Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui V. Ž. (V. Ž.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad išdavus atsakovui įgaliojimą, jis dingo, neinformavo ieškovės apie tai, ar yra žemės sklypo pirkėjas ar ne. Apie tai, kad atsakovas pardavė žemės sklypą, ieškovė sužinojo atsitiktinai, praėjus keliems mėnesiams nuo žemės sklypo pardavimo. Nors atsakovas žadėjo grąžinti pinigus, to nepadarė. Ieškovė taip pat nurodė, kad iki įgaliojimo išdavimo atsakovas ieškovei jokių pinigų taip pat nesumokėjo. Ieškovė paaiškino, kad ginčo atveju atsakovui išduotas įgaliojimas nebuvo pirmasis. Atsakovas ir anksčiau ieškodavo ieškovei pirkėjų, tačiau pirkėjai atsiskaitydavo tiesiogiai su ieškove, o ne atsakovu.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas M. T. (M. T.) paliudijo, kad yra ieškovės pusbrolis, kuris, kaip ir ieškovė išdavė atsakovui įgaliojimą dėl žemės sklypo pardavimo. Paaiškino, kad atsakovas, pardavęs žemės sklypą, nei su juo, nei su ieškove neatsiskaitė, apie parduotą žemės sklypą daugiau nei pusę metų neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė išdavė atsakovui įgaliojimą, notarinio registro Nr. 1388, kuriuo įgaliojo atsakovą parduoti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančias 39/295 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atlikti su tuo susijusius veiksmus, tarp jų – gauti pinigus už parduotą žemės sklypą.

7. Atsakovas, veikdamas kaip ieškovės ir kitų žemės sklypo bendraturčių atstovas pagal išduotus įgaliojimus, 2020 m. spalio 6 d. sudarė su žemės sklypo pirkėju pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8901, kuria pardavė žemės sklypą už bendrą 52 000 Eur kainą. Ieškovei priklausiusios 39/295 dalys žemės sklypo parduotos už 5 000 Eur kainą. Pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punkte atsakovas savo parašu patvirtino, kad visą turto kainą pirkėjas sumokėjo jam prieš sutarties pasirašymą grynaisiais pinigais.

8. Atsakovui neatsiskaitant su ieškove, t. y. negrąžinant už parduotą žemės sklypo dalį gautų 5 000 Eur, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti nurodytą sumą iš atsakovo.

9. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovas faktiškai gavo pinigus už parduotą žemės sklypą, šią aplinkybę pripažįsta ir pats atsakovas. Tačiau atsakovas su jam pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies. Anot atsakovo, jis 2 500 Eur sumą sumokėjo ieškovei pagal žodinį susitarimą dar prieš įgaliojimo išdavimą, todėl šiuo metu ieškovei yra skolingas 2 500 Eur sumą, o ne 5 000 Eur, kaip nurodoma ieškinyje. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad jokios sumos už parduotą žemės sklypą iš atsakovo nėra gavusi.

10. Teismas pažymi, kad rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

11. Aptariamu atveju, išskyrus deklaratyvius atsakovo teiginius, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes. Atsakovas nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie dalinį atsiskaitymą su ieškove. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ir atsakovas būtų taręsi apie dalies kainos sumokėjimą dar iki įgaliojimo išdavimo, kaip atsiliepime teigia atsakovas. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. T. (ieškovės pusbrolis ir parduoto žemės sklypo bendraturtis) paliudijo, kad atsakovas, pardavęs žemės sklypą, nei su juo, nei su ieškove neatsiskaitė. Tokiu atveju teismas konstatuoja, jog atsakovas byloje neįrodė savo atsikirtimų pagrindą sudarančių aplinkybių, t. y. kad iš dalies yra atsiskaitęs su ieškove už parduotą žemės sklypą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.150 straipsnis, reglamentuojantis atstovo pareiga atsiskaityti, nustato, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Pagal CK 6.760 straipsnio 5 dalį visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas, pardavęs ieškovei nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį, nevykdė savo kaip įgaliotinio pareigos ir neperdavė ieškovei už parduotą žemės sklypo dalį gautos sumos. Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 5 000 Eur sumą.

Dėl procesinių palūkanų

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

14. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

16. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad byloje patyrė 416 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 113 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 303 Eur išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 416 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju už ieškovės pareikštą turtinį reikalavimą mokėtinas 113 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 132 Eur, t. y. 19 Eur daugiau nei priklauso mokėti pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, ieškovei grąžintina jos permokėto žyminio mokesčio dalis, sudaranti 19 Eur.

18. Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Ž. (V. Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 7 d. per Elektroninių paslaugų portalą, ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. Ž. (V. Ž.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,22 Eur (keturiolika eurų ir 22 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.