- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1671-852/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24758-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Naujoji pilaitė“
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys SĮ „Vilniaus miesto būstas“, UAB „Naujoji pilaitė“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 89,02 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butai daugiabučiuose namuose: Karaliaučiaus g. 7-12, Vilnius, Karaliaučiaus g. 7A-5, Vilnius, Karaliaučiaus g. 7A-8, Vilnius, Karaliaučiaus g. 9-32, Vilnius, Karaliaučiaus g. 9-36, Vilnius, Karaliaučiaus g. 9-37, Vilnius Papilėnų g. 14-36, Vilnius, Tolminkiemio g. 17-23, Vilnius, kurie kaip socialinis būstas nuomojami nepasiturinčioms šeimoms. Išnuomojus butą, su nuomininku sudaroma elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu nuomininkas atsiskaito už elektros energiją, sunaudotą bute bei namo bendroms reikmėms. Laikotarpiai, kai butai nėra išnuomoti, t.y. nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, butuose negyvenama ir atitinkamai nenaudojama elektros energija, tačiau nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms, kadangi tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti. Todėl laikotarpiais, kai butas nėra nuomojamas, išlaidas, susijusias su turto išlaikymu, privalo apmokėti buto savininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodytų butų savininkė, tačiau šiuos būstus patikėjimo teise valdo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Taip pat nurodė, kad vienintelis rašytinis įrodymas, kuriuo ieškovas siekia pagrįsti minėtą įsiskolinimą yra informacijos apie priskaitymus už elektros energiją, suvartotą bendroms namo reikmėms (laisvuose butuose), lentelė. Atsakovas pažymėjo, kad minėtas įrodymas nelaikytinas tinkamu ir pagrindžiančiu ieškovo reikalavimą.
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai, patvirtinantys skolos dydį, neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų dokumentams, įforminantiems elektros energijos tiekimo ir atsiskaitymo už namo bendroms reikmėms pateiktą elektros energiją.
Trečiasis asmuo UAB „Naujoji Pilaitė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį išnagrinėti teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB „LESTO“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 89,02 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-07-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 81,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo nuomos sutarties nutraukimo iki naujos nuomos sutarties sudarymo, butuose negyvenama ir atitinkamai bute nenaudojama elektros energija. Nepaisant to, elektros energija naudojama daugiabučio namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), nes tai būtina bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti (pvz., elektros energija skirta hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui). LR CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esanti skolų lentelė patvirtina, kad 2013-2014 metų laikotarpiu atsakovas kaip nurodytų butų savininkas nesumokėjo ieškovui už bendro naudojimo elektros energiją (1 t. b.l.26-27 ). Atsakovas ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodytą lentelę laikė netinkamu įrodymu, kuris negali patvirtinti skolos egzistavimo, be to, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teigė, kad ieškinį teismui pateikė netinkamas ieškovas netinkamam atsakovui. Tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ jokių kitų įrodymų paneigiančių ieškovo susidariusios skolos buvimo nepateikė (CPK 178 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 265 str. nustatyta, kad priimdamas sprendimą teismas vertina įrodymus, konstatuodamas, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Priimdamas sprendimą teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo, kaip ir remtis faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei aplinkybėmis, įrodymais, kurių byloje nėra.
Atsiliepimas
Teismas nevertino atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytų atsikirtimų, tame tarpe ir to, kad ieškovas, turi įrodyti savo reikalavimų faktinį pagrindą ir pagal CPK 177, 178 str. privalo pateikti rašytinius įrodymus, numatytus įstatymuose ir galinčius patvirtinti jo nurodomus reikalavimus atsakovui nurodomos apimties ir paskirties paslaugų (elektros energijos namo bendroms reikmėms) suteikimo faktą, įgalinto asmens atliktą atsakovo skolos pagrįstą apskaičiavimą, apmokėjimo dokumentus/mokestinius pranešimus atsakovui apie pareigą sumokėti ieškovui. Teismas neatsižvelgė, kad ieškinys pateiktas ir vėliau teismo proceso metu buvo grindžiamas neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis, neaišku kada, kieno ir kokiu pagrindu parengta lentele ir deklaratyviais teiginiais, kad atsakovas yra ieškovo skolininkas ir nevykdo jo teisėtų reikalavimų. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo veiklą reguliuojantys norminiai aktai reikalavo ikiteisminių ieškovo veiksmų - pagrįstų sąskaitų teikimo, pretenzijų dėl atsiskaitymo reiškimo, bet tokie įrodymai byloje nebuvo pateikti. Ieškovas tiesiogiai su ieškiniu kreipėsi į teismą, kaip ieškinio pagrindą pridėdamas lentelę, kuri nėra tokio pobūdžio reikalavimus pagrindžiantis įrodymas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.7, 8.9 punktus įmokas už namo bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją surenka, sąskaitas savininkams (gyventojams) teikia būtent namo administratorius. Ieškovo reikalaujamos priteisti skolos pagrindas - atsakovo, trečiojo asmens prašomi pateikti pirminiai dokumentai - pastato administratoriaus pažymos, paskaičiavimai, mokėjimo reikalavimai ir/ar kita, pagrindžiantys reikalavimų dydi byloje taip pat nebuvo pateikti. Teismas, netirdamas bylai svarbių aplinkybių ir nereikalaudamas ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų, peržengė nagrinėjamos bylos ribas teismo proceso metu nustatydamas, kad būtent atsakovas turi nustatyti ir įrodyti savo, kaip buto savininko skolos už namo bendroms reikmėms pateiktą elektros energiją, dydį bei asmenis, su kuriais jis turi pareigą atsiskaityti, kaip ir be pagrindo nustatė, kad ieškovas turi teisę reikšti tokius reikalavimus. Pažymi, kad teismas sprendime nenurodo, kad trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateiktame atsiliepime ir bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyti ir kiti atsikirtimai dėl pareikštų atsakovui reikalavimų. Tuo tarpu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip tik ir nurodė, kad: ieškovas nepagrįstai remiasi 2009-11-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota teisės aiškinimo praktika; ieškovas, nepateikęs reikalavimo teises patvirtinančių įrodymų, nėra tinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus - netinkamas ieškovas; ieškovas tinkamais įrodymais neįrodė, kad skola apskritai yra susijusi su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kuriuos atsakovui privaloma apmokėti; pagal Taisyklių 48.4 punktą, CK 6.583 str. - 6.584 str. ieškovas tokias pretenzijas reikalavimus turėjo reikšti kas mėnesį, dėl ko atsakovo kaltės - būtinosios atsakomybės sąlygos nėra, o turi būti taikomos CK 6.259 str. 3 d. nuostatos dėl kreditoriaus atsakomybės skolos atžvilgiu.
Ieškovas UAB „Lesto“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1520 „Dėl UAB „Naujoji Pilaitė“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ UAB „Naujoji Pilaitė“ buvo paskirta bendrosios nuosavybės administratore bei patvirtintas administruojamų daugiabučių namų sąrašas. Tame sąraše taip pat yra namai, kuriuose yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys butai, išvardinti ieškinyje. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.17. punkte numatyta, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovas pažymi, kad įmokos už elektros energiją, sunaudotą daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms, apskaičiuojamos per ataskaitinį laikotarpį viso namo bendroms reikmėms sunaudotos elektros energijos vertę (Lt) dalinant iš visų savininkų ir nuomininkų patalpų bendrojo ploto sumos bei dauginant iš konkretaus buto ploto. Taigi administratorius privalo apskaičiuoti kiekvieno buto savininkui mokėtiną sumą, tačiau neprivalo rinkti pinigų už elektros energiją, pateiktą bendroms reikmėms. Ieškovo teigimu, kai nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, už pateiktą elektros energiją privalo sumokėti patalpų savininkas. Nagrinėjamu atveju patalpos yra nenaudojamos, nėra sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau elektros energija yra tiekiama bendroms reikmėms, todėl patalpų savininkas privalo už ją sumokėti.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio reikalavimų pagrindą, bei dydį, todėl, teismas nepagrįstai tenkino ieškinį. Atsakovo manymu, ieškovas yra pelno siekiantis juridinis asmuo, verslininkas, kuriam yra žinomos buhalterinės apskaitos taisyklės bei ūkinių operacijų įforminimas. Iš pateiktos ieškovo lentelės nėra aišku kokioms patalpoms ieškovas teikė nurodomas paslaugas, nenurodytas patalpų plotas, nenurodyti jokie atlikti skaičiavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
Trečiasis asmuo pareiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas, atsižvelgęs į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Atmetami apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksčiau nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo. Kas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tas pats reikalavimas yra įtvirtintas ir įrodinėjimo pareigą reglamentuojančiame CPK 178 straipsnyje, kuris taip pat įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Nagrinėjamu atveju aktualių energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 132.17. punkte numatyta, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šiluminiam punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais - nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Taisyklių 132.18. punkte sakoma, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, o kai savininkai nėra įsteigę bendrijos ir nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties - teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius (toliau - vartotojų atstovas) privalo apskaičiuoti namui ar kitam objektui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas paskirstytas sumas (paskaičiuotas pagal vartotojo ar vartotojų atstovo pateiktus rodmenis arba vidutinį suvartojimą), informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Civilinio kodekso 4.76 str. numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. LR Civilinio kodekso 4.82 str. 7 d. sakoma, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Tuo tarpu organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" 13 punkte apibrėžta, jog buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantas pateikė pakankamai patvirtinančių įrodymų apie skolos faktą ir dydį. Iš el. bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė butų, esančių Karaliaučiaus g. 5B-59, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 7-12, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 7A-5, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 7A-8, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 9-32, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 9-36, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 9-37, Vilniuje, Karaliaučiaus g. 14-36, Vilniuje, Tolminkiemio g. 17-23, Vilniuje, kurie nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nebuvo išnuomoti paskaičiavimus, kuriuose nurodytas kiekvieną mėnesį atsakovui priklausančioms patalpoms tenkantis mokestis už elektros energijos suvartojimą bendrojo naudojimo reikmėms. Kaip ir nurodo ieškovas, skolos apskaičiavimui yra reikšmingos tik dvi faktinės aplinkybės – ieškovo valdomo turto ploto santykis su bendru plotu ir patiektos elektros energijos kiekis. Abi šios aplinkybės yra nustatytos pagal namo administratoriaus – UAB „Naujoji Pilaitė“ užfiksuotus duomenis (b.l. 28) ir oficialius duomenis iš viešo registro apie atsakovui priklausančių butų plotus (b.l. 6-26). Namo administratorius UAB „Naujoji pilaitė“ į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, bylos nagrinėjimo metu jokių pastabų dėl faktų, kuriais remiantis ieškovas reiškia ieškinį, nepateikė, kilusį ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra (b.l. 51-52). Atsakovas ir trečiasis asmuo, ginčydami skolą, nepateikė jokių įrodymų ir priešingų paskaičiavimų, kurie paneigtų ieškovo prašomą priteisti skolą, nors turi lygiai tokią pačią galimybę kaip ir ieškovas įsitikinti patiektos elektros energijos kiekiu ir tenkančios prievolės proporcija. Taigi atsakovo ir trečiojo asmens atsikirtimai į ieškinį šiuo atveju neparemti jokiais įrodymais. Apelianto argumentas, kad ieškovas neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nepateikė jų atsakovui, nepaneigia skolos, nes toks dokumentas nėra vienintelis įrodymas, galintis patvirtinti ar paneigti tokį faktą. Pažymėtina, kad vadovaujantis Taisyklių 132.18 p. bendrojo naudojimo patalpų administratorius apskaičiavęs mokėtiną sumą privalo apie tai informuoti ne tik tiekėją, bet ir vartotojus. Taigi atsakovas kaip patalpų savininkas turėtų gauti tą pačią informaciją apie priskaičiuotas sumas ir turėdamas abejonių dėl jų pagrįstumo gali kreiptis į apskaičiavusį asmenį (bendrojo naudojimo patalpų administratorių) dėl jų pagrindimo. Šiuo atveju nei atsakovas, nei trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, įsteigtas atstovauti atsakovo interesams santykiuose dėl socialinių būstų, nesikreipė į UAB „Naujoji pilaitė“ dėl priskaičiuotų sumų pagrindimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta teisingai, o skola yra įrodyta pakankamais įrodymais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Trečiasis asmuo taip pat teigia, kad ieškovas nepateikė jo reikalavimo teisę patvirtinančių įrodymų, todėl jis nėra tinkamas ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su šiais apelianto argumentais. Kaip jau buvo minėta, proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Šiuo atveju akivaizdu, kad butai, kuriems buvo tiekta elektros energija priklauso atsakovui, todėl atsakovas ar trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius atliktus mokėjimus už bendro naudojimo patalpas kitam elektros tinklų operatoriui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trečiojo asmens SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.