Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-02-26 · Civilinė byla Nr. e2VP-300-322/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
e2VP-300-322/2016
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00862-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Pareiškėjas
„PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“
Suinteresuotas asmuo
„Swedbank“, D. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-300-322/2016Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00862-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.3.5.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.5.1.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 26 d.Kelmė

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, pareiškimą suinteresuotiems asmenims „Swedbank“, AB ir D. B. dėl teisių perėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 18 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis prašo civilinėje byloje Nr. e2-1073-322/2015 ieškovo „Swedbank“, AB teisių perėmėju pripažinti „PlusPlus Capital“ AS.

Prašymas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos PK 48 str. 1 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 str. 1 d. procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo; teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.). Tai reiškia, kad procesinių teisių perėmėjas visiškai perima savo pirmtako procesinę teisinę padėtį, t .y. jo įgytas procesines teises ir pareigas. Pagal CPK 48 str. 3 d. įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus, jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (LAT 2008 m. spalio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-367/2008; LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-63/2011; kt.). Teisių perėmėjo įtraukimo į vykdymo procesą tvarką reglamentuoja CPK 596 str., kuriame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Remiantis CK 6.101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

Iš teismui pateiktų dokumentų – reikalavimo perleidimo sutarties išrašo, bylų priėmimo-perdavimo akto prie reikalavimo perleidimo sutarties ir pavedimo sutarties matyti, kad 2015 m. spalio 6 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-15-9378 „Swedbank“, AB (pradinis kreditorius) perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą (naujajam kreditoriui). 2015 m. spalio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi „PlusPlus Baltic“ OU (pradinis kreditorius) perleido kreditorinio reikalavimo teises į įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, Lietuvoje atstovaujamai „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo (naujajam kreditoriui). Reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta, kad sutartyje numatytomis sąlygomis pradinis kreditorius perleis, o naujasis kreditorius įgys reikalavimą į bylų priėmimo-perdavimo akte nurodytus skolininkus (tame tarpe ir D. B.), pagal kredito (paskolos), kredito limito sąskaitoje suteikimo ir/ar kitas sutartis, įskaitant pasirašytas elektroniniu būdu (sutarties 2.2 p.), taip pat naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, perleista teisė gauti Reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į įstatymų numatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui teisę gauti Reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir ta apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai ir reikalavimus pagrindžiantys dokumentai (sutarties 2.3 p.). Pareiškėjo teigimu, apie reikalavimo teisės perleidimą D. B. buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu už akių Nr. e2-1073-322/2015 buvo nuspręsta ieškinį tenkinti; priteista „Swedbank“, AB iš D. B. 410,63 Eur skolos, 14 procentų dydžio metinės palūkanos pagal sutartį nuo negrąžintos 337,39 Eur kredito sumos, skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 3 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vykdomais raštas dėl skolos išieškojimo iš D. B. „Swedbank“, AB nėra išduotas.

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 6.101-6.109 str. išvardintos sąlygos, reikalavimo teisės perleidimas „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, nepažeidžia skolininko D. B. teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės, draudimų, numatytų CK 6.102 str., perleisti „Swedbank“, AB priklausantį reikalavimą nenustatyta, duomenų, kad ši reikalavimo perleidimo sutartis būtų nuginčyta ar dėl jos sąlygų vyktų ginčas, byloje nėra, todėl pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, civilinėje byloje Nr. e2-1073-322/2015 yra keistinas jo teisių perėmėju – naujuoju kreditoriumi „PlusPlus Capital“ AS (CPK 48 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 48 str., 290-291 str. ir 596 str., teismas

nutaria:

Pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1073-322/2015 nurodytą „Swedbank“, AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėju „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamu „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Borkovskienė