- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-987-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00519-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- I. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. 2009-07-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 1998-04-17 ir 1999-06-10 nutarimais iš atsakovo S. B. priteisto nepilnamečiams vaikams T. B. ir S. B. išlaikymo formą ir dydį, t.y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo 400 Lt išlaikymą kiekvienam nepilnamečiui vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki T. B. ir S. B. pilnametystės. Nurodė, jog atsakovas yra T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Švenčionių rajono apylinkės teismo 1998-04-17 nutarimu iš atsakovo sūnaus T. išlaikymui buvo priteista ¼ dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL iki T. pilnametystės, o Švenčionių rajono apylinkės teismo 1999-06-10 nutarimu - ¼ dydžio visų rūšių atsakovo uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL iki S. pilnametystės. Nuo teismo nutarimų priėmimo dienos pasikeitė pragyvenimo lygis, dėl infliacijos pabrango maisto ir kitos prekės, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, todėl priteisto išlaikymo, kurio atsakovas faktiškai nemoka, neužtenka. Nepilnamečių vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga iki 1200 Lt (600 Lt maistui, 150 Lt rūbams, 50 Lt sveikatos priežiūrai, 200 Lt mokymo ir auklėjimo reikmėms, 100 Lt laisvalaikiui, 100 Lt kitoms būtinoms reikmėms). Dukra S. turi specialiųjų poreikių, ji lanko Švenčionėlių meno mokyklą.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje paaiškino, jog su ieškiniu nesutinka, nes šiuo metu nedirba. Kai jis turėjo nelegalų darbą statybose, mokėdavo vaikams po 50 Lt kas mėnesį. Iš šiuo metu gaunamų atsitiktinių uždarbių gali pragyventi tik pats, nes reikia mokėti už buto nuomą. Jis supranta, kad vaikams reikalingos lėšos pragyvenimui, bet dėl lėšų neturėjimo padidinto išlaikymo vaikams teikti negali.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino ir padidino Švenčionių rajono apylinkės teismo 1998-04-17 ir 1999-06-10 nutarimais priteisto išlaikymo dydžius - nuo 2009-07-10 priteisė iš atsakovo S. B. sūnaus T. B., gimusio 1997-09-22, ir dukros S. B., gimusios 1999-05-02, išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nustatė, jog priteistomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja I. B.. Teismas konstatavo, jog išlaikymas sūnui T. buvo priteistas 1998 metais, kai jam buvo tik 7 mėnesiai, o išlaikymas dukrai S. priteistas 1999 metais, kai jai buvo tik 1 mėnuo. Nuo išlaikymo priteisimo Lietuvos Respublikoje padidėjo infliacija, padidėjo maisto ir kitų prekių kainos, šalių vaikai auga, didėja jų poreikiai, vaikai lanko mokyklą: sūnus T. mokosi 6 klasėje, o dukra S. 4 klasėje bei meno mokykloje, todėl priteistas išlaikymas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Tokį lygį, atsižvelgiant į vaikų amžių bei jų poreikius, sudarytų suma lygi 1 MMA dydžiui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padidino priteistą išlaikymą iki 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. B. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nepagrįstai vadovavosi ieškovės prielaidomis. Neteisingas yra teismo vertinimas, kad nepilnamečiai vaikai išlaikomi ieškovės, nes taip nuslepiama apie mokamus teismo priteistus alimentus vaikų išlaikymui. Teismo sprendimai, kuriais iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas, yra pilnai vykdomi. Atsakovo turtinės aplinkybės nuo šių sprendimų priėmimo pablogėjo apie 70 procentų, dėl ko dažnai atsakovui tenka būti nevalgiusiam, nes Lietuvos valstybė nesirūpina atsakovo bei kitų Lietuvos piliečių darbu, o tik vis daugiau reikalauja mokesčių valstybės bei SoDros biudžetams. Teismas visiškai nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos, taip pažeisdamas atsakovo teisėtus lūkesčius. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė, o ieškovė jų neįrodė. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau šią normą teismas taikė tik nepilnamečiams, o atsakovo atžvilgiu netaikė. Teismas nevertino ir motinos turtinės padėties, kuri yra pajėgi prisidėti prie vaikų išlaikymo daugiau nei atsakovas. Teismas neįvertino to, kad atsakovas šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, kuriomis galėtų įvykdyti teismo sprendimą, taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo ir jau suformuotos praktikos. Šiuo metu valstybė yra nustačiusi, kad vienam asmeniui būtinos minimalios gyvenimo pajamos yra 350 Lt, todėl akivaizdu, kad teismui yra privalu vadovautis valstybės patvirtintomis normomis, o ne ieškovės niekuo nepagrįstais reikalavimais. Nepilnamečiai vaikai lanko privalomą bendrojo lavinimo mokyklą, kurioje suteikiamos visos socialinės garantijos, papildomų fakultatyvų, būrelių vaikai nelanko, neserga, ko teismas visiškai nevertino.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė I. B. nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo S. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodytų normų ir principų laikėsi.
Ieškovė I. B., prašydama pakeisti teismo 1998-04-17 ir 1999-06-10 nutarimais priteisto išlaikymo vaikams T. B. ir S. B. formą ir dydį, priteisiant išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki šių vaikų pilnametystės, savo reikalavimą dėl pablogėjusios turtinės padėties grindė tuo, jog nuo nurodytų nutarimų priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, nulemiančios reikalingo teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį – per minimą periodą smarkiai pakilo vartojimo kainos, išaugo nepilnamečių vaikų poreikiai, nes jie pradėjo lankyti mokyklą, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, nes jos darbovietėje nemokami atlyginimai, jokio turto nuosavybėn neįgijo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo Lietuvos Respublikoje padidėjo infliacija, žymiai padidėjo maisto ir kitų prekių kainos, šalių vaikai auga, didėja jų poreikiai, vaikai lanko mokyklą – sūnus mokosi 6 klasėje, dukra 4 klasėje bei meno mokykloje, į priteisto išlaikymo dydį, ieškovės ieškinį tenkino, konstatavęs, kad teikiamas išlaikymas vaikams yra per mažas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog teismo nutarimai, kuriais iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams, yra vykdomi, todėl vaikai nėra išlaikomi vienos ieškovės. Be to teismas klaidingai vertino šalių turtinę padėtį, kadangi ieškovė turi didesnių galimybių prisidėti prie išlaikymo vaikams, o atsakovas yra bedarbis, jo turtinė padėtis pablogėjo. Teisėjų kolegija apelianto argumentus atmeta.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, vaikų amžių, vaikų poreikių ir išlaidų vaikų išlaikymui padidėjimą, konstatavo, kad yra pagrindas Švenčionių rajono apylinkės teismo 1998-04-17 ir 1999-06-10 nutarimais priteisto išlaikymo formą ir dydį pakeisti ir priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kadangi nutarimais priteisto išlaikymo dydis – 1 MGL, atsakovui nedirbant, yra per mažas. Nors apeliaciniame skunde atsakovas ir tvirtina, kad ieškovės finansinė padėtis yra geresnė, nes atsakovas yra bedarbis, tačiau tokios išvados daryti nėra pagrindo, kadangi ieškovės darbo užmokestis buvo nedidelis ir neišmokėtas (b.l. 11). Be to teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji taip pat yra bedarbė ir su ja gyvena bei yra jos išlaikomi du nepilnamečiai vaikai. Įrodymų, kad ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovo, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tinkamai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, tiek vaikų poreikius, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, o pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių, yra atmestini.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teisėjų kolegija atsakovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip atsakovo siekį išvengti išlaikymo mokėjimo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 str., CK 1.5 str.), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaikų interesų naudai (CK 3.3 str.). Taip pat pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečius vaikus, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo.
CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Taigi nagrinėjamoje byloje yra tikslinga orientuotis į vieno mėnesio išlaikymo dydį, atitinkantį minimalią mėnesinę algą, t.y. kad tokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas ir jis padalintinas abiems tėvams lygiomis dalimis, t.y. kiekviena iš šalių gali ir turi teikti išlaikymą, skaičiuojant pinigine išraiška po 400 Lt kas mėnesį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuo šių nuostatų taikymo nenukrypo.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo S. B. priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 5,60 Lt (penkis litus ir 60 centų) pašto išlaidų.