Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Analizės ir prevencijos valdybos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vyresnysis tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. M. už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), veikla vykdoma – Raudondvario pl. 99, Kaunas, direktoriumi, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y. 1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų apie: a) įtartinas ir neįprastas pinigines operacijas ir sandorius; b) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis; c) atliktas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ir sudarytus sandorius, kurių suma viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą kita užsienio valiuta, nesvarbu ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu; 2) nebuvo nusistatęs registracijos žurnalų tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimų ir jų nepateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; 3) nebuvo suderinęs su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nebuvo nustatęs registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos (įskaitant reikalavimus organizacinėms ir techninėms priemonėms, skirtoms apsaugoti registracijos žurnalų duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, naudojimo ar kitokio neteisėto tvarkymo); 4) nenustatė ir nesuderino su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriterijų sąlyginių požymių, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais; 5) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir panašiai) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teises aktuose; 6) nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei raštu nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apie tokio darbuotojo paskyrimą. Tuo G. M. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 „Dėl Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo ir Kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“ patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ar sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 7, 10, 12, 13 punktų reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 62.2, 62.3, 68 punktų reikalavimų bei 2012 m. birželio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų ploviniui ir (ar) teroristų finansavimui“ 62.2., 62.3., 68 punktų reikalavimų; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 677 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo“ 4 punkto reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo: 51 punkto reikalavimų bei 2012 m. birželio 1 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui“ 51 punkto reikalavimų; 3) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 reikalavimų ir 2009 m. sausio 27 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-10 „Dėl buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų bei 2012 m. birželio I d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-157 „Dėl patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui patvirtinimo“ 69, 70 punktų reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo G. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Lietuvos Respublikos ATKP 284 str. 1 d. nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas nepažeidė šių straipsnių reikalavimų ir vadovaudamasis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, pagrįstai G. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas mano, kad už Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą yra pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai skiriant nuobaudą G. M. už Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, nepažeisti. Skiriant nuobaudą buvo tinkamai įvertintos Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės - pažeidimo pavojingumas, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. G. M. padarytas pažeidimas nėra labai grubus. Jis prisipažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą ir tai pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėjas administracine tvarka anksčiau nebaustas. Įvertinus šių aplinkybių visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuobauda turi būti skiriama sankcijos ribose ir pagrįstai skyrė Lietuvos Respublikos ATPK 172¹⁴ str. 3 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos negali būti taikytos. Skunde nurodytos aplinkybės, kad G. M. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, administracine tvarka anksčiau nebaustas, turi šeimą, mažametę dukrą, šeimos pajamos nėra didelės, turi finansinių įsipareigojimų bankui, vadovaujama įmonė dirba nuostolingai, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas ir buvo padaryta. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti nuobaudos ar sumažinti paskirtą minimalią nuobaudą, nenustatyta.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda pasunkins šeimos materialinę padėtį, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems.

Tad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad G. M. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.