Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-113-908/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-22
Bylos Nr.
1S-113-908/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-113-908/2023
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. V. (M. V.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas M. V. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. RV-25-609 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam M. V.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos). Nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – 6 (šešeriems) metams; pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) – po 6 (šešerius) metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, skirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir M. V. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 7 (septyneriems) metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 4 d. nuosprendžiu M. V. apeliacinis skundas atmestas.

2. Taip pat M. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, M. V. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir M. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 13 (trylikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi atmestas nuteistojo M. V. skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties.

4. Bausmės pradžia 2017 m. rugpjūčio 30 d., bausmės pabaiga – 2028 m. vasario 8 d. 2023 m. vasario 14 d. neatliktos bausmės dalis – 4 (ketveri) metai 11 (vienuolika) mėnesių 25 (dvidešimt penkios) dienos. Du trečdaliai bausmės bus atlikti 2023 m. spalio 9 d.

5. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2023 m. vasario 20 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam M. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes, Komisijos vertinimu, nuteistasis dar nepadarė reikšmingos pažangos valdant nusikalstamo elgesio riziką.

6. Nuteistojo M. V. skundas dėl Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi.

II. Skundo prašymai ir argumentai

7. Nuteistojo M. V. skundu aukštesniajam teismui iš esmės prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

7.1. Pirmiausia, skunde išdėstytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės. Be to, prie skundo pridėtas prašymas atnaujinti skundo padarymo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad termino atnaujinimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi, šiame kontekste skundo argumentai plačiau nedetalizuojami.

7.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, disponavęs narkotinėmis medžiagomis, tačiau dėl to labai gailisi. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau virš 8 (aštuonerių) metų ir nori pradėti pilnavertį gyvenimą be nusikaltimų. Nuteistasis pažymi, kad jam yra 44 metai, tačiau neturi nei žmonos, nei vaikų, tik pagyvenusius tėvus, kurie juo rūpinasi ir dėl jo jaudinasi. Nuteistojo tėvai turi sveikatos sutrikimų, todėl, jeigu nuteistasis būtų paleistas su elektroninio stebėjimo įtaisu, galėtų prižiūrėti tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Nurodoma ir tai, kad laisvėje nuteistojo laukia darbas.

7.3. Skunde teigiama, kad Vilniaus kalėjime nuteistasis intensyviai sportuoja, organizuoja sporto renginius, be to, lanko ispanų ir anglų kalbų kursus trečius metus. Nuteistasis daugiau nei trejus metus lankosi pas psichologą ir neturi galiojančių nuobaudų. Jo teigimu, jis nerūko, nevartoja alkoholio ir narkotikų, o dėl gyvenime padarytų klaidų nuoširdžiai gailisi.

7.4. Skunde nurodoma ir tai, kad ankstesnis skundas aukštesniajam teismui jam nebuvo grąžintas (past. – iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nuteistojo skundas buvo nepriimtas dėl praleisto termino). Be anksčiau nurodytų aplinkybių, pirminiame skunde nuteistasis pažymėjo, kad yra sumokėjęs skolas valstybei ir antstoliams.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo M. V. skundas atmestinas.

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo M. V. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarimo, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis atmesti M. V. skundą laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, ir kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse (BVK 82 straipsnio 4 dalis).

11. Nuteistasis M. V. atlieka 13 (trylikos) metų trukmės laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistasis dar nėra atlikęs dviejų trečdalių paskirtosios bausmės ir šis terminas sueis tik 2023 m. spalio 9 d., tačiau nuteistasis M. V. sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadinasi, atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Vis dėlto, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios sąlygos atitiktis vertinama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Kad nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau būtų galima jų siekti taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Svarbu pažymėti ir tai, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Pabrėžtina, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

13. Nors nuteistasis M. V. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai pristatomas pirmą kartą, tačiau iš 2023 m. vasario 7 d. socialinio tyrimo išvados matyti, jog, 2018 m. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atlikus pirminį nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, be to, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti ir 2022 m. rugsėjo 15 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą Vilniaus pataisos namuose. Iš nuteistojo M. V. asmens byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi ir šiuo metu, nes Vilniaus kalėjime 2023 m. vasario 7 d. atlikto pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. 2 t., I d., 79–88). 2023 m. vasario 7 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuoti trys statiniai ir net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis M. V. maksimaliai nesiekia koreguoti savo elgesio teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., t. y. beveik šešerius metus (past. – skunde nepagrįstai nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmė atliekama jau daugiau nei aštuonerius metus), tačiau 2023 m. vis tiek nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų kiekis, neleidžiantys konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o nuo 2018 m. išlieka iš esmės nepakitusi nuteistojo M. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. patvirtinta galimybė gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; formaliai patvirtintas galimos bedarbystės problemos sprendimas ir gerų tarpusavio ryšių su artimaisiais palaikymas (a. b. 2 t., I d., 88). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad visgi šie apsauginiai veiksniai neatsveria trijų statinių ir net aštuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokių, kaip lėšų paskirstymo stoka; motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai ir gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų ir kt. Be to, nors nuteistasis M. V. palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais, o jo motina 2020 m. spalio 2 d. sutikimu patvirtino, kad M. V. po lygtinio paleidimo galės gyventi adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurias vykdė artimame gyvenamajame rajone, be to, būtent minėtu adresu esančiame bute laikė psichotropines medžiagas, taigi, nuteistojo turėta gyvenamoji vieta, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, ne tik netapo apsauginiu veiksniu nuo nusikalstamo elgesio raiškos, tačiau buvo susijusi su nusikalstamomis aplinkybėmis. Vertinant dinaminių ir apsauginių kriminogeninių veiksnių visumą, nuteistojo atžvilgiu nustatyti apsauginiai veiksniai nepaneigia išvados, kad tolesnis bausmės tikslų siekimas, nuteistajam esant ne laisvės atėmimo vietų įstaigoje, šiuo metu nėra įmanomas. Šios išvados negali paneigti ir tai, kad nuteistojo tėvams reikalinga priežiūra dėl jų sveikatos būklės, nes nusikalstamos veikos padarymo neigiamos teisinės pasekmės tenka pačiam nuteistajam, o asmeniniai nuteistojo ir jo artimųjų interesai negali paneigti viešojo intereso, jog už nusikalstamas veikas asmuo būtų teisingai nubaustas bei atliktų paskirtą bausmę (arba atliktų bent tokią dalį, kad tolesnis bausmės tikslų siekimas būtų įmanomas nuteistajam būnant laisvėje).

15. Kaip jau buvo minėta, vienas iš nuteistojo M. V. atžvilgiu nustatytų apsauginių kriminogeninių veiksnių – formaliai patvirtintas galimos bedarbystės problemos sprendimas. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. K. (A. K.) yra pateikęs 2020 m. rugsėjo 29 d. pranešimą, kuriame nurodoma, jog autoservisas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka įdarbinti M. V. apsaugos darbuotoju, kai jis bus paleistas į laisvę. Nors nuteistasis formaliai yra patvirtinęs įsidarbinimo galimybę, vis dėlto, iš 2023 m. vasario 7 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo M. V. požiūris darbo atžvilgiu nėra nuoseklus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau dėl ligos nutraukęs darbo santykius atgal į darbą negrįžo (a. b. 2 t., I d., 81). Bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba ir neprašė būti įdarbintas. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui buvo pateikęs prašymą, kuriuo pažymėjo, jog atsisako dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą (a. b. 2 t., II d., 3). Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis M. V. ne kartą buvo baustas už atsisakymą sutvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, nenurodydamas tokį atsisakymą pateisinančių priežasčių. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu leista nuteistajam užsiimti individualia veikla – bižuterinių papuošalų gamyba (a. b. 2 t., II d., 196–197). Vis dėlto, nors nuteistasis patvirtino galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau atlikdamas bausmę motyvacijos save realizuoti darbinėje veikloje nuteistasis neišreiškė. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmens bylos duomenų visumą, formaliai patvirtinta galimybė įsidarbinti po lygtinio paleidimo nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, kad nuteistasis M. V., būdamas lygtinai paleistas, tinkamai įsitrauktų į darbo rinką ir šiuo metu būtų pajėgus pilnai resocializuotis. Šios išvados pagrįstumą sustiprina ir tai, kad nuteistojo darbinė veikla iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo taip pat nepasižymėjo nuoseklumu ir ilgalaikiškumu. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad nuteistojo darbinė veikla yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir nuteistojo skundus nagrinėjantys teismai vertina sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šių išvadų pagrįstumo nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai, kuriuos patvirtina socialinėje tyrimo išvadoje nurodyta informacija, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos įsiskolinimas (400 Eur) buvo padengtas, o Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Finansų skyriaus 2023 m. sausio 20 d. duomenimis, nuteistasis M. V. neturėjo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Nors šios aplinkybės vertintinos teigimai, tačiau neatsveria kitų aptartų aplinkybių, dėl kurių lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas M. V. atžvilgiu šiuo metu nėra įmanomas. Juo labiau, kad iš socialinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog, nors nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo siekė užsitikrinti finansinį stabilumą įvairiomis veiklomis (turėjo prekyvietes, kuriose prekiavo su sugyventinės motina; dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“; UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau ieškodavo alternatyvių lėšų įgijimo būdų, kurie galėjo lemti jo nusikaltimų įvykdymo priežastis (a. b. 2 t., 1 d., 81).

16. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad, nors M. V. šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, apskritai laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo tik vieną kartą skatintas ir net trylika kartų baustas dėl įvairaus pobūdžio pažeidimų, pavyzdžiui, kategoriškai atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą; Psichologinės tarnybos viršininkei užstojo praėjimą, neleido eiti ir rankomis paėmęs už žastų prispaudė prie laiptų turėklų, klausdamas, ar ši turi peilių, ginklų; neatvyko į drausmės komisijos posėdį; ne vieną kartą nevykdė nurodymo sutvarkyti būrių bendrojo naudojimo patalpas pagal patvirtintą grafiką, nenurodydamas pateisinamų priežasčių, be to, kėlė masinius neramumus, niokodamas kamerose esančias duris ir kitą inventorių. Taigi, nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, o paskutinė nuobauda skirta 2019 m. liepos 25 d., tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo, kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, negeba visiškai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių. Akivaizdu, kad nuteistasis nepasižymėjo pozityviu, skatintinu elgesiu, o jo pažeidimų skaičius per visą bausmės atlikimo laikotarpį nėra toks, kad būtų galima juos laikyti pavieniais ar atsitiktinio pobūdžio. M. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui, dėl to, aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija atsižvelgia į teigiamas nuteistojo elgesio apraiškas: 2020 m. kovo 3 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką prieš terminą panaikinta viena iš nuteistojo M. V. nuobaudų, tačiau skundo nagrinėjimu metu nustatyta nuteistojo pažanga nelaikytina pakankama toliau laisvės atėmimo bausmę atlikti nuteistajam nebūnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

17. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

18. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu padarytas išvadas dėl nuteistajam M. V. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis turi galimybių keisti savo nusikalstamo pobūdžio nuostatas ir mažinti jų apraiškas, patvirtina aplinkybės, jog nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir buvo pastebėtas nuteistojo įsitraukimas į tikslinių intervencinių priemonių vykdymą, kuriomis siekiama valdyti su mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius. Vis dėlto, M. V. atveju išlieka aktualios problemos susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų pasirinkimu. Nuteistojo atžvilgiu nustatyti ir tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksmai, kaip gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; artimų santykių palaikymas su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Vertinant nuteistojo M. V. santykį su kriminalinėmis nuostatomis ir jų įtaka nuteistojo elgesiui, pažymėtina, kad, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir žemesnysis teismas, vieną iš nusikalstamų veikų, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, nuteistasis padarė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos. Nuo nusikalstamo elgesio M. V. nesulaikė ir jam taikytos kardomosios priemonės. Apskritai nuteistojo elgesyje nustatytas disponavimo narkotinėmis medžiagomis nusikaltimų modelis. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats nuteistasis nepakankamai įvertina savo elgesio pasekmes bei stokoja poreikio gilintis į asmeninius trūkumus ir koreguotinus asmenybės ypatumus. Nuteistasis negeba įvertinti savo negatyvaus elgesio padarinių. Šią išvadą patvirtinta ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pakartotinai, net ir po nubaudimo, vykdė drausmės reikalavimų pažeidimus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo M. V. elgesyje pastebimos tam tikros teigiamos apraiškos, tačiau jis turi koncentruotis į aptartose probleminėse srityse nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą ir šiose srityse besireiškiantį savo paties elgesį. Kaip matyti, šiuo metu nuteistasis išlieka susitelkęs ties pozityvaus užimtumo priemonėmis, kurias akcentuoja skunde aukštesniajam teismui (past. – pabrėžtina, kad tokių priemonių pasitelkimas taip pat itin skatintinas ir vertintinas teigiamai), tačiau nuteistajam būtina atkreipti dėmesį, be kita ko, ir į psichokorekcinį procesą.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis M. V. nėra padaręs pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nors, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos duomenų, turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, tęsdamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptą į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, kaip nurodoma Komisijos 2023 m. vasario 20 d. nutarime. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo M. V. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. V. (M. V.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Eglė Gruodienė