- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- eI-2794-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00756-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Irena Paulauskienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui L.V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Jonavos vandenys“ (toliau – UAB „Jonavos vandenys“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 3R-44(AG-9/02-2017); 2) išnagrinėti 2017 m. sausio 4 d. skundą dėl nustatyto pažeidimo – panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – APVA) 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1 arba sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 proc.
Paaiškina, kad Komisija 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 3R-44(AG-9/02-2017) nutraukė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl APVA 2016 m. gruodžio 5 d. supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. 1. Sprendime buvo nurodyta, kad skundžiamas tarpinis konstatuojamojo pobūdžio sprendimas negali būti ginčo objektu, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai. Taip pat buvo nurodyta, kad APVA sprendimas nėra galutinis, todėl jis nesukelia tiesioginių pasekmių ir atitinkamai nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Pareiškėjai neužkertamas kelias į teisminę gynybą, nes egzistuoja galimybė skųsti galutinį ministerijos sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka. Nurodo, kad sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka, todėl, jos manymu, tokiais savo veiksmais APVA faktiškai patvirtino, kad sprendimas yra individualus administracinis aktas, bei tokiu elgesiu sukėlė pagrįstus lūkesčius dėl šio sprendimo apskundimo galimybės.
Mano, kad teisės aktų nuostatos nesuteikia galimybės ministerijai nagrinėti pažeidimo tyrimų ir kvestionuoti įgyvendinančios institucijos sprendimų dėl pažeidimų nustatymo. Teisės aktų nuostatos lemia, kad ministerija APVA sprendimo, susijusio su pažeidimu, iš esmės nevertintų, o tik atsižvelgtų į jo pagrindu teikiamą siūlymą mažinti didžiausią paramos lėšų sumą. Taigi APVA siūlymo skirti paramą nagrinėjimas ministerijoje apsiribotų tik tais paramos skyrimo aspektais, kuriais ministerija turi teisę priimti teisines pasekmes sukeliančius sprendimus. Taigi ministerijos sprendimo dėl paramos skyrimo laikymas galutiniu sprendimu dėl pažeidimo tyrimo, nustatyto APVA, ir atitinkamai jo ginčijimas tik APVA sprendimo aspektu yra nelogiškas, neefektyvus ir nepagrįstai ribojantis pareiškėjos galimybes efektyviai ginti savo teises.
Nurodo, kad sprendime buvo nurodyta, kad jeigu nustatyta didžiausia galima tinkamų finansuoti išlaidų suma ir didžiausias galimų skirti projektui finansavimo lėšų dydis yra mažesni už paraiškoje nurodytą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir prašomų projektui skirti finansavimo lėšų dydį, APVA turi apie tai informuoti pareiškėją ir su ja suderinti, ar ji sutinka įgyvendinti projektą už nustatyto dydžio skiriamų finansavimo lėšų sumą. Jeigu pareiškėja nesutinka, paraiška atmetama. Tačiau nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pareiškėja, nesutikusi su finansavimo lėšų mažinimu, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, netenka galimybės ginčyti ministerijos sprendimą, nes paraiška atmetama ir net neteikiama ministerijai. Šis aspektas patvirtina, kad ginčo atveju būtent APVA sprendimas sukelia jai tiesiogines pasekmes. Taigi, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, APVA sprendimo teisinės pasekmės pareiškėjai yra daugiau nei akivaizdžios, nes suponuoja arba paraiškos atmetimą, arba, pareiškėjai dirbtinai sutikus su siūlymu sumažinti didžiausią galimą tinkamų finansuoti išlaidų sumą, itin apsunkina ir neracionalių pažeistų teisių gynybos būdą, neleidžiantį efektyviausiu būdu išspręsti ginčo.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, siekdama ginčyti APVA sprendimą, yra verčiama sutikti su nustatytu pažeidimu, patvirtindama, kad sutinka sumažinti finansavimo lėšų sumą, sulaukti ministerijos teigiamo sprendimo dėl paramos skyrimo ir skųsti ministerijos sprendimą (tiksliau – dalį sprendimo, tiek, kiek sprendimas susijęs su APVA atliktu pažeidimo tyrimu), kurio ministerija ne tik nenagrinėja, bet ir pagal teisės aktų nuostatus neturi teisės nagrinėti. Teisių gynybos būdo neracionalumą patvirtina aplinkybė, kad net teismui ir panaikinus ministerijos sprendimą, susijusį su APVA sprendimu, siekiant ištaisyti neteisėto sprendimo pasekmes, reikėtų išspręsti finansavimo padidinimo klausimą, kuris priklauso ne vien nuo ministerijos, bet ir nuo objektyvių aplinkybių, taigi siūlomas būdas ne tik gerokai pailgina procedūras, bet ir neužtikrina, kad pareiškėjos atžvilgiu bus ištaisytos neteisėto sprendimo sukeltos pasekmės.
Taigi, Komisijos sprendime nurodyta pozicija dėl APVA sprendimo skundimo negalimumo yra nelogiška, neracionali, beprasmiškai vilkinanti paramos skyrimo procedūras, neleidžianti efektyviai ginti pažeistų teisių ir pažeidžianti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, efektyvumo, vieno langelio ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė APVA atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėja 2016 m. spalio 27 d. pateikė APVA paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ finansavimo, o dar prieš tai 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu pateikė supaprastinto atviro konkurso būdu vykdyto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros bei viešinimo paslaugų pirkimo dokumentus patikrai. APVA atlikusi patikrą nustatė, kad pirkimas atliktas galimai pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus. 2016 m. rugsėjo 14 d. APVA pareiškėją informavo apie nustatytus neatitikimus.
2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja pateikė savo paaiškinimus dėl nustatytų neatitikimų. APVA, įvertinusi pareiškėjos papildomai pateiktą informaciją ir paaiškinimus, 2016 m. spalio 5 d. raštu informavo pareiškėją, kad negali pritarti pirkimo dokumentams ir kad pasirašius paslaugų sutartį ir neištaisius APVA nurodytų neatitikimų APVA bus inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.
2016 m. spalio 24 d. pareiškėjos atstovė informavo APVA, kad, nepaisant pastabų, pirkimo sutartis buvo pasirašyta. Kadangi pirkimo patikros metu dar nebuvo pasirašyta projekto finansavimo sutartis ir nebuvo įvertinta projekto paraiška, buvo inicijuota supaprastinta pažeidimo ištaisymo procedūra. Siekiant, kad ši procedūra būtų atlikta tinkamai ir įvertinta su įtarimu dėl pažeidimo susijusi informacija, taip pat kad pareiškėjai būtų suteikta galimybė pasisakyti dėl visų supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros metu APVA nustatytų aplinkybių, APVA parengusi procedūrinio sprendimo projektą pateikė jį pareiškėjai ir paprašė, kad jei ji nesutinka su sprendimo projektu, pateikti, jei turi, papildomos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta. Pareiškėjai pateikus papildomus paaiškinimus APVA juos išsamiai įvertino ir priėmė sprendimą, kuriame pasiūlė už nustatytus pažeidimus taikyti 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, planuojamos finansuoti iš projekto biudžeto lėšų, finansinę pataisą.
APVA, baigusi paraiškos „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ dėl projekto finansavimo pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programų vertinimą, 2017 m. kovo 2 d. pateikė Aplinkos ministerijai paraiškos vertinimo ataskaitą.
Aplinkos ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. D1-241, atsižvelgus į APVA projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą, projektui buvo paskirtas finansavimas.
Nurodo, kad procedūrinis sprendimas, priimtas paraiškos vertinimo metu, negali būti prilyginamas pažeidimo tyrimui. Be to, paraiškos vertinimo metu dar nėra paskirtas projektui finansavimas, todėl negali kilti žala Europos Sąjungos ar valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į tai, dar paraiškos vertinimo metu nustačius netinkamus pirkimus, pažeidimui užkertamas kelias, kitaip tariant pažeidimas yra ištaisomas. Būtent todėl procedūrinis sprendimas negali būti prilyginamas sprendimui dėl pažeidimo.
Galutinį sprendimą dėl konkretaus dydžio paramos skyrimo projektui priima ministerija, o AVPA skundžiamu sprendimu nenustatoma privalomų vykdyti pareigų ar suteiktų teisių, o tik išdėstomos nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, kurios pačios savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialiųjų teisių ir pareigų, nesukelia jam teisinių pasekmių. Procedūriniu sprendimu, skirtu pažeidimo ištaisymo procedūros metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms fiksuoti bei nuomonei dėl taikytinų poveikio priemonių išreikšti, sudaromos prielaidos ministerijai, kaip atitinkamus įgaliojimus turinčiam subjektui, nustatyta tvarka užbaigti viešojo administravimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad procedūrinis sprendimas dėl taikytinos finansinės pataisos nėra individualus teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju sprendimas, sukeliantis pareiškėjai teisines pasekmes, bus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl paramos skyrimo projektui.
Nusprendus, kad procedūrinis sprendimas gali būti ginčo administraciniame teisme objektu, reikštų, kad pareiškėja gali skųsti ir paraiškos vertinimo ataskaitą ar jos dalis, susijusias su bet kuriuo iš projekto tinkamumo vertinimo metu vertinamų kriterijų. Tai lemtų paramos skyrimo procedūrų vilkinimą ir iš esmės būtų beprasmis pareiškėjos dar neįgytų teisių į projekto finansavimą gynimas.
Pažymi, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju laikoma, kad procedūrinis sprendimas yra tik administracinės procedūros dalis: AVPA, išnagrinėjusi pareiškėjos pateiktą paraišką dėl lėšų skyrimo projektui, projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje, teikiamoje Aplinkos ministerijai, nurodė, kad atsižvelgdama į nustatytą viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimą bei procedūriniame sprendime pateiktą siūlymą taikyti 25 proc. dydžio finansinę pataisą, siūlo ministerijai priimti sprendimą skirti mažesnę finansinę paramą projektui, nei paraiškoje dėl projekto finansavimo yra nurodžiusi pareiškėja. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į AVPA siūlymą, gali priimti sprendimą skirti mažiau Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų projektui, nei prašo pareiškėja. AVPA nuomone, būtent šis Aplinkos ministerijos sprendimas gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms bei interesams ir gali būti ginčo administraciniame teisme objektas.
Taigi, matyti, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 3R-44(AG-9/02-2017) yra pagrįstas ir teisėtas. Skundžiamas sprendimas savaime nedaro įtakos projekto vykdytojo teisiniam statusui, t. y. nelemia pareiškėjos materialinių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, todėl negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, taigi ir ginčo šioje byloje objektu, todėl AVPA prašo bylą nutraukti.
Taip pat nurodo, kad dėl APVA pozicijos teisinio ir faktinio pagrįstumo yra išsamiai pasisakyta procedūriniame sprendime. Jis yra išsamiai motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o jame nustatytas finansinės pataisos dydis pagrįstas, nustatytas įvertinus visas aplinkybes, kurios pagal norminius teisės aktus turi reikšmės nustatant finansinių pataisų dydžius.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, kad ginčijamas sprendimas yra tarpinis dokumentas ir negali būti ginčo objektu byloje. Papildomai paaiškino, kad dėl ginčijamo sprendimo apskundimo buvo pasisakyta nepagrįstai. Pažymėjo, kad ministerija priėmė galutinį sprendimą ir su pareiškėja pasirašyta finansavimo sutartis. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 3R-44(AG-9/02-2017) ir APVA 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 1 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėja raštu Nr. S-349 pateikė APVA išankstinei vieno etapo pirkimo patikrai įvykdyto projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros bei viešinimo paslaugų pirkimo dokumentus. 2016 m. rugsėjo 14 d. APVA raštu Nr. (29-2-2-)-APVA-935 informavo pareiškėją, kad atliko jos numatomo įgyvendinti projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros bei viešinimo paslaugos“ procedūrų ir paslaugų sutarties projekto patikrinimą ir nustatė esminius trūkumus. Atkreipė dėmesį, kad pasirašius paslaugų sutartį ir neatlikus rekomenduojamų ištaisymo veiksmų gali būti inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.
2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškėja raštu Nr. S-412 pateikė atsakymą į AVPA gautas pastabas ir pateikė prašymą pritarti įvykdytam projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimui.
2016 m. spalio 5 d. APVA raštu Nr. (29-2-2)-APVA-1100 informavo pareiškėją, kad atliko pakartotinį jos pateiktų papildomų dokumentų dėl pirkimo „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros bei viešinimo paslaugos“ procedūrų ir paslaugų sutarties projekto patikrinimą ir nustatė trūkumų. Atkreipė dėmesį, kad, pasirašius paslaugų sutartį ir neatlikus rekomenduojamų ištaisymo veiksmų, bus inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.
2016 m. spalio 17 d. pareiškėja su UAB „Teisa“ sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
2016 m. lapkričio 17 d. APVA raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1413 informavo pareiškėją, kad atliko supaprastintą pažeidimo ištaisymo procedūrą dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo rekonstrukcija ir plėtra (duomenys neskelbtini)“ administravimo, FIDIC inžinieriaus ir statybų techninės priežiūros ir viešinimo paslaugų pirkimo bei pateikė supaprastinto pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimo dėl pažeidimo projektą. Paaiškino, kad jei pareiškėja nesutinka su supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimo projektu, gali pateikti papildomos informacijos ar paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais, kurių dar nebuvo pateikusi.
2016 m. lapkričio 24 d. pareiškėja raštu Nr. S-524 APVA pateikė paaiškinimus dėl supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimo dėl pažeidimo projekto ir nurodė, kad VPĮ pažeidimų nepadarė. Taip pat pataikė prašymą, kad jei bus nuspręsta, jog pareiškėja padarė VPĮ pažeidimus, sumažinti finansinę korekciją iki 5 proc., nes pirkimo sąlygų reikalavimus atitiko daug tiekėjų, todėl buvo užtikrinta tiekėjų konkurencija, pirkimas nesukėlė tarptautinio susidomėjimo, nebuvo pažeisti skaidrumo ir vienodo tiekėjų vertinimo reikalavimai.
2016 m. gruodžio 5 d. APVA priėmė supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimą dėl pažeidimo Nr. 1, kuriame nurodė, kad, įvertinus pažeidimų pobūdį ir sunkumą, pareiškėjai taikytina 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, planuojamos finansuoti iš projekto biudžeto lėšų, finansinė pataisa.
2017 m. sausio 4 d. pareiškėja pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai dėl 2016 m. gruodžio 5 d. APVA sprendimo, prašydama jį panaikinti arba sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 proc.
2017 m. vasario 2 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, priėmė sprendimą Nr. 3R-44(AG-9/02-2017) nutraukti bylą dėl APVA 2016 m. gruodžio 5 d. supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. 1 panaikinimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad paduoti skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas subjektyvus asmens suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas Nr. 1 yra individualus administracinis aktas ir sukelia jai pasekmes.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 138 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, nustačiusi, kad pareiškėjas nesilaikė pirkimus reglamentuojančių teisės aktų, atsižvelgdama į su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašą, nustatytą tų pačių taisyklių 7 priede, sumažina didžiausią galimą projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą arba tais atvejais, kai dėl pritaikytos finansinės korekcijos dydžio projektas negali būti įgyvendintas, atmeta paraišką. Toks sprendimas įrašomas projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitoje.
Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 127 punkte nustatyta, kad paraiškų vertinimo ir projektų atrankos pabaiga laikoma projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitos (kai projektai atrenkami valstybės arba regionų projektų planavimo arba tęstinės projektų atrankos būdu) arba atrinktų projektų ataskaitos (kai vykdomas projektų konkursas) patvirtinimo SFMIS2014 diena. Projektų atrankos pabaiga sutampa su paraiškų vertinimo pabaiga (147 punktas). Įgyvendinančioji institucija, baigusi valstybės projektų, regionų projektų ar tęstinės projektų atrankos būdu gautų paraiškų vertinimą, pagal darbo grupės formą parengia projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą ir per SFMIS2014 teikia ją ministerijai (147.1 papunktis). Sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija, vadovaudamasi projektų vertinimo ir atrankos rezultatais (153 punktas).
Taigi, sistemiškai įvertinus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad galutinį sprendimą dėl projekto finansavimo priima ministerija, o įgyvendinančiosios institucijos vertinimo ataskaita yra tarpinis dokumentas, kurio pagrindu gali būti priimamas galutinis sprendimas, ir nesukelia tiesioginių pasekmių.
Nagrinėjamu atveju 2016 m. gruodžio 5 d. APVA priėmė supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimą dėl pažeidimo Nr. 1, kuriame nurodė, kad, įvertinus pažeidimų pobūdį ir sunkumą, pareiškėjai taikytina 25 proc. nuo pirkimo sutarties vertės, planuojamos finansuoti iš projekto biudžeto lėšų, finansinė pataisa. Šis sprendimas turėtų būti įrašytas į projekto tinkamumo finansuoti vertinimo ataskaitą (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 138 punktas), kuri teikiama ministerijai (147.1 papunktis), o ministerija, vadovaudamasi projektų vertinimo ir atrankos rezultatais, priimta sprendimą dėl projekto finansavimo (153 punktas).
Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismo nuomone, supaprastintos pažeidimo ištaisymo procedūros sprendimas yra tarpinis dokumentas, akivaizdžiai nesukeliantis pareiškėjai jokių tiesioginių pasekmių, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Tokios nuostatos formuodamas praktiką laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-963-502/2015). Pažymėtina tai, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniai dokumentai jie yra (2010 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pareiškėja mano, kad ji netenka galimybės ginčyti ministerijos sprendimo, nes jei pareiškėja nesutinka įgyvendinti projektą už nustatyto dydžio skiriamų finansavimo lėšų sumą, paraiška atmetama ir neteikiama ministerijai.
Įgyvendinančioji institucija turi priimti sprendimą atmesti paraišką, išskyrus šių Taisyklių 121 punkte nustatytus atvejus, jeigu projektas neatitinka bent vieno projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyto reikalavimo, bendrojo reikalavimo arba specialiojo projektų atrankos kriterijaus (Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 136 punktas). Taigi, toks sprendimas pareiškėjai sukeltų materialines teisines pasekmes ir galėtų būtų ginčo administraciniame teisme objektu. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie sprendimo dėl pareiškėjo paraiškos atmetimo priėmimą ir pareiškėja jo neginčija, teismas plačiau to nenagrinėja.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 3R-44(AG-9/02-2017) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 1 arba sumažinti finansinės korekcijos dydį iki 5 proc.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.