ir batų, degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nerasta. Ant tirti pateiktų audeklo skiaučių su įtariamojo R. J. dešinės ir kairės rankų nuoplovomis, kontroliniame audeklo skiautės mėginyje degių skysčių, įskaitant naftos produktus, pėdsakų nerasta (2 t., b.l. 41-43).

Iš 2023-01-10 apžiūros protokolo matyti, kad perklausytas ir aprašytas policijos registruojamų įvykių registrų sistemoje fiksuotas BPC skambučio 2022-10-10 18_54_52.mp3 garso įrašas, kur pokalbio metu BPC operatorius bendrauja su P. J., kuri praneša apie padegtas buto duris (2 t., b.l. 86-88).

Iš tyrėjos N. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu išsiaiškinti, kokia 2022-10-10 gaisro (padegimo) metu P. J. buvo padaryta žala, su nukentėjusiąja buvo susisiekta telefonu. Pokalbio metu P. J. paaiškino, kad padegimo metu buvo apgadintos medinės apdailos lentelės, kurios jau yra senos ir jas buvo planuojama keisti remonto metu, todėl apgadintas lenteles vertina 10 eurų (2 t., b.l. 79-80).

Iš 2022-10-10 neblaivumo patikros kvito matyti, kad sulaikymo metu įtariamajam R. J. buvo nustatytas 1,04 prom. neblaivumas (3 t., b.l. 15).

Liudytojų R. G. ir L. G. parodymų turinys, juos vertinant nukentėjusiosios P. J. parodymų bei visos bylos, joje surinktų įrodymų kontekste, teismui nepalieka jokių abejonių, kad būtent R. J. 2022 m. spalio 10 d. apie 18.40 val. padegė adresu (duomenys neskelbtini), esančio namo buto Nr. 3 durų išorinę pusę. Pastarųjų asmenų parodymai, apžiūros protokolo, akto dėl kilusio gaisro duomenys patvirtina ir tai, kad dėl to padegimo apdegė išorinės sienos apdailos lentelės ir prie durų buvęs kilimėlis, tačiau turtinio nuostolio ir kitų sunkių padarinių buvo išvengta, nes gaisrą pastebėjo ir užgesino kaimynas. Nepaisant pastarųjų aplinkybių teismas pastebi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kyla už ne bet kokio, bet svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.

Sąvoka „svetimas turtas“ aiškintina kaip turtas, kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pažymėtina, kad klausimas, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, o koks – asmenine sutuoktinių nuosavybe, reglamentuojamas CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose. Pagal bendrąją taisyklę po santuokos sudarymo įgytas turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Šiomis taisyklėmis vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose sprendžiant klausimą, ar turtas vienam iš sutuoktinių (ar buvusiam sutuoktiniui) buvo svetimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2011, 2K-187-895/2017).

Tuo tarpu nukentėjusioji P. J. teisme parodė, kad kaltinime nurodytas butas yra bendras jos ir jos sutuoktinio R. J. turtas, įgytas jų santuokos metu. Tokius jos teiginius paneigiančių duomenų byloje. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys bei aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo apgadintas bendras R. J. ir P. J. priklausantis turtas, ką, beje, pats prokuroras kaltinime ir nurodė. Tokiu būdu, kaltinime nurodytam R. J. sugadintam turtui nesant jam svetimam, šią aplinkybę vertinant kaltinimo ribose, nėra būtino BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyko.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai, juos vertinant kaltinimo apimtyje ir ribose, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. J. veiksmai, padegant jam ir jo sutuoktinei priklausantį turtą ir jį taip sugadinant, atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius, todėl byla dėl šios veikos jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. J. tiriamų veikų padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Dėl mąstymo, emocijų ir valios sutrikimų jis negalėjo ir šiuo metu negali suvokti tiriamų veikų pavojingumo, suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose ((duomenys neskelbtini)), kadangi tiriamasis gali būti pavojingas aplinkiniams. R. J. psichikos būklė šiuo metu neleidžia su juo atlikti proceso veiksmus, kuriuose jis dalyvautų bei duotų parodymus teismui (2 t., b. l. 150-157).

Teisiamajame posėdyje dalyvavęs ekspertas teismo psichiatras Virginijus Diktanas patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas ir papildomai paaiškino, kad rekomenduojamas gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl to, kad R. J. inkriminuojama pavojinga veika, jis pavojingas visuomenei. Pagrindinis kriterijus rekomenduojant gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis – inkriminuojamų veikų sunkumas, pavojingumas. Mano, kad nepakaktų R. J. laikyti kitokiomis sąlygomis, nes iš šio žodžių, tai jis vaistų nevartojo, yra visiškai nesavikritiškas, nepripažįsta sergantis, gydymo jis niekaip nepriima, jis yra sveikas. Gydymas bendro stebėjimo sąlygomis ir sustiprinto stebėjimo sąlygomis daug kuo nesiskiria, tik galbūt yra intensyvesnis stebėjimas.

Nukentėjusiosios P. J., kuri yra R. J. sutuoktinė, A. M., kuri yra R. J. sesuo, ir B. Ž., kuri yra R. J. dukterėčia, prašė teismo skirti R. J. gydymą švelnesnėmis, bendro stebėjimo sąlygomis. Pasak P. J., kai vyrui po ligoninės 2022 metų vasarą buvo išrašyti vaistai, vienų vaistų jis negėrė, kitus vaistus vartojo gan neilgai, gal iki rugpjūčio vidurio, o paskui staigiai nusprendė, kad jam viskas gerai, kad jam nebereikia vaistų ir nutraukė jų vartojimą. Iki tos ligoninės jis vaistų visai nevartojo, nors jie buvo išrašyti ir jis jų nusipirkdavo, bet negerdavo, niekas jo nekontroliavo. Nukentėjusiųjų nuomone, R. J. reikalingas stacionarinis gydymas, tačiau švelnesnėmis nei eksperto rekomenduojama sąlygomis.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl R. J. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog R. J. padarė įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Kaip matyti, ekspertizės akte yra pateikta rekomendacija taikyti R. J. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini). Šią rekomendaciją teisme palaikė ir teismo ekspertas, kuris paaiškino, kad rekomenduojamas gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis dėl to, kad pagrindinis kriterijus rekomenduojant gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis – inkriminuojamų veikų sunkumas, pavojingumas, kitų motyvų ekspertas nenurodė.

Teismas gi sprendžia, kad atsižvelgus į šiuo teismo sprendimu konstatuotos vienos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą, įvertinus ir ekspertizės akto duomenis, teismo eksperto paaiškinimus, taipogi ir visų nukentėjusiųjų parodymus, R. J. yra būtinas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo taikymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau šiuo atveju švelnesnėmis nei ekspertų rekomenduota – bendro stebėjimo sąlygomis. Teismo vertinimu, tokia priverčiamoji medicinos priemonė šiuo metu R. J. yra pakankama, o jo psichinei sveikatai pasikeitus ir iškilus poreikiui galės būti keičiama.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų išsprendimo

Šioje byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė 86,88 Eur civilinį ieškinį už P. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b.l. 84-86).

Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Šioje byloje R. J. smurtinę veiką P. J. atžvilgiu padarė būdamas nepakaltinamas, o pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą. Todėl šioje byloje priteisti iš R. J. žalos atlyginimą, kaip to prašo civilinė ieškovė, nėra teisinio pagrindo. Pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėtas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

R. J. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi R. J. buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – atidavimas į specializuotą gydymo įstaigą – į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iki 2023 m. kovo 9 d. Teismui įvertinus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes apie R. J. diagnozuotus susirgimus, jam rekomenduojamą taikyti stacionarinį gydymą, jo būklę, taip pat nukentėjusiųjų parodymus, atsižvelgiant ir į šia teismo nutartimi konstatuotą būtinybę taikyti R. J. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, R. J. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specializuotą gydymo įstaigą – į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ terminas pratęstinas iki šios teismo nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – minėta procesinė prievartos priemonė panaikintina.

Šiai teismo nutarčiai įsiteisėjus bylai reikšmingi daiktai – pneumatinis šautuvas (duomenys neskelbtini) mod.45 Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, saugomas Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 167-169) ir mobiliojo ryšio telefonas POCO XęPro IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), saugomas Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 34-36) – perduotini P. J., o apdegęs audinys, supakuotas į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), R. J. kontrolinis mėginys, supakuotas į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), R. J. kairės rankos nuoplova, supakuota į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)) ), R. J. dešinės rankos nuoplova, supakuota į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 vnt. apdegusių lentų, supakuotų į popierinę dėžę, saugomi Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 44-46) – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais bei 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. J., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 187 straipsnio 2 dalyje numatytų uždraustų veikų R. J. atžvilgiu nutraukti.

Pratęsti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi R. J. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į specializuotą gydymo įstaigą – į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ terminą iki šios teismo nutarties vykdymo pradžios, o pradėjus nutartį vykdyti – minėtą procesinę prievartos priemonę panaikinti.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šiai nutarčiai įsiteisėjus bylai reikšmingus daiktus – pneumatinį šautuvą (duomenys neskelbtini) mod.45 Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, saugomą Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną POCO XęPro IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), saugomą Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti P. J., o apdegusį audinį, supakuotą į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), R. J. kontrolinį mėginį, supakuotą į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), R. J. kairės rankos nuoplovą, supakuotą į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)) ), R. J. dešinės rankos nuoplovą, supakuotą į stiklainį (plomba Nr. (duomenys neskelbtini)), 5 vnt. apdegusių lentų, supakuotų į popierinę dėžę, saugomus Panevėžio AVPK daiktų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui saugykloje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų (jų atstovų) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.